Lietuvos metraštis/1996

Lietuvos administracinio-teritorinio suskirstymo chronologija
1995 ←	1996 m.	→ 1997
Dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo:
Lietuvos Respublika: 56 savivaldybės

Lietuva 1996 metais

Herbai

Herbas	Data	Gyvenvietė ir savivaldybė	Patvirtinimo dokumentas
	1996-01-23 Vilkaviškio herbas	Vilkaviškis, Vilkaviškio rajono savivaldybė	LR Prezidento dekretas Nr. 817
	1996-01-23 Trakų herbas	Trakai, Trakų rajono savivaldybė	LR Prezidento dekretas Nr. 818
	1996-02-20 Merkinės herbas	Merkinė, Varėnos rajono savivaldybė	LR Prezidento dekretas Nr. 853
	1996-03-07 Zarasų herbas	Zarasai, Zarasų rajono savivaldybė	LR Prezidento dekretas Nr. 866
	1996-03-26 Švenčionėlių herbas	Švenčionėliai, Švenčionių rajono savivaldybė	LR Prezidento dekretas Nr. 889
	1996-04-01 Prienų herbas	Prienai, Prienų rajono savivaldybė	LR Prezidento dekretas Nr. 899
	1996-04-23 Kazlų Rūdos herbas	Kazlų Rūda, Marijampolės rajono savivaldybė	LR Prezidento dekretas Nr. 915
	1996-04-29 Rozalimo herbas	Rozalimas, Pakruojo rajono savivaldybė	LR Prezidento dekretas Nr. 917
	1996-07-02 Salantų herbas	Salantai, Kretingos rajono savivaldybė	LR Prezidento dekretas Nr. 984
	1996-07-26 Visagino herbas	Visaginas, Ignalinos rajono savivaldybė	LR Prezidento dekretas Nr. 1007
	1996-07-26 Mažeikių herbas	Mažeikiai, Mažeikių rajono savivaldybė	LR Prezidento dekretas Nr. 1008
	1996-09-03 Palangos herbas	Palanga, Palangos miesto savivaldybė	LR Prezidento dekretas Nr. 1038
	1996-09-18 Rietavo herbas	Rietavas, Plungės rajono savivaldybė	LR Prezidento dekretas Nr. 1045
	1996-09-26 Utenos herbas	Utena, Utenos rajono savivaldybė	LR Prezidento dekretas Nr. 1057
	1996-10-18 Kaišiadorių herbas	Kaišiadorys, Kaišiadorių rajono savivaldybė	LR Prezidento dekretas Nr. 1076
	1996-10-18 Jonavos herbas	Jonava, Jonavos rajono savivaldybė	LR Prezidento dekretas Nr. 1077
	1996-12-10 Grigiškių herbas	Grigiškės, Trakų rajono savivaldybė	LR Prezidento dekretas Nr. 1137

