Lietuvos metraštis/1933
| Lietuvos administracinio-teritorinio suskirstymo chronologija | ||
| 1932 ← | 1933 m. | → 1934 |
| Dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo: | ||
| ??? | ||
Lietuva 1933 metais
Įvykiai
[keisti]| Data | Teisės aktas | Adm. subjektas | Pokyčiai |
|---|---|---|---|
| 1933-01-30 | Vokietija | Pasibaigė Veimaro respublika – į valdžią atėjo nacionalsocialistai. | |
| 1933 | Alytaus apskritis |
| |
| 1933-12-29 | Alytaus apskritis | Sudaromas naujas Birštono valsčius, jo teritorijai atitenka:
Naikinamas Nemajūnų valsčius, jo teritorija atitenka Birštono valsčiui, o 8 viensėdžiai ir kaimai perduodami Jiezno valsčiui. |
Teritorija
[keisti]Suskirstymas buvo stabilus, Lietuvoje buvo 23 apskritys. Pietrytinė dalis dabartinės Lietuvos buvo Lenkijos teritorijoje.[1]
Lietuvos Respublika
[keisti]- Alytaus apskritis
- Biržų apskritis
- Kauno apskritis
- Klaipėdos apskritis
- Kėdainių apskritis
- Kretingos apskritis
- Marijampolės apskritis
- Mažeikių apskritis
- Pagėgių apskritis
- Panevėžio apskritis
- Raseinių apskritis
- Rokiškio apskritis
- Seinų apskritis
- Šakių apskritis
- Šiaulių apskritis
- Šilutės apskritis
- Tauragės apskritis
- Telšių apskritis
- Trakų apskritis
- Utenos apskritis
- Vilkaviškio apskritis
- Vilkmergės apskritis
- Zarasų apskritis
Lenkijos Respublika
[keisti]Centrinių ir rytinių vaivadijų valsčiai aprašyti 1933 m. balandžio 1 d. žemėlapyje kartu su sąrašu.[2]
| Vaivadijų regionas | Vaivadija | Apskritis | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Pavadinimas | Lietuvoje | Pavadinimas | Lenkiškai | Plotas, km² | Lietuvoje | Pavadinimas | Lietuvoje |
| Centrinės vaivadijos | 1 iš 6 vaivadijų | Balstogės vaivadija (išsamiau) | Białystok | 32 440,6 | 2 iš 12 apskričių | Gardino apskritis | Nedidelė šiaurinė dalis |
| Suvalkų apskritis | Rytinė dalis | ||||||
| Kelcų vaivadija (išsamiau) | Kielce | 25 589,4 | 0 iš 17 apskričių | ||||
| Liublino vaivadija (išsamiau) | Lublin | 31 177,8 | 0 iš 18 apskričių | ||||
| Lodzės vaivadija (išsamiau) | Łódź | 19 033,9 | 0 iš 12 apskričių | ||||
| Varšuvos miestas | m. st. Warszawa | 122,9 | 0 apskričių | ||||
| Varšuvos vaivadija (išsamiau) | Warszawa | 29 470,5 | 0 iš 23 apskričių | ||||
| Pietinės vaivadijos | 0 iš 4 vaivadijų | Krokuvos vaivadija (išsamiau) | Kraków | 17 384,8 | 0 iš 17 apskričių | ||
| Lvovo vaivadija (išsamiau) | Lwów | 28 414,3 | 0 iš 26 apskričių | ||||
| Stanislavivo vaivadija (išsamiau) | Stanisławów | 16 896,3 | 0 iš 12 apskričių | ||||
| Ternopilio vaivadija (išsamiau) | Tarnopol | 16 519,6 | 0 iš 17 apskričių | ||||
| Rytinės vaivadijos | 2 iš 4 vaivadijų | Naugarduko vaivadija (išsamiau) | Nowogródek | 22 966,2 | 2 iš 8 apskričių | Lydos apskritis | Šiaurinis pakraštys |
