Lietuvos metraštis/1933
| Lietuvos administracinio-teritorinio suskirstymo chronologija | ||
| 1932 ← | 1933 m. | → 1934 |
| Dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo: | ||
| ??? | ||
Lietuva 1933 metais
Įvykiai[keisti]
| Data | Teisės aktas | Adm. subjektas | Pokyčiai |
|---|---|---|---|
| 1933-01-30 | Vokietija | Pasibaigė Veimaro respublika – į valdžią atėjo nacionalsocialistai. | |
| 1933 | Alytaus apskritis |
| |
| 1933-12-29 | Alytaus apskritis | Sudaromas naujas Birštono valsčius, jo teritorijai atitenka:
Naikinamas Nemajūnų valsčius, jo teritorija atitenka Birštono valsčiui, o 8 viensėdžiai ir kaimai perduodami Jiezno valsčiui. |
Teritorija[keisti]
Suskirstymas buvo stabilus, Lietuvoje buvo 23 apskritys. Pietrytinė dalis dabartinės Lietuvos buvo Lenkijos teritorijoje.[1]
Lietuvos Respublika[keisti]
- Alytaus apskritis
- Biržų apskritis
- Kauno apskritis
- Klaipėdos apskritis
- Kėdainių apskritis
- Kretingos apskritis
- Marijampolės apskritis
- Mažeikių apskritis
- Pagėgių apskritis
- Panevėžio apskritis
- Raseinių apskritis
- Rokiškio apskritis
- Seinų apskritis
- Šakių apskritis
- Šiaulių apskritis
- Šilutės apskritis
- Tauragės apskritis
- Telšių apskritis
- Trakų apskritis
- Utenos apskritis
- Vilkaviškio apskritis
- Vilkmergės apskritis
- Zarasų apskritis
Lenkijos Respublika[keisti]
Centrinių ir rytinių vaivadijų valsčiai aprašyti 1933 m. balandžio 1 d. žemėlapyje kartu su sąrašu.[2]
| Vaivadijų regionas | Vaivadija | Apskritis | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Pavadinimas | Lietuvoje | Pavadinimas | Lenkiškai | Plotas, km² | Lietuvoje | Pavadinimas | Lietuvoje |
| Centrinės vaivadijos | 1 iš 6 vaivadijų | Balstogės vaivadija (išsamiau) | Białystok | 32 440,6 | 2 iš 12 apskričių | Gardino apskritis | Nedidelė šiaurinė dalis |
| Suvalkų apskritis | Rytinė dalis | ||||||
| Kelcų vaivadija (išsamiau) | Kielce | 25 589,4 | 0 iš 17 apskričių | ||||
| Liublino vaivadija (išsamiau) | Lublin | 31 177,8 | 0 iš 18 apskričių | ||||
| Lodzės vaivadija (išsamiau) | Łódź | 19 033,9 | 0 iš 12 apskričių | ||||
| Varšuvos miestas | m. st. Warszawa | 122,9 | 0 apskričių | ||||
| Varšuvos vaivadija (išsamiau) | Warszawa | 29 470,5 | 0 iš 23 apskričių | ||||
| Pietinės vaivadijos | 0 iš 4 vaivadijų | Krokuvos vaivadija (išsamiau) | Kraków | 17 384,8 | 0 iš 17 apskričių | ||
| Lvovo vaivadija (išsamiau) | Lwów | 28 414,3 | 0 iš 26 apskričių | ||||
| Stanislavivo vaivadija (išsamiau) | Stanisławów | 16 896,3 | 0 iš 12 apskričių | ||||
| Ternopilio vaivadija (išsamiau) | Tarnopol | 16 519,6 | 0 iš 17 apskričių | ||||
| Rytinės vaivadijos | 2 iš 4 vaivadijų | Naugarduko vaivadija (išsamiau) | Nowogródek | 22 966,2 | 2 iš 8 apskričių | Lydos apskritis | Šiaurinis pakraštys |
| Valažino apskritis | Labai maža šiaurinė dalis | ||||||
| Polesės vaivadija (išsamiau) | Polesie | 36 665,4 | 0 iš 9 apskričių | ||||
| Vilniaus vaivadija (išsamiau) | Wilno | 29 010,7 | 5 iš 8 apskričių | Ašmenos apskritis | Vakarinė dalis | ||
| Breslaujos apskritis | Vakarinė dalis | ||||||
| Švenčionių apskritis | Vakarinė dalis | ||||||
| Vilniaus miestas | Visas | ||||||
| Vilniaus-Trakų apskritis | Visa | ||||||
| Voluinės vaivadija (išsamiau) | Wołyń | 35 754,1 | 0 iš 11 apskričių | ||||
| Vakarinės vaivadijos | 0 iš 3 vaivadijų | Pamario vaivadija (išsamiau) | Pomorze | 16 406,4 | 0 iš 16 apskričių | ||
| Poznanės vaivadija (išsamiau) | Poznań | 26 565,1 | 0 iš 27 apskričių | ||||
| Silezijos vaivadija (išsamiau) | Śląsk | 4 211,6 | 0 iš 8 apskričių | ||||
Vokietijos Respublika[keisti]
- Rytų Prūsijos provincija – 36 992 km² [3]
Žemėlapiai[keisti]