Įvykiai

Data	Teisės aktas	Adm. subjektas	Pokyčiai
1996-02-13	LR įstatymas Nr. I-1205	Šiaulių miesto savivaldybė, Šiaulių rajono savivaldybė	Priskirti Šiaulių miestui šias Šiaulių rajono gyvenamųjų vietovių dalis: Bertuižių, Vinkšnėnų, Vijolių, Žaliukių, Dainų, Gytarių, Lieporių, Verdulių, Verduliukų, Lingailių, Aleksandrijos gyvenamųjų vietovių dalis (akcinės bendrovės „Neaustinės medžiagos“ naudojama žemė – 6,6 ha, Šiaulių miesto Žagarės gatvės – 24 ha, Bridų individualios statybos gyvenamųjų namų kvartalų – 43 ha, miesto ligoninių komplekso – 22,4 ha, degalinės – 2,6 ha, garažų statybos kooperatyvo Nr. 166 – 3,2 ha, akcinės bendrovės „Arkada“ gamybinės bazės – 1,8 ha, miesto Gytarių daugiabutės statybos mikrorajonų – 144,2 ha, metalinių garažų aikštelės – 17,6 ha, miesto vidurinės mokyklos – 3,3 ha, miesto Verduliukų individualios ir daugiabutės statybos kvartalo – 164,6 ha, akcinės bendrovės „Tauras“ individualios ir daugiabutės statybos kvartalo – 19,3 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Šelsa“ gamybinės bazės – 6 ha, miesto medelyno, pramonės rajono ir parko – 171,8 ha, sodininkų bendrijos „Pavasaris“ – 0,9 ha, sodininkų bendrijos „Žilvitis“ – 21,9 ha, sodininkų bendrijos „Lelija“ – 33,6 ha, sodininkų bendrijos „Ramunė“ – 30,3 ha, miesto I vandenvietei praplėsti – 9,7 ha, miesto civilinių kapinių – 40,6 ha, kompresorinės dujų užpildymo stoties – 2,8 ha, Šiaulių elektros tinklų 110/10 kW elektros pastotės – 1,7 ha, sodininkų bendrijos „Pumpuras“ – 8,6 ha, buvusio karinio aerodromo – 16,2 ha bei Šiaulių miesto plėtimo pirmaeilės statybos teritorija – 377,3 ha), iš viso – 1174 ha. Nustatyti šias Šiaulių miesto savivaldybės teritorijos administracines ribas: miesto šiaurės riba – buvusios Bridų žemės ūkio įmonės pietų riba; miesto rytų riba – buvusio Ginkūnų daržininkystės ūkio vakarų riba, buvusios Kairių žemės ūkio įmonės pietvakarių riba; miesto pietų riba – buvusios Kairių žemės ūkio įmonės vakarų riba, buvusios „Energijos“ žemės ūkio įmonės šiaurės vakarų riba, Šiaulių miškų urėdijos Rėkyvos girininkijos šiaurės riba; miesto vakarų riba – buvusios „Naujo gyvenimo“ žemės ūkio įmonės rytų ir šiaurės riba, buvusios Voveriškių žemės ūkio įmonės rytų riba, buvusios Bridų žemės ūkio įmonės rytų riba, Šiaulių miškų urėdijos Rėkyvos girininkijos šiaurės riba. Įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybę per metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo pažymėti miesto administracines ribas geodeziniais ženklais. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1980-10-29 įsaką „Dėl Šiaulių miesto ribų nustatymo“.
1996-02-13	LR įstatymas Nr. I-1206	Panevėžio miesto savivaldybė, Panevėžio rajono savivaldybė	Priskirti Panevėžio miestui šias Panevėžio rajono gyvenamųjų vietovių dalis: Viktorinės, Vynypės, Pažalvaičių, Bliūdžių, Plūkių gyvenamųjų vietovių dalis (Berčiūnų poilsiavietės naudojama žemė – 36,7 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Želdynai“ – 73,6 ha, Bliūdžių individualių įmonių gamybinės bazės – 9,1 ha, Panevėžio elektros tinklų gamybinės bazės – 5,3 ha, akcinės bendrovės „Sema“ – 4,1 ha, tikrosios ūkinės bendrijos „Daraškevičius ir Ko „Alka“ – 4,3 ha, pramonės ekologijos centro – 1 ha, akcinės bendrovės „Panevėžio autotransportas“ – 4,2 ha, akcinės bendrovės „Malsena“ daržinės – 2 ha, akcinės bendrovės „Panevėžio keliai“ – 6,4 ha, Panevėžio miesto ir rajono kooperatinių garažų – 6,9 ha, akcinės bendrovės „Panevėžio dujos“ suskystintų dujų dagalinės – 2,5 ha, akcinės bendrovės „Panevėžio autotransportas“ mašinų stovėjimo ir apsisukimo aikštelės – 0,3 ha, akcinės bendrovės „Transferas“ gamybinės bazės – 6,5 ha, akcinės bendrovės „Kranvalda“ mašinų eksploatavimo bazės – 6,3 ha, Jurginų gatvės – 7 ha, buvusios Staniūnų žemės ūkio įmonės – 10 ha, hidrogeologijos firmos „Artezija“ – 2 ha bei Panevėžio miesto plėtimo pirmaeilės statybos teritorija – 236,5 ha), iš viso – 424,7 ha; Senamiesčio gatvės Girelės, Vaivadų gyvenamųjų vietovių dalis (Stiklo fabriko naudojama žemė – 9,5 ha, Smėlynės gatvės – 21 ha, Aguonų gatvės – 7,2 ha, Vaivadų gatvės – 14,6 ha, Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono individualių įmonių kvartalo – 28,1 ha bei Panevėžio miesto plėtimo pirmaeilės statybos teritorija – 121,3 ha), iš viso – 201,7 ha; Venslaviškių gyvenamosios vietovės dalį (akcinės bendrovės „Alitas“ naudojama žemė – 10 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Sūkurys“ – 1,5 ha, kaimo statybos kombinato – 10,4 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Gerba“ – 9,1 ha, akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelio Panevėžys-Rubikiai – 6 ha bei Panevėžio miesto plėtimo pirmaeilės statybos teritorija 1,2 ha), iš viso – 38,2 ha; Staniūnų, Daumėnų, Lepšių, Pažagienių, Statiškių, Panendrės, Molainių gyvenamųjų vietovių dalis (Panevėžio miesto individualios statybos bendrijos „Kotedžas“ naudojama žemė – 1,5 ha, Panevėžio elektros tinklų – 1,6 ha, akcinės bendrovės „Arguva“ – 2,5 ha, Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono kooperatinių garažų – 4,9 ha, bendrosios Lietuvos ir Suomijos įmonės „Litofin Servise“ – 0,7 ha, Panevėžio miesto valdybos – 0,9 ha, Panevėžio rajono daugiabučių namų kvartalo – 1,5 ha, Hidromelioracijos ir žemės ūkio mokyklos – 13,4 ha, sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ – 15,4 ha, apsaugos policijos skyriaus prie Panevėžio miesto policijos komisariato – 1 ha bei Panevėžio miesto plėtimo pirmaeilės statybos teritorija 857,6 ha), iš viso – 901 ha; Kniaudiškių, Navadolio, Savitiškio, Pagojaus gyvenamųjų vietovių dalis (Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono kooperatinių garažų naudojama žemė – 7,2 ha, Panevėžio miesto Molainių individualios statybos kvartalo – 42,7 ha, Kniaudiškių IV daugiabutės statybos mikrorajono – 56,7 ha, akcinės bendrovės „Savitiškis“ – 7,9 ha bei Panevėžio miesto plėtimo pirmaeilės statybos teritorija – 340 ha), iš viso – 454,5 ha. Nustatyti šias Panevėžio miesto savivaldybės teritorijos administracines ribas: miesto šiaurės riba – Panevėžio miškų urėdijos Gustonių girininkijos pietų riba, akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelio ruožas Radviliškis-Daugpilis, buvusios Skaistgirių žemės ūkio įmonės pietų riba, sodininkų bendrijos „Vyšnia“ pietų riba, Panevėžio miškų urėdijos Paežerio girininkijos pietų riba, akcinės bendrovės „Panevėžio maistas“ pagalbinio ūkio pietų riba, magistralinis kelias Nr. A10 Panevėžys-Pasvalys-Ryga, buvusios Paliūniškio žemės ūkio įmonės pietvakarių riba, buvusios „Taikos“ žemės ūkio įmonės vakarų riba; miesto rytų riba – akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelio ruožas Radviliškis-Daugpilis ir Panevėžys-Rubikiai, buvusios „Taikos“ žemės ūkio įmonės vakarų riba, Nevėžio upės vidurys, buvusios sodininkystės žemės ūkio įmonės vakarų riba, akcinės bendrovės „Panevėžio melioracija“ šiaurės riba, Panevėžio miškų urėdijos Panevėžio girininkijos vakarų riba, buvusios Staniūnų žemės ūkio įmonės vakarų riba, krašto kelias Nr. 121 Panevėžys-Troškūnai-Anykščiai; miesto pietų riba – buvusios Staniūnų žemės ūkio įmonės vakarų riba, magistralinis kelias Nr. A8 Panevėžys- Kėdainiai-Cinkiškis, buvusios „Aušros“ žemės ūkio įmonės šiaurės riba; miesto vakarų riba – rajoninis kelias Nr. 2001 Kėdainiai-Krekenava-Panevėžys, buvusios Berniūnų žemės ūkio įmonės rytų riba, Nevėžio upės vidurys. Įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybę per metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo pažymėti Panevėžio savivaldybės teritorijos administracines ribas geodeziniais ženklais. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1987-09-30 įsaką „Dėl Panevėžio miesto ribų nustatymo“.
1996-03-12	LR įstatymas Nr. I-1220	Palangos miesto savivaldybė, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos rajono savivaldybė	Priskirti Palangos miesto savivaldybei: Kretingos rajono Parąžės ir Vilimiškės gyvenamųjų vietovių dalis (buvusios Vidmantų žemės ūkio įmonės naudota žemė – 249 ha), iš viso – 249 ha; Klaipėdos rajono Anaičių ir Nemirsetos gyvenamųjų vietovių dalis (buvusios Letūkų žemės ūkio įmonės naudota žemė – 80,7 ha, buvusios Girkalių žemės ūkio įmonės naudota žemė – 158,1 ha, Kretingos urėdijos Palangos girininkijos naudojama žemė – 38,2 ha), iš viso – 277 ha. Nustatyti šias Palangos miesto savivaldybės teritorijos administracines ribas: miesto šiaurės riba – valstybės siena su Latvijos Respublika; miesto rytų riba – magistralinis kelias Nr. A 13 Klaipėda-Liepoja, Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos miško 32 ir 34 kvartalų pietų ribos, Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos miško 37 ir 40 kvartalų vakarų ribos, Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos miško 44 ir 45 kvartalų šiaurės ribos, magistralinis kelias Nr. A 13 Klaipėda-Liepoja, Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos miško 53 kvartalo pietų riba, Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos miško 58 ir 59 kvartalų šiaurės ribos, Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos miško 59, 62, 67, 71, 74, 76, 78, 81, 86, 90, 93, 95, 98 kvartalų rytų ribos, magistralinis kelias Nr. A 13 Klaipėda-Liepoja; miesto pietų riba – Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos (buvusio karinio dalinio Nr. 42283 karinės girininkijos) miško 11, 10, 9, 8 kvartalų dalių ribos; miesto vakarų riba – Baltijos jūros krantas. Įpareigoti Palangos miesto savivaldybę per metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo pažymėti Palangos miesto savivaldybės teritorijos administracines ribas geodeziniais ženklais. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1970-06-30 įsaką „Dėl Kretingos rajono Šventosios apylinkės panaikinimo ir Palangos miesto ribų nustatymo“.
1996-03-12	LR įstatymas Nr. I-1221	Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos rajono savivaldybė	Priskirti Klaipėdos miesto savivaldybei šias Klaipėdos rajono savivaldybės gyvenamąsias vietoves ar jų dalis: Kukuliškių gyvenamosios vietovės dalį (Kretingos miškų urėdijos Klaipėdos girininkijos naudojama žemė – 73 ha), iš viso – 73 ha; Labrenciškės, Tauralaukio, Virkučių, Daugulių, Šaulių, Paupių, Barškių, Sendvario gyvenamąsias vietoves ir Kalotės, Purmalių, Budrikų, Sudmantų, Jakų gyvenamųjų vietovių dalis (Klaipėdos miesto Labrenciškių individualių gyvenamųjų namų kvartalo I statybos eilės naudojama žemė – 43,2 ha, akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ prievažos – 0,2 ha, buvusio Klaipėdos arklių penėjimo ūkio – 40 ha, Plytinės gyvenamosios vietovės – 22 ha, Klaipėdos miesto individualių gyvenamųjų namų statybos kvartalų – 38,5 ha, automobilių stovėjimo aikštelės – 4,2 ha, krašto kelio Nr. 168 Klaipėda-Kretinga - 6,4 ha, rajoninio kelio Nr. 2250 (Tauralaukio prievaža) – 3,2 ha, Purmalių piliakalnio – 0,6 ha, sodininkų bendrijos „Tauras“ – 43,3 ha, valstybės įmonės „Minonas“ – 7,9 ha, bendros Lietuvos-Rusijos įmonės „Stella-Vitae“ – 8,5 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Rūta“ – 9,1 ha, akcinės bendrovės „Klaipėdos mediena“ – 6,5 ha, akcinės bendrovės „Lietuvos kuras“ Klaipėdos filialo – 4,5 ha, Tauralaukio pradinės mokyklos – 0,6 ha, Virkučių kaimo kapinių – 0,3 ha, Tauralaukio akmens (vadinamo Velnio akmeniu) – 0,1 ha, Klaipėdos elektros tinklų 110/10 kW Tauralaukio transformatorinės pastotės – 0,4 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Irvaja“ – 1 ha, pusės Danės upės – 19 ha, privačių ūkių – 50,3 ha, buvusios Tauralaukio žemės ūkio įmonės – 843,3 ha, Paupių kaimo kapinių – 0,2 ha, Klaipėdos aukštesniosios žemės ūkio mokyklos – 31 ha, rajoninio kelio Nr. 2203 Klaipėda– Jokūbavas – 2,9 ha, rajoninio kelio Nr. 2212 Klaipėda-Triušeliai-Kretinga – 2,8 ha, Klaipėdos miesto individualių gyvenamųjų namų statybos kvartalo – 13,8 ha, buvusios Klaipėdos aukštesniosios žemės ūkio mokyklos įmonės – 182,7 ha, Klaipėdos miesto metalinių garažų aikštelės – 3,3 ha, akcinės bendrovės „Sirijus“ – 7,7 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Tauras“ – 8,3 ha, magistralinių dujotiekių firmos dujotiekio Šiauliai-Klaipėda – 2,2 ha, Sudmantų kaimo II kapinių – 0,3 ha, S. Gvažiausko komercinės firmos – 2 ha, H.Just prekybos namų „Neuhof Birgit“ – 1,9 ha, akcinės bendrovės „Švyturys“ ir akcinės bendrovės „Klaipėdos grūdai“ – 25,4 ha, akcinės bendrovės „Klaipėdos mediena“ kanalizacijos ir kanalizacijos linijos prievažos – 5,5 ha, akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ firmos „Vakarų dujos“ automobilių pildymo suskystintomis dujomis stoties – 1,4 ha, magistralinių dujotiekių firmos Klaipėdos automobilių dujų užpildymo stoties – 3,5 ha, akcinės bendrovės „Lietuvos kuras“ degalinės – 1,7 ha, magistralinio kelio Nr. A 1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda – 14,6 ha, rajoninio kelio Nr. 2215 (Klaipėdos prievaža) – 3,5 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Philip Morris Lietuva“ – 14,7 ha, specialiosios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelio ruožo Nr. 19 Černiachovskas-Priekulė – 28,5 ha, buvusios Jakų žemės ūkio įmonės – 355,7 ha), iš viso – 1866,7 ha; Lypkių, Žardės gyvenamąsias vietoves ir Švepelių, Rimkų, Budelkiemio, Laistų gyvenamųjų vietovių dalis (Klaipėdos šilumos tinklų rytinės katilinės ir jos prievažos naudojama žemė – 5,2 ha, akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ perpumpavimo stoties – 0,6 ha, specialiosios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelio ruožo Nr.19 Černiachovskas-Priekulė – 28,6 ha, specialiosios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelio ruožo Nr.28 Rimkai-Gargždai – 2,7 ha, buvusio Klaipėdos mėsos kombinato pagalbinio ūkio – 161,5 ha, krašto kelio Nr.141 Kaunas-Klaipėda per Jurbarką – 2,4 ha, Rimkų pradinės mokyklos – 0,3 ha, Rimkų parduotuvės – 0,1 ha, akcinės bendrovės „Moskvičius“ techninio aptarnavimo ir garantinio remonto stoties – 2,5 ha, Klaipėdos miesto metalinių garažų aikštelės ir požeminių komunikacijų – 34 ha, Budelkiemio kaimo kapinių – 0,1 ha, Žardės piliakalnio – 3,9 ha, Žardės kaimo kapinių – 0,1 ha, Žardės I senovės gyvenvietės – 8 ha, Žardės II senovės gyvenvietės – 2,4 ha, Žardės III senovės gyvenvietės – 2,2 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Dega“ – 0,6 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Irvaja“ – 2,2 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus autotransportas“ – 1,9 ha, akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ – 6,3 ha, Smeltalės upelio – 4,9 ha, buvusios Lėbartų žemės ūkio įmonės –514 ha), iš viso – 784,5 ha; Kairių gyvenamosios vietovės dalį (Kretingos miškų urėdijos Klaipėdos girininkijos naudojama žemė – 6 ha), iš viso – 6 ha. Nustatyti šias Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos administracines ribas: miesto šiaurės riba – Kretingos miškų urėdijos Klaipėdos girininkijos Kukuliškių miško 12 kvartalo šiaurės riba, vaikų vasaros poilsio stovyklos „Žuvėdra“ vakarų, šiaurės ir rytų ribos, Kretingos miškų urėdijos Klaipėdos girininkijos Kukuliškių miško 14 kvartalo šiaurės ir rytų ribos, specialiosios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelio ruožo Nr. 19 Černiachovskas- Priekulė pietų riba; miesto rytų riba – magistralinis kelias Nr. A 13 Klaipėda-Liepoja, krašto kelias Nr. 168 Klaipėda-Kretinga, Purmalės upelio vaga, Danės upės vaga, Ringelio upelio vaga, magistralinis kelias Nr. A 13 Klaipėda-Liepoja, krašto kelias Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, buvusios Jakų žemės ūkio įmonės pietų riba, specialiosios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelio ruožo Nr. 28 Rimkai-Gargždai pietų riba, krašto kelias Nr. 141 Kaunas- Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda; miesto pietų riba – Smeltalės upelio vaga, specialiosios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelio ruožo Nr. 19 Černiachovskas- Priekulė rytų riba, specialiosios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelio stoties „Draugystė“ pietų riba, Klaipėdos miesto metalinių garažų aikštelės pietų ir vakarų ribos, Kretingos miškų urėdijos Klaipėdos girininkijos dalies (pagal viaduką) šiaurės riba, akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ III miesto vandenvietės I (griežto režimo) sanitarinės apsaugos zonos rytų, pietų ir vakarų ribos, Kretingos miškų urėdijos Klaipėdos girininkijos dalies šiaurės riba, Kuršių marios, Kuršių nerijos nacionalinio parko 24, 22, 20, 18, 16, 14, 12 kvartalų rytų ribos, Kuršių nerijos nacionalinio parko 8, 9 ir 10 kvartalų pietų ribos; miesto vakarų riba – Baltijos jūros krantas. Įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybę per metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo pažymėti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos administracines ribas geodeziniais ženklais. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1987-09-30 įsaką Nr. XI-1925 „Dėl Klaipėdos miesto ribų nustatymo“.
1996-03-12	LR įstatymas Nr. I-1222	Birštono miesto savivaldybė, Prienų rajono savivaldybė	Priskirti Birštono miestui šias Prienų rajono gyvenamąsias vietoves ar jų dalis: Birštono kaimo gyvenamosios vietovės dalį (žemės ūkio bendrovės „Medis“ naudojama žemė – 0,6 ha, asmeninių ūkių žemės – 48 ha, ūkininkų ūkių žemės – 5 ha, Birštono žemės ūkio bendrovės gamybinių pastatų – 3,8 ha, fizinių asmenų grupės žemės – 1,5 ha, dujų paskirstymo stoties – 0,3 ha, specialiosios paskirties uždarosios akcinės bendrovės Birštono vandentiekis – 2,4 ha, Prienų miškų urėdijos Birštono girininkijos – 9,2 ha, kelių užimama žemė – 1,2 ha), iš viso – 72 ha; Alksniakiemio gyvenamosios vietovės dalį (Birštono valymo įrengimų naudojama žemė – 6 ha), iš viso – 6 ha. Nustatyti šias Birštono miesto savivaldybės teritorijos administracines ribas: miesto šiaurės riba – Prienų miškų urėdijos „Nemuno“ girininkijos miško 11 kvartalo pietvakarių riba, Prienų miškų urėdijos „Nemuno“ girininkijos miško 13 kvartalo pietų riba, Strielčių žemės ūkio bendrovės pietų riba; miesto rytų riba – „Nemuno“ žemės ūkio bendrovės vakarų riba, Verknės upė, Birštono kaimo gyvenamosios vietovės gyventojų asmeninio ūkio naudojama žemė (preliminaraus žemės reformos žemėtvarkos projekto blokas Nr. 2), krašto kelias Nr. 105 Vilnius-Prienai-Marijampolė; miesto pietų riba – krašto kelias Nr. 105 Vilnius- Prienai-Marijampolė, Birštono kaimo gyvenamosios vietovės gyventojų asmeninio ūkio naudojama žemė (preliminaraus žemės reformos žemėtvarkos projekto blokas Nr. 3), Prienų miškų urėdijos Prienų girininkijos miško 59 kvartalo rytų riba, Prienų miškų urėdijos Prienų girininkijos miško 60 kvartalo pietryčių riba, Prienų miškų urėdijos Prienų girininkijos dalies miško 64 kvartalo pietryčių riba; miesto vakarų riba – Škėvonių kaimo gyvenamosios vietovės gyventojų asmeninio ūkio naudojama žemė (preliminaraus žemės reformos žemėtvarkos projekto blokas Nr. 1), Prienų miškų urėdijos Birštono girininkijos miško 35 kvartalo pietryčių riba, Prienų miškų urėdijos Birštono girininkijos miško 36 kvartalo pietų riba. Įpareigoti Birštono miesto savivaldybę per metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo pažymėti Birštono miesto savivaldybės teritorijos administracines ribas geodeziniais ženklais. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1971-08-27 įsaką „Dėl Birštono miesto ribų nustatymo“.
1996-04-04	LR įstatymas Nr. I-1276	Kauno miesto savivaldybė, Kauno rajono savivaldybė	Priskirti Kauno miesto savivaldybei: Maironiškių, Romainių, Aukštutinių Kaniūkų ir Žemutinių Kaniūkų, gyvenamųjų vietovių dalis (Švietimo centro naudojama žemė 2,2 ha, Kauno miesto vakarinio apvažiavimo – 24,1 ha, kelio Nr. 1945 prievažos prie Respublikinės tuberkuliozės sanatorijos – 1,1 ha, kelio Nr. 1924 Romainiai-Užliedžiai – 5,9 ha, kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas – 8,9 ha, pusės Nevėžio upės – 13,5 ha, Kauno miškų urėdijos Sausinės girininkijos – 206,2 ha, Respublikinės Romainių kaulų tuberkuliozės sanatorijos – 19,8 ha, Romainių pradinės mokyklos – 0,5 ha, parduotuvės Nr.6 – 0,1 ha, akcinės bendrovės „Vilijampolės autotransportas“ – 2,1 ha, Raudondvario vandenvietės vandens gerinimo įrenginių bei prievažos – 23,3 ha, akcinės bendrovės „Skalda“ – 34,6 ha, Kauno miesto specializuotos vaikų ir jaunimo olimpinio rezervo irklavimo sporto mokyklos – 20 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Kaniūkų statyba“ – 10,82 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Žalgiris“ – 9,42 ha, individualių automobilių garažų kooperatyvo „Automobilistas“ – 0,34 ha, Žemutinių Kaniūkų kaimo kapinių – 0,43 ha, V. Šimansko valstiečių ūkio – 1,8 ha, garažų kooperatyvo „Ratas“ – 0,15 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Sandėris“ individualių namų kvartalo – 3 ha, pusės Nemuno upės – 55,5 ha, valstybės įmonės „Lietuvos kuras“ Kauno kuro tiekimo bazės – 6,3 ha, Kauno miesto valdybos Komunalinio ūkio skyriaus IX forto inžinerinių tinklų – 0,40 ha, A. Paškevičiaus individualios žuvų auginimo įmonės „Lašiša“ – 5,0 ha, sodininkų bendrijos „Pušynėlis“ – 2,88 ha, taip pat privačių žemių – 417,1 ha ir valstybės žemės – 485,66 ha), iš viso – 1361,1 ha; Rokų, Prendzeliavos, Rokelių ir Vaišvydavos gyvenamųjų vietovių dalis (valstybės įmonės „Lietuvos kuras“ Kauno kuro tiekimo bazės naudojama žemė 0,19 ha, E. Šalčiaus individualios įmonės – 0,23 ha, N. Žaltauskienės individualios įmonės „Punia“ – 1 ha, automobilių garažų kooperatyvo Nr. 7 – 0,13 ha, Rokų devynmetės mokyklos gyvenamojo namo – 0,21 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Atnauja“ cecho – 0,24 ha, akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Kauno kelių ruožo gyvenamųjų namų – 0,82 ha, Kauno medicinos akademijos pagalbinio ūkio – 9,6 ha, akcinės bendrovės „Rokų keramika“ – 8,21 ha, Rokų devynmetės mokyklos – 1 ha, Lietuvos komercinio banko Kauno skyriaus – 0,12, U.P. Tilindės įmonės – 0,2 ha, kelio Nr. 139 Kauno HE-Garliava – 10,6 ha, kelio Nr. 1913 Kaunas-Pakuonis – 3,9 ha, kelio Nr. 1901 Kaunas-Vaišvydava-Pakuonis – 2,85 ha, kelio Nr. 1911 Rokai-Kudirkos – 1,4 ha, akcinės bendrovės „Albitas“ Vaišvydavos smėlio karjero – 49 ha, Vaišvydavos devynmetės mokyklos – 2,4 ha, akcinės bendrovės „Kauno baldai“ – 0,3 ha, Vaišvydavos parduotuvės Nr. 3 – 0,08 ha, akcinės bendrovės „Alita“ Vaišvydavos vaisių supirkimo punkto – 0,4 ha, valstybės įmonės „Lietuvos telekomas“ Kauno filialo – 0,24 ha, Rokų parduotuvės Nr. 27 – 0,17 ha, sodininkų bendrijos „Ajeras“ – 15 ha, sodininkų bendrijos „Sėmena“ – 21,3 ha, taip pat privačių žemių – 277,8 ha ir valstybės žemės – 619,61 ha), iš viso – 1027 ha; Kazliškių, Tirkiliškių, Armaniškių ir Marvelės gyvenamųjų vietovių dalis (sodininkų bendrijos „Maištininkas“ naudojama žemė 5,38 ha, sodininkų bendrijos „Gandras“ – 4,5 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Atnauja“ cecho – 1,7 ha, Tirkiliškių pradinės mokyklos – 0,8 ha, Tirkiliškių vaikų lopšelio-darželio – 0,8 ha, Tirkiliškių parduotuvės Nr. 17 – 0,1 ha, Alšėnų seniūnijos savivaldybės žemės fondo – 0,75 ha, Kauno rajono komunalinių įmonių kombinato vaisių ir daržovių didmeninės prekybos susivienijimo gamybinės bazės – 16 ha, Kazliškių pradinės mokyklos – 0,9 ha, taip pat privačių žemių – 354,9 ha ir valstybės žemės – 235,27 ha), iš viso – 621,1 ha; Vytėnų ir Salių gyvenamųjų vietovių dalis (sodininkų bendrijos „Kampas“ naudojama žemė 4,43 ha, sodininkų bendrijos „Panerys“ – 17 ha, sodininkų bendrijos „Saliai“ – 3,55 ha, sodininkų bendrijos „Šlaitas“ – 3,5 ha, Kauno šiaurinio apvažiavimo – 1,6 ha, individualių garažų kooperatyvo Nr.2 – 0,04 ha, individualių garažų kooperatyvo Vytėnuose – 0,05 ha, mašinų išbandymo stoties vandens pakėlimo siurblinės – 1,20 ha, kelio Nr. 1905 Kaunas-Šėta-Truskava – 5,71 ha, pusės Neries upės – 20,5 ha, taip pat privačių žemių – 4,96 ha ir valstybės žemės – 170,46 ha), iš viso – 233 ha. Nustatyti šias Kauno miesto savivaldybės teritorijos administracines ribas: miesto šiaurės riba – Nevėžio upės vidurys, krašto kelias Nr. 1905 Raudondvaris-Babtai-Kėdainiai, privačių ūkių, Lietuvos veterinarijos akademijos mokomojo ūkio preliminariniame žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtų 91, 146 numeriais, pietvakarių ribos, asmeninio ūkio žemės dalies riba, Romainių žemės ūkio bendrovės dalies riba, tarprajoninės veislininkystės įmonės pietų riba, akcinės bendrovės „Vytėnai“ pietų riba, valstybės įmonės „Kauno regiono keliai“ remonto punkto pietų ir rytų ribos, uždarosios akcinės bendrovės „Kometa“ rytų riba, akcinės bendrovės „Durpynų statyba“ pagalbinio cecho pietų riba, Kauno rajono remonto ir techninio aptarnavimo įmonės gamybinės bazės rytų riba, akcinės bendrovės „Banga“ gyvenamųjų namų kvartalo rytų riba, valstybės žemės dalies riba, sodininkų bendrijos „Neris“ pietų riba, Neries upės vidurys, sodininkų bendrijos „Politechnika“ vakarų ir pietų ribos, Kauno miškų urėdijos Karmėlavos girininkijos 17, 18, 23, 24 miško kvartalų dalių ribos, magistralinis kelias Nr. A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda; miesto rytų riba – Kauno marių krantas, Kauno marių dalies riba, Dubravos miškų urėdijos Girionių girininkijos 64 ir 65 miško kvartalų pietų ribos, kelias Nr. 1901 Kaunas-Vaišvydava-Pakuonis, sodininkų bendrijos „Gintaras“ vakarų riba; miesto pietų riba – Dubravos miškų urėdijos Vaišvydavos girininkijos 81, 94, 110, 109, 108, 107 miško kvartalų šiaurės ribos, geležinkelio ruožai Palemonas-Virbalis ir Marijampolė-Kaunas, Sąnašos upelio vidurys, sodininkų bendrijos „Aušra“ šiaurės riba, magistralinis kelias Nr. A5 Kaunas-Marijampolė, uždarosios akcinės bendrovės „Eurolita“ šiaurės riba, privačių ūkių, Kauno aukštesniosios žemės ūkio mokyklos preliminariniame žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtų 459, 524, 527, 460, 461, 446, 468 numeriais, šiaurės ribos, valstybės žemės dalies riba, privačių ūkių, Kauno aukštesniosios žemės ūkio mokyklos preliminariniame žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtų 467, 444, 563, 564, 462, 513, 452 numeriais, dalių ribos; miesto vakarų riba – Kauno vakarinis apvažiavimo kelias, Lietuvos žemės ūkio akademijos mokomosios gamybinės bazės pietų riba, Marvelės upės vidurys, buvusio Lietuvos žemės ūkio akademijos mokomojo ūkio 16, 18, 19 miško kvartalų šiaurės ribos, Nemuno upės vidurys. Įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo pažymėti Kauno miesto savivaldybės teritorijos administracines ribas geodeziniais ženklais. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1984-03-28 įsaką Nr. 3850 „Dėl Kauno miesto ribų nustatymo“.
1996-04-11	LR Vyriausybės nutarimas Nr. 442	Kėdainių rajono savivaldybė	Pakeisti Dotnuvos statusą ir vadinti šią gyvenamąją vietovę Dotnuvos miesteliu.