| Valažino apskritis | Labai maža šiaurinė dalis | ||||||
| Polesės vaivadija (išsamiau) | Polesie | 36 665,4 | 0 iš 9 apskričių | ||||
| Vilniaus vaivadija (išsamiau) | Wilno | 29 010,7 | 5 iš 8 apskričių | Ašmenos apskritis | Vakarinė dalis | ||
| Breslaujos apskritis | Vakarinė dalis | ||||||
| Švenčionių apskritis | Vakarinė dalis | ||||||
| Vilniaus miestas | Visas | ||||||
| Vilniaus-Trakų apskritis | Visa | ||||||
| Voluinės vaivadija (išsamiau) | Wołyń | 35 754,1 | 0 iš 11 apskričių | ||||
| Vakarinės vaivadijos | 0 iš 3 vaivadijų | Pamario vaivadija (išsamiau) | Pomorze | 16 406,4 | 0 iš 16 apskričių | ||
| Poznanės vaivadija (išsamiau) | Poznań | 26 565,1 | 0 iš 27 apskričių | ||||
| Silezijos vaivadija (išsamiau) | Śląsk | 4 211,6 | 0 iš 8 apskričių | ||||
Vokietijos Respublika
[keisti]- Rytų Prūsijos provincija – 36 992 km² [3]
Žemėlapiai
[keisti]| Aprašymas | Žemėlapis | Vietovės |
|---|---|---|
| Cover page of Mūsų Vilnius (volume 6, issue 116) with a map of local chapters of the Union for the Liberation of Vilnius |  |
Alytaus apskritis, Alytus, Butrimonys, Daugai, Jieznas, Krokialaukis, Liškiava, Merkinė, Miroslavas, Nedzingė, Perloja, Pivašiūnai, Simnas, Stakliškės // Biržų apskritis, Biržai, Joniškėlis, Nemunėlio Radviliškis, Pasvalys, Saločiai, Vabalninkas, Vaškai // Kauno apskritis, Babtai, Čekiškė, Darsūniškis, Ežerėlis, Garliava, Jonava, Kaunas, Pakuonis, Pravieniškės, Raudondvaris, Rumšiškės, Seredžius, Vandžiogala, Veliuona, Vilkija, Zapyškis // Kėdainių apskritis, Ariogala, Baisogala, Dotnuva, Kėdainiai, Krakės, Pernarava, Šėta, Žeimiai // Kretingos apskritis, Būtingė, Endriejavas, Kartena, Kretinga, Kuliai, Palanga, Salantai, Skuodas, Veiviržėnai // Marijampolės apskritis, Igliškėliai, Jūrė, Kalvarija, Kazlų Rūda, Liubavas, Liudvinavas, Marijampolė, Naujoji Ūta, Prienai, Skriaudžiai, Šeštokai, Veiveriai // Mažeikių apskritis, Akmeniai, Ylakiai, Klykoliai, Laižuva, Leckava, Mažeikiai, Seda, Vegeriai, Viekšniai, Židikai // Panevėžio apskritis, Krekenava, Kupiškis, Naujamiestis, Panevėžys, Pelyšos, Pušalotas, Raguva, Ramygala, Rozalimas, Smilgiai, Subačius, Šeduva, Šimonys, Troškūnai, Truskava, Vadokliai // Raseinių apskritis, Betygala, Girkalnis, Jurbarkas, Kelmė, Kražiai, Lyduvėnai, Lioliai, Nemakščiai, Raseiniai, Skirsnemunė, Stakiai, Tytuvėnai, Žaiginys // Rokiškio apskritis, Jūžintai, Kamajai, Kvetkai, Obeliai, Pandėlys, Panemunis, Rokiškis, Skapiškis, Suvainiškis, Svėdasai // Seinų apskritis, Kapčiamiestis, Kučiūnai, Lazdijai, Leipalingis, Rudamina (Lazdijai), Sangrūda, Šventežeris, Veisiejai // Šakių apskritis, Kudirkos