| Aprašymas | Žemėlapis | Vietovės |
|---|---|---|
| Cover page of Mūsų Vilnius (volume 6, issue 116) with a map of local chapters of the Union for the Liberation of Vilnius |  |
Alytaus apskritis, Alytus, Butrimonys, Daugai, Jieznas, Krokialaukis, Liškiava, Merkinė, Miroslavas, Nedzingė, Perloja, Pivašiūnai, Simnas, Stakliškės // Biržų apskritis, Biržai, Joniškėlis, Nemunėlio Radviliškis, Pasvalys, Saločiai, Vabalninkas, Vaškai // Kauno apskritis, Babtai, Čekiškė, Darsūniškis, Ežerėlis, Garliava, Jonava, Kaunas, Pakuonis, Pravieniškės, Raudondvaris, Rumšiškės, Seredžius, Vandžiogala, Veliuona, Vilkija, Zapyškis // Kėdainių apskritis, Ariogala, Baisogala, Dotnuva, Kėdainiai, Krakės, Pernarava, Šėta, Žeimiai // Kretingos apskritis, Būtingė, Endriejavas, Kartena, Kretinga, Kuliai, Palanga, Salantai, Skuodas, Veiviržėnai // Marijampolės apskritis, Igliškėliai, Jūrė, Kalvarija, Kazlų Rūda, Liubavas, Liudvinavas, Marijampolė, Naujoji Ūta, Prienai, Skriaudžiai, Šeštokai, Veiveriai // Mažeikių apskritis, Akmeniai, Ylakiai, Klykoliai, Laižuva, Leckava, Mažeikiai, Seda, Vegeriai, Viekšniai, Židikai // Panevėžio apskritis, Krekenava, Kupiškis, Naujamiestis, Panevėžys, Pelyšos, Pušalotas, Raguva, Ramygala, Rozalimas, Smilgiai, Subačius, Šeduva, Šimonys, Troškūnai, Truskava, Vadokliai // Raseinių apskritis, Betygala, Girkalnis, Jurbarkas, Kelmė, Kražiai, Lyduvėnai, Lioliai, Nemakščiai, Raseiniai, Skirsnemunė, Stakiai, Tytuvėnai, Žaiginys // Rokiškio apskritis, Jūžintai, Kamajai, Kvetkai, Obeliai, Pandėlys, Panemunis, Rokiškis, Skapiškis, Suvainiškis, Svėdasai // Seinų apskritis, Kapčiamiestis, Kučiūnai, Lazdijai, Leipalingis, Rudamina (Lazdijai), Sangrūda, Šventežeris, Veisiejai // Šakių apskritis, Kudirkos Naumiestis, Lekėčiai, Plokščiai, Šakiai, Žemoji Panemunė // Šiaulių apskritis, Gruzdžiai, Joniškis, Kruopiai, Kuršėnai, Lygumai, Linkuva, Pakruojis, Papilė, Pašvitinys, Radviliškis, Šiauliai, Tryškiai, Žagarė, Žeimelis // Tauragės apskritis, Batakiai, Eržvilkas, Gaurė, Kaltinėnai, Kvėdarna, Pajūralis, Skaudvilė, Šilalė, Švėkšna, Tauragė, Varlaukis, Žemaičių Naumiestis // Telšių apskritis, Alsėdžiai, Plungė, Rietavas, Telšiai, Tverai, Varniai, Žarėnai, Žlibinai // Trakų apskritis, Aukštadvaris, Dusmenys, Kaišiadorys, Kalviai (Kaišiadorys), Kruonis, Onuškis, Vievis, Žasliai, Žiežmariai // Ukmergės apskritis, Bagaslaviškis, Deltuva, Gelvonai, Giedraičiai, Kavarskas, Musninkai, Pabaiskas, Pagiriai, Panoteriai, Pašilė (Ukmergė), Siesikai, Šešuoliai, Širvintos, Traupis, Ukmergė, Vepriai, Vidiškiai, Želva // Utenos apskritis, Alanta, Anykščiai, Bijutiškis, Daugailiai, Inturkė, Joniškis (Molėtai), Labanoras, Molėtai, Skiemonys, Skudutiškis, Tauragnai, Utena, Užpaliai, Vyžuonos // Vilkaviškio apskritis, Bartninkai, Gižai, Gražiškiai, Kybartai, Pilviškiai, Vilkaviškis // Zarasų apskritis, Antazavė, Dusetos, Salakas, Zarasai // Klaipėdos kraštas, Bajorai (Kretinga), Klaipėda, Pagėgiai, Rusnė, Smalininkai, Šilutė, Viešvilė // Švenčionys, Trakai, Valkininkai, Vilnius |
Geležinkeliai[keisti]
Išleistas oficialus žemėlapis „Lietuvos geležinkeliai“.[4]
Lenkija[keisti]
Šaltiniai[keisti]
- ↑ https://rcin.org.pl/dlibra/publication/36818/edition/32280/content
- ↑ Województwa centralne i wschodnie Rzeczpospolitej Polskiej : podział na gminy według stanu z dnia 1.IV 1933 roku. – Polska. Główny Urząd Statystyczny. Referat Kartograficzny // (žemėlapis)
- ↑ https://www.digizeitschriften.de/dms/img/?PID=PPN514401303_1933%7Clog9
- ↑ „Lietuvos geležinkeliai (Chemins de fer de l'état de Lithuanie)“. Kaunas, Lietuvos geležinkelių valdybos Eksploatacijos direkcijos Technikos skyrius, 1933.