1996-04-24	LR įstatymas Nr. I-1304	Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus rajono savivaldybė, Trakų rajono savivaldybė	Priskirti Vilniaus miesto savivaldybei šias Vilniaus rajono savivaldybės gyvenamąsias vietoves ar jų dalis: Tarandės, Bajorų, Pavilionių gyvenamųjų vietovių dalis (Tarandės individualių gyvenamųjų namų statybos kvartalo naudojama žemė – 193 ha, individualios sodybos – 2,2 ha, Vilniaus rajono savivaldybės individualios statybos kvartalų – 55 ha, bendros Lietuvos ir Austrijos įmonės „Baltic-Amadeus“ individualios statybos kvartalo – 7,2 ha, buvusios Avižienių žemės ūkio įmonės – 165,6 ha), iš viso – 423 ha; Pilaitės, Smalinės, Varnės gyvenamąsias vietoves ir Buivydiškių, Gudelių, Salotės, Dvaryksčių, Vilkeliškių, Padekaniškių, Kriaučiūnų, Platiniškių, Naujosios, Plytinės, Gineitiškių, Pavilionių gyvenamųjų vietovių dalis (Vilniaus miesto Sudervėlės gyvenamųjų namų kvartalų naudojama žemė – 583,2 ha, Vilniaus miesto jaunimo gyvenamųjų namų kvartalo – 42,8 ha, sporto draugijos „Žalgiris“ vaikų ir jaunimo sporto mokyklos – 11 ha, Buivydiškių aukštesniosios žemės ūkio mokyklos technikos kiemo – 5,3 ha, Gilužio ežero – 21,8 ha, sodininkų bendrijos „Avietynas“ – 13,8 ha, Vilniaus miškų urėdijos Sudervės girininkijos – 91,1 ha, Sudervės girininkijos sodybos – 0,6 ha, Varnės kaimo kapinių – 0,4 ha, akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ magistralinių dujotiekių firmos dujotiekio Dašava-Ryga – 3,5 ha, magistralinio kelio Nr. A2 Vilnius-Panevėžys – 8,2 ha, rajoninio kelio Nr. 5212 Vilnius-Čekoniškės-Sudervė – 4,5 ha, rajoninio kelio Nr. 5241 Buivydiškių prievaža – 1,8 ha, buvusios Buivydiškių aukštesniosios žemės ūkio mokyklos – 1011,3 ha), iš viso – 1799,3 ha; Ustronės, Naujanerių, Kryžiokų, Krakiškių, Pagubės, Sakališkių, Mažųjų Gulbinų gyvenamąsias vietoves ir Didžiųjų Gulbinų gyvenamosios vietovės dalį (sodininkų bendrijų naudojama žemė: „Termoizoliacijos“ – 12,3 ha, „Žuvėdros“ – 3,1 ha, „Užugirio-3“ – 2,4 ha, „Slyvelės“ – 2,2 ha, „Užugirio-5“ – 6,1 ha, „Užugirio“ – 6,5 ha, „Paparčio-3“ – 7,4 ha, „Židinio“ – 8,5 ha, „Žemynos“ – 7,7 ha, „Informatiko“ – 5,6 ha, „Diemedžio“ – 4,7 ha, „Ąžuolyno“ – 92,7 ha, „Gulbinų“ – 61,1 ha, „Komunalininko“ – 8,8 ha, „Alkos“ – 20,2 ha, „Sodžiaus-4“ – 48 ha, „Panerio“ – 16,3 ha, „Žaliasodžio“ – 12 ha, „Aro“ – 16,8 ha, „Rugelio“ – 17,5 ha, „Sodžiaus“ – 12,9 ha, „Pakalnutės“ – 5,8 ha, „Šaltalankio“ – 10,3 ha, „Saulėtekio“ – 6 ha, „Tulpės“ – 12,5 ha, „Žaliųjų ežerų“ – 21,2 ha, „Reneto“ – 2,1 ha, „Mirtos-2“ – 3,1 ha, „Kalnakasyklos“ – 1,7 ha, „Reneto-IV“ – 14,2 ha, „Varsos“ – 8,1 ha, „Verkių“ – 9,7 ha, „Babinių“ – 2,4 ha, „Laimės“ – 17,7 ha, „Vagos“ – 5,9 ha, „Ryto“ – 2 ha, „Dublio“ – 5,1 ha, „Šermukšnėlės“ – 9,3 ha, „Paežerės“ – 41,6 ha, „Ridiko“ – 8,4 ha, „Montuotojo“ – 6,1 ha, „Mažųjų Gulbinų“ – 11,6 ha, Vilniaus miesto individualių gyvenamųjų namų statybos kvartalo naudojama žemė – 205,2 ha, Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos – 51,9 ha, Kryžiokų kaimo kapinių – 0,6 ha, maisto prekių parduotuvės – 0,1 ha, Mokslų akademijos Botanikos instituto eksperimentinės bazės – 50 ha, buvusios Gulbinų žemės ūkio įmonės – 661 ha), iš viso – 1546,4 ha; Ližiškių, Galgių, Egliškių, Dievoniškių, Didžiųjų Pupojų, Mažųjų Pupojų gyvenamųjų vietovių dalis (Vilniaus miesto individualių gyvenamųjų namų statybos kvartalų naudojama žemė – 86,5 ha, V. Jodeikos personalinės įmonės „Viktorija“ – 1 ha, K.Meškelio individualios įmonės – 0,6 ha, sodininkų bendrijos „Dvarčionys“ – 29,2 ha, buvusios Mickūnų žemės ūkio įmonės – 313,4 ha), iš viso – 430,7 ha; Didžiųjų Karklėnų, Grigaičių, Rokantiškių gyvenamųjų vietovių dalis (Pavilnio individualios statybos kvartalo naudojama žemė – 48,1 ha, Vilniaus miesto individualios statybos kvartalo – 148,4 ha, Grigaičių kaimo kapinių – 0,8 ha, gatvės trasos (be numerio) Vilnius-Naujoji Vilnia – 3,5 ha, privačios sodybos – 0,5 ha, buvusios Kyviškių žemės ūkio įmonės – 396,5 ha), iš viso – 597,8 ha; Basiukų, Pupinės, Mickūnų, Kuzmiškių gyvenamąsias vietoves ir Nemėžio, Kuprioniškių, Rudaminos Kelio, Baraškų, Barkiškių gyvenamųjų vietovių dalis (bendros Lietuvos ir Airijos įmonės „Inkomi-LM“ degalinės naudojama žemė – 0,1 ha, G.Lideikio įmonės „Aranta“ – 1,4 ha, L. Daugirdo personalinės įmonės „Projektas“ – 1,4 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Agrolitas-Service“ – 1,5 ha, krašto kelio Nr. 104 Vilnius-Lyda – 11,4 ha, Krašto apsaugos ministerijos dalinio – 12,3 ha, veislininkystės įmonės „Veisla“ – 53,5 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Greitkelis“ smėlio maišymo aikštelės – 1,4 ha, Mickūnų kaimo kapinių – 0,2 ha, akcinės bendrovės „Energija“ – 8,3 ha, buvusios Nemėžio žemės ūkio įmonės – 1318,5 ha), iš viso – 1410 ha; Salininkų gyvenamosios vietovės dalį (Salininkų vidurinės mokyklos naudojama žemė – 3,6 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus melioracija“ – 5,4 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Santra“ – 5,5 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Vusta“ – 2,8 ha, akcinės bendrovės „Komunalininkas“ – 13,9 ha, akcinės bendrovės „Melioservisas“ – 1,2 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos melioracija“ – 0,9 ha, uždarosios akcinės bendrovės „Algesa“ – 4 ha, buvusios Vilniaus rajono melioracijos įmonės – 53,7 ha), iš viso – 91 ha; Vaidotų ir Pagirių gyvenamųjų vietovių dalis (Vilniaus rajono laisvos valstybinės žemės fondas – 29,5 ha, privačios sodybos naudojama žemė – 0,3 ha, Vilniaus rajono savivaldybės individualių gyvenamųjų namų kvartalo – 103 ha, privačios įmonės „Vilinta“ – 95,2 ha, Vilniaus aukštesniosios žemės ūkio mokyklos buvusios žemės – 503 ha), iš viso – 731 ha; Naujakiemio, Daniliškių, Dobrovolės, Trakų Vokės gyvenamąsias vietoves ir Guobų gyvenamosios vietovės dalį (Vilniaus miesto individualios statybos kvartalo naudojama žemė – 164,6 ha, specialios paskirties uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ vandens tiekimo trasos ir prievažos – 2,6 ha, akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ magistralinių dujotiekių firmos dujotiekio Dašava-Ryga – 1,8 ha bei dujų paskirstymo stoties – 0,7 ha, Trakų Vokės devynmetės mokyklos – 2,7 ha, Trakų Vokės parduotuvės – 0,2 ha, Trakų Vokės seniūnijos būstinės – 0,1 ha, privačios sodybos – 1,3 ha, Daniliškių kaimo kapinių – 0,5 ha, garažų kooperatyvo „Vokė-1“ – 0,3 ha, akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ filialo „Tena“ Vilniaus sandėlių – 4,4 ha, akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ transformatorinės pastotės 330 kW „Vilnius“ – 8,7 ha, akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ Vilniaus elektros tinklų gyvenamųjų namų – 0,5 ha, kooperatyvo Nr. 18T gamybinės bazės – 0,8 ha, Vilniaus augalų veislių tyrimo stoties – 77,2 ha, ūkininko S.Vilučio privati žemė – 29,4 ha, ūkininko R. Vegio – 22,4 ha, ūkininko D. Dubako – 12,2 ha, ūkininkės G. Zacharevskos – 9,9 ha, ūkininko J. Golnio – 11 ha, privačių ūkių, kuriems žemė sugrąžinta pagal preliminarų žemės reformos projektą, naudojama žemė – 25,4 ha, krašto kelio Nr. 105 Vilnius-Prienai-Marijampolė – 7,6 ha, magistralinio kelio Nr. A4 Vilnius-Gardinas – 6 ha, rajoninio kelio Nr. 5236 Vilnius-Juodbaliai – 3,7 ha, rajoninio kelio Nr. 5250 Trakų Vokės prievaža – 1,2 ha, R. Žitkevičiaus individualios įmonės – 1,6 ha, buvusio Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialo eksperimentinio ūkio – 1562,5 ha), iš viso – 1959,3 ha. Priskirti Vilniaus miesto savivaldybei šias Trakų rajono savivaldybės gyvenamąsias vietoves ar jų dalis: Bališkių, Gurelių, Mūrinės Vokės gyvenamąsias vietoves ir Gaidiškių, Kulokiškių, Kadriškių gyvenamųjų vietovių dalis (uždarosios akcinės bendrovės „Greitkelis“ Gurelių žvyro– smėlio karjero naudojama žemė – 38 ha, Lenkijos įmonės „Andrex“ filialo gamybinės bazės – 3,2 ha, Lietuvos ir Vokietijos akcinės bendrovės „Grigiškės“ Mūrinės Vokės filialo – 14,2 ha, akcinės bendrovės „Chemija“ – 16,4 ha, akcinės bendrovės „Chemija“ lietaus vandens valymo įrenginių – 0,2 ha, akcinės bendrovės „Amsta“ – 1,9 ha, akcinės bendrovės „Žemsta“ – 6,7 ha, Gurelių kaimo kapinių – 0,5 ha, specialios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelio ruožo Nr. 13 Grigiškės-Paneriai – 5,7 ha, Vokės upės – 3,3 ha, Liudvinavo vandens saugyklos – 10,9 ha, akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ magistralinių dujotiekių firmos dujotiekio Vilnius-Kaunas – 0,7 ha, magistralinio kelio Nr. A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda – 5,8 ha, rajoninio kelio Nr. 4727 Mūrinė Vokė-Lentvaris-Trakai – 8,6 ha, privačių ūkių – 5,4 ha, buvusios „Pergalės“ žemės ūkio įmonės – 697,5 ha), iš viso – 819 ha; Račkūnų, Užkampio, Dobrovolės, Vaidegių gyvenamųjų vietovių dalis (Akcinės bendrovės „Kilimai“ naudojama žemė – 5,1 ha, specialios paskirties uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ Lentvario vandenvietės – 3,8 ha, Lentvario miesto sąvartyno – 8,7 ha, magistralinio kelio Nr. A4 Vilnius-Gardinas – 5,5 ha, krašto kelio Nr. 105 Vilnius-Prienai- Marijampolė – 13,4 ha, rajoninio kelio Nr. 4711 Lentvaris-Dobrovolė – 7,2 ha, Trakų miškų urėdijos Lentvario girininkijos dalies – 120 ha, buvusios Senųjų Trakų žemės ūkio įmonės – 529,3 ha), iš viso – 693 ha. Nustatyti šias Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos administracines ribas: miesto šiaurės riba – buvusios Avižienių žemės ūkio įmonės dalies pietų ir rytų riba, Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos Vanaginės miško 61 kvartalo pietų riba, 62 kvartalo pietų ir rytų ribos, buvusios Gulbinų žemės ūkio įmonės pietų riba, krašto kelias Nr.101 Vilnius-Utena, buvusios Gulbinų žemės ūkio įmonės dalies pietų ir rytų ribos, Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos Raudondvario miško 4 kvartalo pietų riba, 5 kvartalo pietų ir vakarų ribos, 8 kvartalo šiaurės, vakarų ir pietų ribos, 11 kvartalo vakarų ir pietų ribos, 12 kvartalo pietų ir rytų ribos, 13 kvartalo vakarų ir pietų ribos, Neries upės vidurys, Nemenčinės miškų urėdijos Antavilių girininkijos 41 kvartalo vakarų riba, 52 kvartalo vakarų ir pietų ribos, 53 kvartalo pietų riba, 56 kvartalo vakarų riba, 66 kvartalo vakarų ir pietų ribos, 67, 68, 69, 70 kvartalų pietų ribos, 84 kvartalo vakarų ir pietų ribos, 85, 86, 87, 88 kvartalų pietų ribos; miesto rytų riba – Nemenčinės miškų urėdijos Antavilių girininkijos 100, 72, 68, 73, 90, 101, 116, 132 kvartalų vakarų ribos, Vilniaus miškų urėdijos Mickūnų girininkijos 72, 89 kvartalų vakarų ribos, buvusios Mickūnų žemės ūkio įmonės dalies vakarų ir pietų ribos, Vilniaus miškų urėdijos Mickūnų girininkijos 158 kvartalo vakarų riba, 162 kvartalo vakarų ir pietų ribos, 163 kvartalo pietų riba, 164 kvartalo vakarų riba, buvusios Mickūnų žemės ūkio įmonės pietų riba, buvusios Kyviškių žemės ūkio įmonės šiaurės riba, specialios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelio ruožas Nr.9, magistralinis kelis Nr. A3 Vilnius-Minskas, buvusios Nemėžio žemės ūkio įmonės vakarų riba; miesto pietų riba – Vilniaus miškų urėdijos Parudaminio girininkijos 3 kvartalo šiaurės riba, 11, 15, 16 kvartalų vakarų ribos, Vilniaus aukštesniosios žemės ūkio mokyklos buvusios žemės ūkio įmonės dalies šiaurės riba, privačios įmonės „Vilinta“ vakarų riba, Vilniaus miškų urėdijos Panerių girininkijos 122 kvartalo šiaurės riba, 81 kvartalo rytų riba, 77 kvartalo šiaurės ir rytų ribos, 79, 78 kvartalų šiaurės ribos, Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialo eksperimentinio ūkio šiaurės ir rytų ribos, Trakų miškų urėdijos Lentvario girininkijos 59, 60 kvartalų pietų ribos, 61 kvartalo pietų ir rytų ribos, 58 kvartalo rytų ir šiaurės ribos, 55 kvartalo rytų riba, 53, 52 kvartalų šiaurės ribos; miesto vakarų riba – rajoninis kelias Nr. 4711 Lentvaris-Dobrovolė, krašto kelias Nr. 105 Vilnius-Prienai- Marijampolė, Lentvario miesto pietų ir rytų ribos, buvusios „Pergalės“ žemės ūkio įmonės dalies pietų ir vakarų ribos, magistralinis kelis Nr. A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, Vilniaus miškų urėdijos Panerių girininkijos 35 kvartalo dalies pietų ir rytų ribos, 38 ir 37 kvartalų rytų ribos, Neries upės vidurys, Vilniaus miškų urėdijos Sudervės girininkijos 141 kvartalo šiaurės riba, Buivydiškių aukštesniosios žemės ūkio mokyklos buvusios žemės pietų riba, Vilniaus miškų urėdijos Sudervės girininkijos 111, 102, 101, 100, 99 kvartalų šiaurės ribos, Buivydiškių aukštesniosios žemės ūkio mokyklos buvusios žemės dalies pietų ir rytų ribos, Gineitiškių ežero rytų ir šiaurės krantas, buvusios Avižienių žemės ūkio įmonės pietų riba, magistralinis kelias Nr. A2 Vilnius-Panevėžys. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę per metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo pažymėti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos administracines ribas geodeziniais ženklais. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1987-03-27 įsaką Nr. XI-1551 „Dėl Vilniaus miesto ribų nustatymo“.
1996-05-02	LR Vyriausybės nutarimas Nr. 527	Panevėžio rajono savivaldybė	Suteikti gyvenamajai vietovei Skaistakalnio kaimo pavadinimą ir nustatyti šios gyvenamosios vietovės ribas pagal Panevėžio apskrities Panevėžio rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos parengtą planą.
1996-?-?		Kauno rajono savivaldybė	Įkurta Neveronių seniūnija.