Naumiestis, Lekėčiai, Plokščiai, Šakiai, Žemoji Panemunė // Šiaulių apskritis, Gruzdžiai, Joniškis, Kruopiai, Kuršėnai, Lygumai, Linkuva, Pakruojis, Papilė, Pašvitinys, Radviliškis, Šiauliai, Tryškiai, Žagarė, Žeimelis // Tauragės apskritis, Batakiai, Eržvilkas, Gaurė, Kaltinėnai, Kvėdarna, Pajūralis, Skaudvilė, Šilalė, Švėkšna, Tauragė, Varlaukis, Žemaičių Naumiestis // Telšių apskritis, Alsėdžiai, Plungė, Rietavas, Telšiai, Tverai, Varniai, Žarėnai, Žlibinai // Trakų apskritis, Aukštadvaris, Dusmenys, Kaišiadorys, Kalviai (Kaišiadorys), Kruonis, Onuškis, Vievis, Žasliai, Žiežmariai // Ukmergės apskritis, Bagaslaviškis, Deltuva, Gelvonai, Giedraičiai, Kavarskas, Musninkai, Pabaiskas, Pagiriai, Panoteriai, Pašilė (Ukmergė), Siesikai, Šešuoliai, Širvintos, Traupis, Ukmergė, Vepriai, Vidiškiai, Želva // Utenos apskritis, Alanta, Anykščiai, Bijutiškis, Daugailiai, Inturkė, Joniškis (Molėtai), Labanoras, Molėtai, Skiemonys, Skudutiškis, Tauragnai, Utena, Užpaliai, Vyžuonos // Vilkaviškio apskritis, Bartninkai, Gižai, Gražiškiai, Kybartai, Pilviškiai, Vilkaviškis // Zarasų apskritis, Antazavė, Dusetos, Salakas, Zarasai // Klaipėdos kraštas, Bajorai (Kretinga), Klaipėda, Pagėgiai, Rusnė, Smalininkai, Šilutė, Viešvilė // Švenčionys, Trakai, Valkininkai, Vilnius |
Geležinkeliai
[keisti]- Grafikus žr. Traukinių tvarkaraščiai/1933.
Stotys
[keisti]
1933 m. išleistas oficialus žemėlapis „Lietuvos geležinkeliai“.[4] Jame pažymėtos stotys:
- 48 km GS, Alytaus SGS, Alksnėnų GS, Alvito GS, Anykščių GS, Anužių GS, Artilerijos GS, Auksodės GS, Aukštiškių GS, Bagotosios GS, Baisogalos GS, Bajoraičių GS, Bajorų GS, Balkūnų GS, Barčiūnų GS, Batakių GS, Bernotiškės GS, Bernotiškio GS, Byčionių GS, Bigailių GS, Biliūnų GS, Biržų GS, Dabikinės GS, Dapšionių GS, Darbėnų GS, Daubiškių GS, Daudžgirių GS, Daugėlių GS, Daugų GS, Degulių GS, Dotnuvos GS, Dovilų GS, Dūkšto GS, Dumsių GS, Durpinės GS, Dvarininkų GS, Eigirdžių GS, Eržvilko GS, Gaidelių GS, Gailionių GS, Gaižiūnų GS, Garliavos GS, Genių GS, Gimbogalos GS, Girulių GS, Gojelio GS, Griežpelkių GS, Gubernijos GS, Gubernijos SGS, Gudų GS, Gudžiūnų GS, Gulbinų GS, Gustonių GS, Ignalinos GS, Ilgabradų GS, Jadvygavos GS, Jasiūnų GS, Jiesios GS1, Jonaitiškio GS, Jonavos GS, Joniškėlio GS, Joniškio GS, Joniškio plento GS, Juknaičių GS, Juodpetrių GS, Jūros GS, Kaišiadorių GS, Kalesnykų GS, Kalnėnų GS, Kalotės GS, Kalvarijos GS, Kamščių GS, Kartėnų GS, Kaugonių GS, Kauno GS, Kazlų-Rūdos GS, Kėblių GS, Kėdainių GS, Kertupio GS, Kiauneliškių GS, Klaipėdos GS, Klemiškės GS, Kopūstų GS, Korsakiškio GS, Kraštų GS, Kretingalės GS, Kretingos GS, Kriukų GS, Krosnos GS, Krūvelių GS, Kūgelių GS, Kukoraičių