Teritorija

Suskirstymas buvo stabilus, Lietuvoje buvo 56 savivaldybės, priklausančios 10 apskričių. Lietuvos administracinė-teritorinė padėtis 1996 m. gruodžio 31 d. (plotas – 1997 m. sausio 1 d.).

Apskritis	Savivaldybė	Plotas, km²	Miestai	Seniūnijos
Alytaus apskritis	Alytaus miesto savivaldybė	39	Alytus
	Alytaus rajono savivaldybė	1404	Daugai, Simnas
	Druskininkų miesto savivaldybė	22	Druskininkai
	Lazdijų rajono savivaldybė	1542	Lazdijai, Veisiejai
	Varėnos rajono savivaldybė	2417	Varėna
Kauno apskritis	Birštono miesto savivaldybė	14	Birštonas
	Jonavos rajono savivaldybė	944	Jonava
	Kaišiadorių rajono savivaldybė	1167	Kaišiadorys, Žiežmariai
	Kauno miesto savivaldybė	157	Kaunas
	Kauno rajono savivaldybė	1496	Ežerėlis, Garliava, Kačerginė, Kulautuva, Vilkija
	Kėdainių rajono savivaldybė	1678	Kėdainiai
	Prienų rajono savivaldybė	1141	Jieznas, Prienai
	Raseinių rajono savivaldybė	1573	Ariogala, Raseiniai
Klaipėdos apskritis	Klaipėdos miesto savivaldybė	98	Klaipėda
	Klaipėdos rajono savivaldybė	1336	Gargždai, Priekulė
	Kretingos rajono savivaldybė	989	Kretinga, Salantai
	Neringos miesto savivaldybė	90	Neringa
	Palangos miesto savivaldybė	74	Palanga
	Skuodo rajono savivaldybė	911	Skuodas
	Šilutės rajono savivaldybė	2243	Pagėgiai, Panemunė, Rusnė, Šilutė, Žemaičių Naumiestis
Marijampolės apskritis	Marijampolės miesto savivaldybė	20	Marijampolė
	Marijampolės rajono savivaldybė	1544	Kalvarija, Kazlų Rūda
	Šakių rajono savivaldybė	1613	Gelgaudiškis, Kudirkos Naumiestis, Šakiai
	Vilkaviškio rajono savivaldybė	1286	Kybartai, Vilkaviškis, Virbalis
Panevėžio apskritis	Biržų rajono savivaldybė	1476	Biržai, Vabalninkas
	Kupiškio rajono savivaldybė	1080	Kupiškis, Subačius
	Panevėžio miesto savivaldybė	50	Panevėžys
	Panevėžio rajono savivaldybė	2179	Ramygala
	Pasvalio rajono savivaldybė	1289	Joniškėlis, Pasvalys
	Rokiškio rajono savivaldybė	1807	Juodupė, Obeliai, Pandėlys, Rokiškis
Šiaulių apskritis	Akmenės rajono savivaldybė	1055	Akmenė, Naujoji Akmenė, Venta, Viekšniai
	Joniškio rajono savivaldybė	1152	Joniškis, Žagarė
	Kelmės rajono savivaldybė	1705	Kelmė, Tytuvėnai, Užventis
	Pakruojo rajono savivaldybė	1315	Linkuva, Pakruojis
	Radviliškio rajono savivaldybė	1635	Radviliškis, Šeduva, Tyruliai
	Šiaulių miesto savivaldybė	81	Šiauliai
	Šiaulių rajono savivaldybė	1807	Kuršėnai
Tauragės apskritis	Jurbarko rajono savivaldybė	1507	Jurbarkas, Smalininkai
	Šilalės rajono savivaldybė	1188	Šilalė
	Tauragės rajono savivaldybė	1179	Skaudvilė, Tauragė
Telšių apskritis	Mažeikių rajono savivaldybė	1009	Mažeikiai, Seda
	Plungės rajono savivaldybė	1691	Plungė, Rietavas
	Telšių rajono savivaldybė	1439	Telšiai, Varniai
Utenos apskritis	Anykščių rajono savivaldybė	1765	Anykščiai, Kavarskas, Troškūnai
	Ignalinos rajono savivaldybė	1496	Dūkštas, Ignalina
	Molėtų rajono savivaldybė	1368	Molėtai
	Utenos rajono savivaldybė	1229	Utena
	Visagino miesto savivaldybė	9	Visaginas
	Zarasų rajono savivaldybė	1334	Dusetos, Turmantas, Zarasai
Vilniaus apskritis	Šalčininkų rajono savivaldybė	1492	Baltoji Vokė, Eišiškės, Šalčininkai
	Širvintų rajono savivaldybė	906	Širvintos
	Švenčionių rajono savivaldybė	1692	Pabradė, Švenčionėliai, Švenčionys
	Trakų rajono savivaldybė	1643	Elektrėnai, Grigiškės, Lentvaris, Rūdiškės, Trakai, Vievis
	Ukmergės rajono savivaldybė	1395	Ukmergė
	Vilniaus miesto savivaldybė	394	Vilnius
	Vilniaus rajono savivaldybė	2129	Nemenčinė

Geležinkeliai

Maršrutai

1996 m. liepos 1 d. uždarytas geležinkelis Gubernija–Biržai.

Vietiniai maršrutai

„Lietuvos geležinkeliai“ pateikė 15 maršrutų, kurie galiojo Lietuvoje nuo 1996 m. birželio 2 d. iki 1997 m. gegužės 31 d., sąrašą.

• 1. Vilnius–Turmantas: Vilniaus GS – Pavilnio GS – Naujosios Vilnios GS – Elektrodepo GS – Mickūnų GS – Bezdonių GS – Skersabalių GS – Santakos GS – Pailgio GS – Pabradės GS – Pažeimenės GS – Žeimenos GS – Švenčionėlių GS – Pakretuonės GS – Ignalinos GS – Lobinių GS – Dūkšto GS – Gerkonių GS – Visagino GS – Turmanto GS – (Lietuvos–Latvijos siena) – Kurcumo GS – Gryvos GS – Daugpilio GS
  • Pabradė–Didžiasalis: Pabradės GS – Pavoverės GS – Zalavo GS – Gelednės GS – (Lietuvos–Baltarusijos siena) – Rudnios GS – Peskariškių GS – Maslianikų GS – Lentupio GS – Razlohų GS – Kamaikos GS – (Baltarusijos–Lietuvos siena) – Adutiškio GS – Gudelių GS – Svirkų GS – Didžiasalio GS
  • Švenčionėliai–Utena: Švenčionėlių GS – Kaltanėnų GS – Kiauneliškio GS – Saldutiškio GS – Kuktiškių GS – Degulių GS – Utenos GS
• 2. Vilnius–Kena: Vilniaus GS – Pavilnio GS – Naujosios Vilnios GS – Elektrodepo GS – Kyviškių GS – Pakenės GS – Kenos GS – Šumsko GS – (Lietuvos–Baltarusijos siena) – Gudagojo GS
• 3. Vilnius–Stasylos:
  • per Kirtimus: Vilniaus GS – Kirtimų GS – Juodšilių GS – Valčiūnų GS – Parudaminio GS – Terešiškių GS – Jašiūnų GS – Kidarų GS – Stasylų GS2 – Šalčininkų GS – (Lietuvos–Baltarusijos siena) – Benekainių GS – Varanavo GS – Bastūnų GS – Gudų GS2 – Lydos GS
  • per Panerius: Vilniaus GS – Panerių GS – Pušyno GS – Vaidotų KIK – Vaidotų GS (Vaidotų MRC) – Vaidotų AIK – Valčiūnų GS – Parudaminio GS – Terešiškių GS – Jašiūnų GS – Kidarų GS – Stasylų GS2
• 4. Naujoji Vilnia–Trakai–Druskininkai:
  • Naujoji Vilnia–Trakai: Naujosios Vilnios GS – Pavilnio GS – Vilniaus GS – Panerių GS – Vokės GS – Lentvario GS – Senųjų Trakų GS – Trakų GS
  • Vilnius–Druskininkai: Vilniaus GS – Panerių GS – Vokės GS – Lentvario GS – Senųjų Trakų GS – Miškinių GS – Šklėrių GS – Rūdiškių GS – Klepočių GS – Kalvių GS – Valkininkų GS – Pamerkių GS – Matuizų GS – Varėnos GS – Zervynų GS – Marcinkonių GS – Darželių GS – Margionių GS – Kabelių GS – Senovės GS – (Lietuvos–Baltarusijos siena) – Pasienio 99 km – Lichačų GS – Pariečės GS – Čarnuchos GS – Pasienio 7 km – (Baltarusijos–Lietuvos siena) – Druskininkų GS
• 5. Naujoji Vilnia–Kaunas: Naujosios Vilnios GS – Pavilnio GS – Vilniaus GS – Panerių GS – Vokės GS – Lentvario GS – Kariotiškių GS – Sausių GS – Rykantų GS – Lazdėnų GS – Baltamiškio GS – Vievio GS – Kaugonių GS – Žaslių GS – Kaišiadorių GS – Pagirių GS – Pamierio GS – Pravieniškių GS – Karčiupio GS – Palemono GS – Amalių GS – Kauno GS
• 6. Vilnius–Kybartai: Vilniaus GS – Lentvario GS – Vievio GS – Kaišiadorių GS – Kauno GS – Jiesios GS – Garliavos GS – Mauručių GS – Pabališkių GS – Jūrės GS – Kazlų Rūdos GS – Bagotosios GS – Pilviškių GS – Alksnėnų GS – Vilkaviškio GS – Alvito GS – Kybartų GS – (Lietuvos–Rusijos siena) – Karaliaučiaus GS
  • Kazlų Rūda–Alytus: Kazlų Rūdos GS – Bebruliškės GS – Vinčų GS – Būdviečių GS – Marijampolės GS – Turgalaukio GS – Kalvarijos GS – Suvalkėlių GS – Milių GS – Naujienos GS – Šeštokų GS – Krosnos II GS – Krosnos GS – Giluičių GS – Simno GS – Mergalaukio GS – Dainavos GS – Santaikos GS – Balkūnų GS – Kurnėnų GS – Alytaus GS
• 7. Vilnius–Klaipėda:
  • per Livintus: Vilniaus GS – Lentvario GS – Vievio GS – Kaišiadorių GS – Livintų GS – Gaižiūnų GS – Jonavos GS – Žeimių GS – Lukšių GS – Šilainių GS – Kėdainių GS – Dotnuvos GS – Gudžiūnų GS – Baisogalos GS – Gimbogalos GS – Radviliškio GS – Durpyno GS – Kutiškių GS – Mankiškių GS – Šilėnų GS – Sodų GS – Zoknių GS – Šiaulių GS – Kužių GS – Pavenčių GS – Raudėnų GS – Tryškių GS – Duseikių GS – Telšių GS – Lieplaukės GS – Tarvainių GS – Plungės GS – Šateikių GS – Kūlupėnų GS – Kretingos GS – Bajorų GS – Kretingalės GS – Kalotės GS – Girulių GS – Klaipėdos GS
  • per Kauną: ... – Kaišiadorių GS – Pravieniškių GS – Kauno GS – Kalnėnų GS – Gaižiūnų GS – ...
  • Šiauliai–Ryga: Šiaulių GS – (Lietuvos–Latvijos siena) – Rygos GS
  • Šiauliai–Mažeikiai: Šiaulių GS – Voveriškių GS – Toliočių GS – Kužių GS – Kuršėnų GS – Žilių GS – Papilės GS – Akmenės GS – Viekšnių GS – Mažeikių GS
• 8. Kaunas–Klaipėda: Kauno GS – Amalių GS – Palemono GS – Neveronių GS – Kalnėnų GS – Dumsių GS – Gaižiūnų GS – Jonavos GS – Žeimių GS – Lukšių GS – Šilainių GS – Kėdainių GS – Dotnuvos GS – Gudžiūnų GS – Baisogalos GS – Gimbogalos GS – Linkaičių GS – Radviliškio MRC – Radviliškio GS – Durpyno GS – Kutiškių GS – Mankiškių GS – Šilėnų GS – Sodų GS – Zoknių GS – Šiaulių GS – Kužių GS – Pavenčių GS – Raudėnų GS – Tryškių GS – Duseikių GS – Telšių GS – Lieplaukės GS – Tarvainių GS – Plungės GS – Šateikių GS – Kūlupėnų GS – Kretingos GS – Kretingalės GS – Girulių GS – Klaipėdos GS
  • Šiauliai–Ryga: Šiaulių GS – (Lietuvos–Latvijos siena) – Rygos GS
  • Šiauliai–Mažeikiai: Šiaulių GS – ... – Mažeikių GS
• 9. Šiauliai–Obeliai: Šiaulių GS – Zoknių GS – Sodų GS – Šilėnų GS – Mankiškių GS – Kutiškių GS – Durpyno GS – Radviliškio GS – MRC postas – Linkaičių GS – Šeduvos GS – Labos GS – Dapšionių GS – Gustonių GS – Panevėžio GS – Kaubariškio GS – Karsakiškio GS – Bygailių GS – Subačiaus GS – Radžiūnų GS – Kupiškio GS – Skapiškio GS – Kepuriškio GS – Panemunėlio GS – Tindžiulių GS – Rokiškio GS – Obelių GS
• 10. Šiauliai–Radviliškis: Šiaulių GS – Zoknių GS – Sodų GS – Šilėnų GS – Mankiškių GS – Jonaitiškių GS – Kutiškių GS – Durpyno GS – Radviliškio GS
• 11. Šiauliai–Pagėgiai: Šiaulių GS – Zoknių GS – Sodų GS – Šilėnų GS – Mankiškių GS – Jonaitiškių GS – Čiutelių GS – Sidarų GS – Užpelkių GS – Tytuvėnų GS – Lyduvėnų GS – Šienlaukio GS – Viduklės GS – Varlaukio GS – Lybiškės GS – Batakių GS – Bernotiškės GS – Tauragės GS – Pažerūnų GS – Lauksargių GS – Kamščių GS – Genių GS – Gudų GS – Pagėgių GS
• 12. Klaipėda–Tauragė: Klaipėdos GS – Rimkų GS – 141 km – Gružeikių GS – Dituvos GS – Priekulės GS – Vilkyčių GS – Plikorių GS – Kukorų GS – Šilutės GS – Juknaičių GS – Kūgelių GS – Usėnų GS – Stoniškių GS – Žirgyno GS – Anužių GS – Pagėgių GS – Gudų GS – Genių GS – Kamščių GS – Lauksargių GS – Pažerūnų GS – Tauragės GS
• 13. Klaipėda–Mažeikiai: Klaipėdos GS – Pauosčio GS – Girulių GS – Kalotės GS – Kretingalės GS – Šlikių GS – Bajorų GS – Kretingos GS – Tūbausių GS – Darbėnų GS – Nausėdų GS – Medininkų GS – Paluknės GS – Skuodo GS – (Lietuvos–Latvijos siena) – Priekulės GS2 – (Latvijos–Lietuvos siena) – Lūšės GS – Ventos GS – Mažeikių GS
• 14. Mažeikiai–Laižuva: Bugenių GS – Mažeikių GS – Laižuvos GS – (Lietuvos–Latvijos siena) – Rengės GS – ... – Rygos GS (tarp Bugenių ir Mažeikių važiuoja be keleivių)
• 15. Panevėžys–Anykščiai: Panevėžio GS – Karšenaukos GS – Taruškų GS – 20 km – Raguvėlės GS – Surdegio GS – Vašuokėnų GS – Troškūnų GS – Smėlynės GS – Pagojo GS – Anykščių GS

Tarptautiniai maršrutai

Maršrutai, važiuojantys per Lietuvą:

• T (Talinas–Varšuva): Helsinkio GS – Talino GS – ... – Meiteinės GS – (Latvijos–Lietuvos siena) – Joniškio GS – Meškuičių GS – Šiaulių GS – Radviliškio GS – Baisogalos GS – Dotnuvos GS – Kėdainių GS – Jonavos GS – Kauno GS – Šeštokų GS – (Lietuvos–Lenkijos siena) – Suvalkų GS – Centrinė geležinkelio stotis (Varšuva)
  • Šiauliai–Klaipėda: Šiaulių GS – Telšių GS – Plungės GS – Kretingos GS – Klaipėdos GS
  • Kaunas–Vilnius: Kauno GS – Kaišiadorių GS – Vievio GS – Lentvario GS – Vilniaus GS
• R1 (Talinas–Simferopolis): Talino GS – Rygos GS – ... – Meitenės GS – (Latvijos–Lietuvos siena) – Joniškio GS – Meškuičių GS – Šiaulių GS – Radviliškio GS – Baisogalos GS – Dotnuvos GS – Kėdainių GS – Jonavos GS – Kauno GS – Kaišiadorių GS – Vievio GS – Lentvario GS – Vilniaus GS – (Lietuvos–Baltarusijos siena) – ... – Simferopolio GS
• R2 (Karaliaučius–Ryga): Karaliaučiaus GS – ... – Tilžės GS – (Rusijos–Lietuvos siena) Pagėgių GS – Šiaulių GS – Joniškio GS – (Lietuvos–Latvijos siena) – Meitenės GS – Jelgavos GS – Rygos GS
  • Mažeikiai–Jelgava: Mažeikių GS – Laižuvos GS – (Lietuvos–Latvijos siena) – Rengės GS – Jelgavos GS
• W1 (Šeštokai–Varšuva): Šeštokų GS – Mockavos GS – (Lietuvos–Lenkijos siena) – Trakiškių GS – ... – Vakarinė geležinkelio stotis (Varšuva)
  • Talinas–Šeštokai: Talino GS – Rygos GS – (Latvijos–Lietuvos siena) – Kauno GS – Šeštokų GS
  • Vilnius–Suvalkai: Vilniaus GS – Lentvario GS – Kaišiadorių GS – Kauno GS – Jūrės GS – Kazlų Rūdos GS – Vinčų GS – Marijampolės GS – Kalvarijos GS – Šeštokų GS – Mockavos GS – (Lietuvos–Lenkijos siena) – Trakiškių GS – Suvalkų GS
• W2 (Sankt Peterburgas–Varšuva–Berlynas, Ščecinas):
  • Vilnius–Gardinas–Varšuva: Sankt Peterburgo GS – (Latvijos–Lietuvos siena) – Vilniaus GS – Varėnos GS – Kabelių GS – (Lietuvos–Baltarusijos siena) – Pariečės GS – Gardino GS – ... – Vakarinė geležinkelio stotis (Varšuva)
• L (Sankt Peterburgas–Černivciai, Budapeštas, Sofija): Sankt Peterburgo GS – (Latvijos–Lietuvos siena) – Vilniaus GS – Stasylų GS2 – (Lietuvos–Baltarusijos siena) – Benekainių GS – ... – Černivcių GS
• SP (Sankt Peterburgas–Lvovas–Truskavecas, Praha): Vilniaus GS – Naujosios Vilnios GS – Pabradės GS – Švenčionėlių GS – Ignalinos GS – Dūkšto GS – Visagino GS – Turmanto GS – (Lietuvos–Latvijos siena) – Kurcumo GS – ... – Varšuvos geležinkelio stotis (Sankt Peterburgas)
• K (Vilnius–Karaliaučius): Vilniaus GS – Lentvario GS – Vievio GS – Kaišiadorių GS – Kauno GS – Jūrės GS – Kazlų Rūdos GS – Pilviškių GS – Vilkaviškio GS – Kybartų GS – (Lietuvos–Rusijos siena) – Stalupėnų GS – ... – Karaliaučiaus GS
  • Maskva–Karaliaučius: Maskvos GS – (Latvijos–Lietuvos siena) – Vilniaus GS – Kybartų GS – (Lietuvos–Rusijos siena) – Stalupėnų GS – ... – Karaliaučiaus GS
  • Sankt Peterburgas–Karaliaučius: Sankt Peterburgo GS – (Latvijos–Lietuvos siena) – Vilniaus GS – Kybartų GS – (Lietuvos–Rusijos siena) – Stalupėnų GS – ... – Karaliaučiaus GS
  • Maskva–Kaunas: Maskvos GS – (Latvijos–Lietuvos siena) – Vilniaus GS – Kaišiadorių GS – Kauno GS
• M,Mp (Karaliaučius–Maskva): Karaliaučiaus GS – ... – Eitkūnų GS – (Rusijos–Lietuvos siena) – Kybartų GS – Kaišiadorių GS – Vilniaus GS – Kenos GS – (Lietuvos–Baltarusijos siena) – Gudagojo GS – ... – Minsko GS – .. – Baltarusijos geležinkelio stotis (Maskva)
• Č (Karaliaučius–Čeliabinskas): Karaliaučiaus GS – (Rusijos–Lietuvos siena) – Kybartų GS – Vilniaus GS – Kenos GS – (Lietuvos–Baltarusijos siena) – Gudagojo GS – ... – Čeliabinsko GS
• Ch (Charkovas–Karaliaučius): Karaliaučiaus GS – (Rusijos–Lietuvos siena) – Vilniaus GS – Kenos GS – (Lietuvos–Baltarusijos siena) – Gudagojo GS – ... – Charkovo GS
• S (Sankt Peterburgas–Simferopolis): Sankt Peterburgo GS – Rygos GS – (Latvijos–Lietuvos siena) – Vilniaus GS – Valčiūnų GS – Stasylų GS2 – (Lietuvos–Baltarusijos siena) – Benekainių GS – ... – Simferopolio GS

Stotys

„Lietuvos geležinkeliai“ pateikė 239 stočių ir stotelių sąrašą, kartu nurodė atstumus iki Vilniaus, taip pat siaurųjų geležinkelių ir pasienio stotis (x).