GS, Kuktiškių GS, Kulėšų GS, Kupiškio GS, Kuršėnų GS, Kutininkų GS, Kužių GS, Labos GS, Laibiškio GS, Laižuvos GS, Laukgalių GS, Lauksargės GS, Lentvaravo GS, Leporų GS, Levintų GS, Lybiškių GS, Lydavėnų GS, Lieplaukės GS, Likiškio GS, Linkaičių GS, Linkuvos GS, Lukšių GS1, Lūšės GS, Mamaičių GS, Mankiškių GS, Marijampolės GS, Mauručių GS, Mažeikių GS, Medininkų GS, Mekių GS, Melagėnų GS, Meškuičių GS, Mickų GS, Mikytų GS, Miškonio GS, Močėnų GS, Montviliškio GS, Naivių GS, Narušaičių GS, Naujadvario GS, Naujasodės GS, Naujųjų Švenčionių GS, Nausėdos GS, Nemakščių GS, Niūraičių GS, Noreikių GS, Obelių GS, Pabališkių GS, Pabalių GS, Pabradės GS, Pagėgių GS, Pagelažių GS, Pagojės GS, Paiesio GS, Paiešmenės GS, Pakruojo SGS, Palemono GS, Paluknės GS, Pamierio GS, Pandėlio GS, Panemunėlio GS, Panemunio GS, Panevėžio GS, Papilės GS, Pasvalio GS, Pataronių GS, Pavartonių GS, Pavenčio GS, Pavilkijos GS, Pavilkių GS, Pavirčiuvio GS, Pažaislio GS, Pažerūnų GS, Petrašiūnų GS, Pėžaičių GS, Pilviškių GS, Plikių GS, Plungės GS, Popievėsių GS, Poškėčių GS, Pošnios GS, Poterėlių GS, Pravieniškių GS, Priekulės GS, Puskelnių GS, Radviliškio GS, Radžiūnų GS, Raguvėlės GS, Raisto GS, Raudėnų GS, Rimkų GS, Rokiškio GS, Rubikių GS, Rūtos GS, Ruvelių GS, Saldutiškio GS, Senųjų Švenčionių GS, Sidarų GS, Simno GS1, Skakų GS, Skapiškio GS, Skapiškio-2 GS, Skriaudžių GS, Skuodo GS, Slikių GS, Smalininkų GS, Smilgių GS, Smurgių GS, Sriubiškių GS, Stabelankio GS, Stačiūnų GS, Stanaičių GS, Steponiškių GS, Stoniškių GS, Subačiaus GS, Surdegio GS, Suvainiškių-1 GS, Suvainiškių-2 GS, Šeduvos GS, Šeštokų GS, Šiaulių GS, Šilaukio GS, Šilėnų GS, Šilutės GS, Škėmių GS, Šukionių GS, Taruškių GS, Tauragės GS, Telšių GS, Titonių GS, Tytuvėnų GS, Tryškių GS, Trombatiškio GS, Troškūnų GS, Tūbausių GS, Turgalaukio GS, Tūriškio GS, Turmanto GS, Ūbiškių GS, Ukmergės GS, Usėnų GS, Utenos SGS, Užpelkių GS, Valkininko GS, Varėnos GS, Vašakėnų GS, Veikšių GS, Ventos GS, Viduklės GS, Viekšnių GS, Vievio GS, Vilkaviškio GS, Vilkyčių GS, Vilniaus GS, Vinčų GS, Virbalio GS, Višakiškės GS, Vyžaičių GS, Žaslių GS, Žeimelio GS, Žeimių GS, Žemaitkiemio GS, Žilių GS.
Šaltiniai
[keisti]- ↑ https://rcin.org.pl/dlibra/publication/36818/edition/32280/content
- ↑ Województwa centralne i wschodnie Rzeczpospolitej Polskiej : podział na gminy według stanu z dnia 1.IV 1933 roku. – Polska. Główny Urząd Statystyczny. Referat Kartograficzny // (žemėlapis)
- ↑ https://www.digizeitschriften.de/dms/img/?PID=PPN514401303_1933%7Clog9
- ↑ „Lietuvos geležinkeliai (Chemins de fer de l'état de Lithuanie)“. Kaunas, Lietuvos geležinkelių valdybos Eksploatacijos direkcijos Technikos skyrius, 1933.