Stotis	Maršrutai	Atstumas iki Vilniaus
Adutiškio GS	1	120 km (Pabradė)
Akmenės GS	7, 8	265 km (Livintai–Šiauliai) 315 km (Kaunas–Šiauliai)
Alytaus GS	5, 6	243 km (Kaunas–Kazlų Rūda)
Alksnėnų GS	6	165 km (Kaunas–Kazlų Rūda)
Alvito GS	6	183 km (Kaunas–Kazlų Rūda)
Amalių GS	5	99 km (Kaišiadorys)
Anykščių GS	15	343 km (Livintai–Šiauliai–Radviliškis–Panevėžys) 303 km (Livintai–Radviliškis–Panevėžys) 353 km (Kaunas–Radviliškis–Panevėžys)
Anužių GS	12	367 km (Livintai–Šiauliai–Pagėgiai) 417 km (Kaunas–Šiauliai–Pagėgiai) 459 km (Livintai–Šiauliai–Klaipėda)
Bagotosios GS	6	151 km (Kaunas–Kazlų Rūda)
Baisogalos GS	7, 8	168 km (Livintai) 218 km (Kaunas)
Bajorų GS	7, 8, 13	357 km (Livintai–Šiauliai–Kretinga) 407 km (Kaunas–Šiauliai–Kretinga)
Balkūnų GS	6	229 km (Kaišiadorys–Kazlų Rūda)
Baltamiškio GS	5	36 km (Lentvaris)
Batakių GS	11	313 km (Livintai–Šiauliai) 363 km (Kaunas–Šiauliai)
Bebruliškės GS	6	146 km (Kaunas–Kazlų Rūda)
Bernotiškės GS	11	321 km (Livintai–Šiauliai) 371 km (Kaunas–Šiauliai)
Bezdonių GS	1	26 km (Naujoji Vilnia)
Bygailių GS	9	267 km (Livintai–Radviliškis–Panevėžys) 317 km (Kaunas–Radviliškis–Panevėžys) 307 km (Livintai–Šiauliai–Radviliškis–Panevėžys)
Būdviečių GS	6	157 km (Kaunas–Kazlų Rūda)
Čiutelių GS	11	236 km (Livintai–Šiauliai) 286 km (Kaunas–Šiauliai)
Dainavos GS	6	221 km (Kaunas–Kazlų Rūda–Šeštokai)
Dapšionių GS	9	228 km (Livintai–Radviliškis) 278 km (Kaunas–Radviliškis) 268 km (Livintai–Šiauliai–Radviliškis)
Darbėnų GS	13	370 km (Livintai–Šiauliai–Kretinga) 420 km (Kaunas–Šiauliai–Kretinga)
Darželių GS	4	101 km (Lentvaris–Varėna)
Degulių GS	1	121 km (Švenčionėliai)
Didžiasalio GS	1	141 km (Pabradė)
Dituvos GS	12	397 km (Livintai–Šiauliai–Klaipėda) 447 km (Kaunas–Šiauliai–Klaipėda) 430 km (Livintai–Šiauliai–Pagėgiai)
Dotnuvos GS	7, 8	142 km (Livintai–Kėdainiai) 192 km (Kaunas–Kėdainiai)
Druskininkų GS (x)	4	143 km (Lentvaris)
Dumsių GS	7, 8	95 km (Livintai–Gaižiūnai) 135 km (Kaišiadorys–Kaunas)
Durpyno GS	8, 10	196 km (Livintai–Radviliškis) 246 km (Kaunas–Radviliškis)
Duseikių GS	7, 8	271 km (Livintai–Šiauliai–Kužiai) 321 km (Kaunas–Šiauliai–Kužiai)
Dūkšto GS	1	126 km (Pabradė)
Elektrodepo GS	1, 2	11 km (Naujoji Vilnia)
Gaižiūnų GS	7, 8	90 km (Livintai) 140 km (Kaunas)
Garliavos GS	6	114 km (Kaunas)
Gelednės GS (x)	1	74 km (Pabradė)
Genių GS	11	350 km (Livintai–Šiauliai–Tauragė) 400 km (Kaunas–Šiauliai–Tauragė)
Gerkonių GS	1	131 km (Švenčionėliai)
Giluičių GS	6	210 km (Kaunas–Kazlų Rūda)
Gimbogalos GS	7, 8	181 km (Livintai–Kėdainiai) 231 km (Kaunas–Kėdainiai)
Girulių GS	7, 8, 13	371 km (Livintai–Šiauliai) 421 km (Kaunas–Šiauliai)
Gružeikių GS	12	391 km (Livintai–Šiauliai–Klaipėda) 441 km (Kaunas–Šiauliai–Klaipėda) 435 km (Livintai–Šiauliai–Pagėgiai)
Gudelių GS	1	128 km (Pabradė)
Gudų GS	11	356 km (Livintai–Šiauliai–Tauragė) 406 km (Kaunas–Šiauliai–Tauragė)
Gudžiūnų GS	7, 8	156 km (Livintai–Jonava) 206 km (Kaunas–Jonava)
Gustonių GS	9	235 km (Livintai–Radviliškis) 285 km (Kaunas–Radviliškis) 275 km (Livintai–Šiauliai–Radviliškis)
Ignalinos GS	1	101 km (Pabradė)
Jašiūnų GS	3	27 km (Kirtimai)
Jiesios GS	6	113 km (Kaunas)
Jonavos GS	7, 8	98 km (Livintai) 148 km (Kaunas)
Joniškio GS	-	257 km (Livintai–Šiauliai) 307 km (Kaunas–Šiauliai)
Jonaitiškių GS	10, 11	257 km (Livintai–Šiauliai) 279 km (Kaunas–Šiauliai)
Juknaičių GS	12	389 km (Livintai–Šiauliai–Pagėgiai) 439 km (Kaunas–Šiauliai–Pagėgiai) 437 km (Livintai–Šiauliai–Klaipėda)
Juodšilių GS	3	11 km (Kirtimai)
Jūrės GS	6	135 km (Kaunas)
Kabelių GS (x)	4	113 km (Lentvaris–Varėna)
Kaišiadorių GS	5, 7	67 km (Lentvaris)
Kalnėnų GS	7, 8	103 km (Livintai–Gaižiūnai) 127 km (Kaunas)
Kalotės GS	7, 8, 13	368 km (Livintai–Šiauliai–Kretinga) 418 km (Kaunas–Šiauliai–Kretinga)
Kaltanėnų GS	1	89 km (Švenčionėliai)
Kalvarijos GS	6	181 km (Kaunas–Kazlų Rūda)
Kalvių GS	4	54 km (Lentvaris)
Kamščių GS	11	350 km (Livintai–Šiauliai–Tauragė) 400 km (Kaunas–Šiauliai–Tauragė)
Karčiupio GS	5	89 km (Kaišiadorys)
Kariotiškių GS	5	23 km (Lentvaris)
Karsakiškio GS	9	259 km (Livintai–Radviliškis) 309 km (Kaunas–Radviliškis) 299 km (Livintai–Šiauliai–Radviliškis)
Karšinaukos GS (siaur. glžk.)	15	255 km (Livintai–Radviliškis–Panevėžys) 305 km (Kaunas–Radviliškis–Panevėžys) 295 km (Livintai–Šiauliai–Radviliškis–Panevėžys)
Kauno GS	5, 8	104 km (Kaišiadorys)
Kaugonių GS	5	49 km (Lentvaris)
Kaubariškio GS	9	256 km (Livintai–Radviliškis–Panevėžys) 306 km (Kaunas–Radviliškis–Panevėžys) 296 km (Livintai–Šiauliai–Panevėžys)
Kazlų Rūdos GS	6	140 km (Kaunas)
Kenos GS	2	29 km (Naujoji Vilnia)
Kepuriškio GS	9	312 km (Livintai–Radviliškis–Panevėžys) 362 km (Kaunas–Radviliškis–Panevėžys) 352 km (Livintai–Šiauliai–Panevėžys)
Kėdainių GS	7, 8	129 km (Livintai) 179 km (Kaunas)
Kiauneliškio GS	1	97 km (Švenčionėliai)
Kybartų GS (x)	6	190 km (Kaunas)
Kidarų GS	3	34 km (Kirtimai) 43 km (Paneriai)
Kirtimų GS	3	6 km
Kyviškių GS	2	17 km (Naujoji Vilnia)
Klaipėdos GS	7, 8, 12, 13	378 km (Livintai–Šiauliai) 428 km (Kaunas–Šiauliai)
Klepočių GS	4	47 km (Lentvaris)
Kretingos GS	7, 8, 13	355 km (Livintai–Šiauliai) 405 km (Kaunas–Šiauliai)
Kretingalės GS	7, 8, 13	362 km (Livintai–Šiauliai) 412 km (Kaunas–Šiauliai)
Krosnos GS	6	204 km (Kaunas–Kazlų Rūda)
Krosnos II GS	6	204 km (Kaunas–Kazlų Rūda)
Kūgelių GS	12	384 km (Livintai–Šiauliai–Pagėgiai) 434 km (Kaunas–Šiauliai–Pagėgiai) 442 km (Livintai–Šiauliai–Klaipėda)
Kukorų GS	12	412 km (Livintai–Šiauliai–Pagėgiai) 462 km (Kaunas–Šiauliai–Pagėgiai) 414 km (Livintai–Šiauliai–Klaipėda)
Kuktiškių GS	1	117 km (Švenčionėliai)
Kūlupėnų GS	7, 8	338 km (Livintai–Šiauliai) 388 km (Kaunas–Šiauliai)
Kupiškio GS	9	291 km (Livintai–Radviliškis–Panevėžys) 314 km (Kaunas–Radviliškis–Panevėžys) 331 km (Livintai–Šiauliai–Panevėžys)
Kurnėnų GS	6	232 km (Kaunas–Kazlų Rūda)
Kuršėnų GS	7, 8	239 km (Livintai–Šiauliai) 289 km (Kaunas–Šiauliai)
Kutiškių GS	7, 8, 10	198 km (Livintai–Radviliškis) 248 km (Kaunas–Radviliškis)
Kužių GS	7, 8	228 km (Livintai–Šiauliai) 278 km (Kaunas–Šiauliai)
Labos GS	9	220 km (Livintai–Radviliškis) 270 km (Kaunas–Radviliškis) 260 km (Livintai–Šiauliai–Radviliškis)
Laižuvos GS	14	307 km (Livintai–Šiauliai–Mažeikiai) 357 km (Kaunas–Šiauliai–Mažeikiai)
Lauksargių GS	11	340 km (Livintai–Šiauliai–Tauragė) 390 km (Kaunas–Šiauliai–Tauragė)
Lazdėnų GS	5	32 km (Lentvaris)
Lentvario GS	4, 7	18 km
Lybiškių GS	11	307 km (Livintai–Šiauliai) 357 km (Kaunas–Šiauliai)
Lyduvėnų GS	11	268 km (Livintai–Šiauliai) 318 km (Kaunas–Šiauliai)
Lieplaukės GS	7, 8	295 km (Livintai–Šiauliai–Kužiai) 345 km (Kaunas–Šiauliai–Kužiai)
Linkaičių GS	7, 8	199 km (Livintai–Kėdainiai) 249 km (Kaunas–Kėdainiai)
Livintų GS	7	78 km (Kaišiadorys)
Lobinių GS	1	111 km (Ignalina)
Lukšių GS	7, 8	117 km (Livintai) 167 km (Kaunas)
Lūšės GS (x)	13	312 km (Livintai–Šiauliai–Mažeikiai) 362 km (Kaunas–Šiauliai–Mažeikiai)
Mankiškių GS	10, 11	201 km (Livintai–Radviliškis) 251 km (Kaunas–Radviliškis)
Marijampolės GS	6	165 km (Kaunas–Kazlų Rūda)
Margionių GS	4	109 km (Lentvaris–Varėna)
Marcinkonių GS	4	99 km (Lentvaris–Varėna)
Matuizų GS	4	68 km (Lentvaris)
Mauručių GS	6	123 km (Kaunas)
Mažeikių GS (x)	7, 8, 13, 14	291 km (Livintai–Šiauliai–Kužiai) 341 km (Kaunas–Šiauliai–Kužiai)
Medininkų GS	13	387 km (Livintai–Šiauliai–Kretinga) 437 km (Kaunas–Šiauliai–Kretinga)
Mergalaukio GS	6	216 km (Kaunas–Kazlų Rūda)
Meškuičių GS	-	235 km (Livintai–Šiauliai) 285 km (Kaunas–Šiauliai)
Mickūnų GS	1	16 km (Naujoji Vilnia)
Milių GS	6	189 km (Kaunas–Kazlų Rūda)
Miškinių GS	4	27 km (Lentvaris)
Mockavos GS	-	206 km (Kaunas–Kazlų Rūda–Šeštokai)
Naujienos GS	6	194 km (Kaunas–Kazlų Rūda)
Naujosios Vilnios GS	1, 2, 4, 5	9 km
Nausėdų GS	13	381 km (Livintai–Šiauliai–Kretinga)
Neveronių GS	7, 8	113 km (Livintai–Gaižiūnai) 117 km (Kaunas)
Obelių GS	9	345 km (Livintai–Radviliškis–Panevėžys) 395 km (Kaunas–Radviliškis–Panevėžys) 385 km (Livintai–Šiauliai–Panevėžys)
Pabališkių GS	6	128 km (Kaunas)
Pabradės GS	1	51 km (Naujoji Vilnia)
Pagėgių GS (x)	11, 12	362 km (Livintai–Šiauliai) 412 km (Kaunas–Šiauliai)
Pagirių GS	5	74 km (Kaišiadorys)
Pagojo GS (siaur. glžk.)	15	298 km (Livintai–Radviliškis–Panevėžys) 348 km (Kaunas–Radviliškis–Panevėžys) 338 km (Livintai–Šiauliai–Panevėžys)
Pailgio GS	1	42 km (Naujoji Vilnia)
Pakenės GS	2	23 km (Naujoji Vilnia)
Pakretuonės GS	1	90 km (Švenčionėliai)
Palemono GS	5, 8	94 km (Kaišiadorys)
Paluknės GS	13	398 km (Livintai–Kužiai–Kretinga) 448 km (Kaunas–Kužiai–Kretinga)
Pamerkių GS	4	64 km (Lentvaris)
Pamierio GS	5	79 km (Kaišiadorys)
Panerių GS	3, 6	10 km
Panemunėlio GS	9	318 km (Livintai–Radviliškis–Panevėžys) 368 km (Kaunas–Radviliškis–Panevėžys) 358 km (Livintai–Šiauliai–Panevėžys)
Panevėžio GS	9, 15	247 km (Livintai–Radviliškis) 297 km (Kaunas–Radviliškis) 287 km (Livintai–Šiauliai)
Papilės GS	7, 8	257 km (Livintai–Šiauliai) 307 km (Kaunas–Šiauliai)
Parudaminio GS	3	18 km (Kirtimai) 27 km (Paneriai)
Pauosčio GS	13	375 km (Livintai–Šiauliai–Kretinga) 425 km (Kaunas–Šiauliai–Kretinga)
Pavenčių GS	7, 8	240 km (Livintai–Šiauliai) 290 km (Kaunas–Šiauliai)
Pavilnio GS	1, 2, 4, 5	5 km
Pavoverės GS	1	55 km (Pabradė)
Pažeimenės GS	1	55 km (Pabradė)
Pažerūnų GS	11	335 km (Livintai–Šiauliai–Tauragė) 385 km (Kaunas–Šiauliai–Tauragė)
Pilviškių GS	6	160 km (Kaunas)
Plikorių GS	12	410 km (Livintai–Šiauliai–Klaipėda) 460 km (Kaunas–Šiauliai–Klaipėda) 416 km (Livintai–Šiauliai–Pagėgiai)
Plungės GS	7, 8	313 km (Livintai–Šiauliai) 363 km (Kaunas–Šiauliai)
Pravieniškių GS	5	84 km (Kaišiadorys)
Pušyno GS	3	14 km (Paneriai)
Radviliškio GS	7, 10	193 km (Livintai–Linkaičiai) 243 km (Kaunas–Linkaičiai)
Radžiūnų GS	9	282 km (Livintai–Radviliškis–Panevėžys) 332 km (Kaunas–Radviliškis–Panevėžys) 322 km (Livintai–Šiauliai–Panevėžys)
Raguvėlės GS (siaur. glžk.)	15	272 km (Livintai–Radviliškis–Panevėžys) 322 km (Kaunas–Radviliškis–Panevėžys) 312 km (Livintai–Šiauliai–Panevėžys)
Raudėnų GS	7, 8	253 km (Livintai–Šiauliai) 303 km (Kaunas–Šiauliai)
Rykantų GS	5	28 km (Lentvaris)
Rimkų GS	12	387 km (Livintai–Šiauliai–Klaipėda) 437 km (Kaunas–Šiauliai–Klaipėda) 439 km (Livintai–Šiauliai–Pagėgiai)
Rokiškio GS	9	332 km (Livintai–Radviliškis–Panevėžys) 382 km (Kaunas–Radviliškis–Panevėžys) 372 km (Livintai–Šiauliai–Panevėžys)
Rūdiškių GS	4	39 km (Lentvaris)
Saldutiškio GS	1	105 km (Švenčionėliai)
Santaikos GS	6	225 km (Kaunas–Kazlų Rūda)
Santakos GS	1	39 km (Naujoji Vilnia)
Senųjų Trakų GS	4	24 km (Lentvaris)
Senovės GS (x)	4	115 km (Varėna)
Sidarų GS	11	240 km (Livintai–Šiauliai) 290 km (Kaunas–Šiauliai)
Simno GS	6	214 km (Kaunas–Kazlų Rūda)
Skapiškio GS	9	305 km (Livintai–Radviliškis–Panevėžys) 355 km (Kaunas–Radviliškis–Panevėžys) 345 km (Livintai–Šiauliai–Panevėžys)
Skersabalių GS	1	32 km (Naujoji Vilnia)
Skuodo GS (x)	13	403 km (Livintai–Šiauliai–Kretinga) 453 km (Kaunas–Šiauliai–Kretinga)
Smėlynės GS (siaur. glžk.)	15	292 km (Livintai–Radviliškis–Panevėžys) 342 km (Kaunas–Radviliškis–Panevėžys) 332 km (Livintai–Šiauliai–Panevėžys)
Sodų GS	8, 10	206 km (Livintai–Radviliškis) 256 km (Kaunas–Radviliškis)
Stasylų GS2 (x)	3	40 km (Kirtimai) 49 km (Paneriai)
Stoniškių GS	12	452 km (Livintai–Šiauliai–Klaipėda) 502 km (Kaunas–Šiauliai–Klaipėda) 374 km (Livintai–Šiauliai–Pagėgiai)
Stotelė 20 km (siaur. glžk.)	15	267 km (Livintai–Radviliškis–Panevėžys) 317 km (Kaunas–Radviliškis–Panevėžys) 307 km (Livintai–Šiauliai–Panevėžys)
Stotelė 141 km	12	388 km (Livintai–Šiauliai–Klaipėda) 438 km (Kaunas–Šiauliai–Klaipėda)
Subačiaus GS	9	272 km (Livintai–Radviliškis–Panevėžys) 322 km (Kaunas–Radviliškis–Panevėžys) 312 km (Livintai–Šiauliai–Panevėžys)
Surdegio GS (siaur. glžk.)	15	278 km (Livintai–Radviliškis–Panevėžys) 328 km (Kaunas–Radviliškis–Panevėžys) 318 km (Livintai–Šiauliai–Panevėžys)
Suvalkėlių GS	6	186 km (Kaunas–Kazlų Rūda)
Svirkų GS	1	136 km (Pabradė)
Šalčininkų GS	3	46 km (Kirtimai) 55 km (Paneriai)
Šapelių GS (x)	9	358 km (Livintai–Radviliškis–Panevėžys) 408 km (Kaunas–Radviliškis–Panevėžys) 398 km (Livintai–Šiauliai–Panevėžys)
Šarkių GS (x)	-	267 km (Livintai–Šiauliai–Joniškis) 317 km (Kaunas–Šiauliai–Joniškis)
Šateikių GS	7, 8	327 km (Livintai–Šiauliai–Telšiai) 377 km (Kaunas–Šiauliai–Telšiai)
Šeduvos GS	9	211 km (Livintai–Radviliškis) 261 km (Kaunas–Radviliškis) 251 km (Livintai–Šiauliai–Radviliškis)
Šeštokų GS (x)	6	198 km (Kaunas–Kazlų Rūda)
Šiaulių GS	7, 11	213 km (Livintai) 263 km (Kaunas–Kalnėnai)
Šienlaukio GS	11	276 km (Livintai) 326 km (Kaunas–Kalnėnai)
Šilainių GS	7, 8	124 km (Livintai) 174 km (Kaunas–Kalnėnai)
Šilėnų GS	7, 11	204 km (Livintai) 254 km (Kaunas–Kalnėnai)
Šilutės GS	12	428 km (Livintai–Šiauliai–Klaipėda) 478 km (Kaunas–Šiauliai–Klaipėda) 398 km (Livintai–Šiauliai–Pagėgiai)
Šklėrių GS	4	33 km (Lentvaris)
Šumsko GS (x)	2	34 km (Naujoji Vilnia)
Švenčionėlių GS	1	78 km (Pabradė)
Taruškų GS (siaur. glžk.)	15	260 km (Livintai–Radviliškis–Panevėžys) 310 km (Kaunas–Radviliškis–Panevėžys) 300 km (Livintai–Šiauliai–Panevėžys)
Tarvainių GS	7, 8	304 km (Livintai–Šiauliai–Telšiai) 354 km (Kaunas–Šiauliai–Telšiai)
Tauragės GS	11, 12	331 km (Livintai–Šiauliai) 381 km (Kaunas–Šiauliai)
Telšių GS	7, 8	284 km (Livintai–Šiauliai) 334 km (Kaunas–Šiauliai)
Terešiškių GS	3	23 km (Kirtimai)
Tindžiulių GS	9	324 km (Livintai–Radviliškis–Panevėžys) 374 km (Kaunas–Radviliškis–Panevėžys) 364 km (Livintai–Šiauliai–Panevėžys)
Tytuvėnų GS	11	259 km (Livintai–Šiauliai) 309 km (Kaunas–Šiauliai)
Toliočių GS	7, 8	221 km (Livintai–Šiauliai) 271 km (Kaunas–Šiauliai)
Trakų GS	4	28 km (Lentvaris)
Tryškių GS	7, 8	262 km (Livintai–Šiauliai–Kužiai) 312 km (Kaunas–Šiauliai–Kužiai)
Troškūnų GS (siaur. glžk.)	15	288 km (Livintai–Radviliškis–Panevėžys) 338 km (Kaunas–Radviliškis–Panevėžys) 328 km (Livintai–Šiauliai–Panevėžys)
Tūbausių GS	13	364 km (Livintai–Šiauliai–Kretinga) 414 km (Kaunas–Šiauliai–Kretinga)
Turgalaukio GS	6	173 km (Kaunas–Kazlų Rūda)
Turmanto GS (x)	1	148 km (Ignalina)
Usėnų GS	12	378 km (Livintai–Šiauliai–Pagėgiai) 428 km (Kaunas–Šiauliai–Pagėgiai) 448 km (Livintai–Šiauliai–Klaipėda)
Utenos GS	1	126 km (Švenčionėliai)
Užpelkių GS	11	247 km (Livintai–Šiauliai) 297 km (Kaunas–Šiauliai)
Vaidotų GS	3	20 km (Paneriai)
Valčiūnų GS	3	13 km (Kirtimai) 22 km (Paneriai)
Valkininkų GS	4	59 km (Lentvaris)
Varėnos GS	4	79 km (Lentvaris)
Varlaukio GS	11	303 km (Livintai–Šiauliai) 353 km (Kaunas–Šiauliai)
Vašuokėnų GS (siaur. glžk.)	15	283 km (Livintai–Radviliškis–Panevėžys) 333 km (Kaunas–Radviliškis–Panevėžys) 323 km (Livintai–Šiauliai–Panevėžys)
Ventos GS	13	300 km (Livintai–Šiauliai–Mažeikiai) 350 km (Kaunas–Šiauliai–Mažeikiai)
Viduklės GS	11	289 km (Livintai–Šiauliai) 339 km (Kaunas–Šiauliai)
Viekšnių GS	7, 8	279 km (Livintai–Šiauliai–Kužiai) 329 km (Kaunas–Šiauliai–Kužiai)
Vievio GS	5, 7	42 km (Lentvaris)
Vilkaviškio GS	6	172 km (Kaunas–Kazlų Rūda)
Vilkyčių GS	12	408 km (Livintai–Šiauliai–Klaipėda) 458 km (Kaunas–Šiauliai–Klaipėda) 418 km (Livintai–Šiauliai–Pagėgiai)
Vilniaus GS	1, 7	0 km
Vilniaus prekinė GS	3, 5	2 km
Vinčų GS	6	150 km (Kaunas–Kazlų Rūda)
Visagino GS	1	138 km (Ignalina)
Vokės GS	4	13 km (Paneriai)
Voveriškių GS	7, 8	219 km (Livintai–Šiauliai) 269 km (Kaunas–Šiauliai)
Zalavo GS	1	66 km (Pabradė)
Zervynų GS	4	91 km (Lentvaris)
Zoknių GS	7, 11	210 km (Livintai–Radviliškis) 260 km (Kaunas–Radviliškis)
Žaslių GS	5	58 km (Lentvaris)
Žeimenos GS	1	68 km (Pabradė)
Žeimių GS	7, 8	107 km (Livintai) 157 km (Kaunas)
Žirgyno GS	12	369 km (Livintai–Šiauliai–Pagėgiai) 419 km (Kaunas–Šiauliai–Pagėgiai) 457 km (Livintai–Šiauliai–Klaipėda)