Lietuvos metraštis/1931

Lietuvos administracinio-teritorinio suskirstymo chronologija
1930 ←	1931 m.	→ 1932
Dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo:
???

Lietuva 1931 metais

Įvykiai

Vyko 1931 m. Lenkijos gyventojų surašymas.

Data	Teisės aktas	Adm. subjektas	Pokyčiai
1931		Alytaus apskritis	Pivašiūnų valsčius panaikintas, didžioji jo dalis perduota Butrimonių valsčiui (55 gyvenvietės).
1931-01-01		Marijampolės apskritis	Valsčių pokyčiai:^[1] sudaromas naujas – Marijampolės valsčius, jam priskiriamas Šunskų valsčius ir didžiosioji dalis Kvietiškio valsčiaus, taip pat kai kurie Padovinio valsčiaus, Keturvalakių valsčiaus, Paežerių valsčiaus, Igliškėlių valsčiaus ir Liudvinavo valsčiaus kaimai. likusi Kvietkiškio valsčiaus dalis perduota Sasnavos valsčiui.
1931-05-02	„Vietos savivaldybės įstatymas“ ^[2] (Trečiasis savivaldybių įstatymas)	Lietuvos Respublika	Sustiprinta centro valdžios pozicija – atsisakyta seniūnijos, kaip savarankiško savivaldos vieneto, statuso. Miestai suskirstyti į pirmaeilius ir antraeilius: pirmaeiliai – nedalyvaujantys apskrities savivaldybėje: Alytus, Biržai, Kaunas, Kėdainiai, Mariampolė, Panevėžys, Šiauliai, Telšiai, Ukmergė, Vilkaviškis; antraeiliai – dalyvaujantys apskrities savivaldybėje: Jonava, Jurbarkas, Kalvarija (Mariampolės apskritis), Kybartai, Kretinga, Mažeikiai, Naumiestis (Šakių apskritis), Plungė, Prienai, Radviliškis (Šiaulių apskritis), Raseiniai, Rokiškis, Šakiai, Šeduva, Utėna, Tauragė, Virbalis, Zarasai, Žagarė.
1931-05-22		Šakių apskritis	Plokščių valsčiaus 14 vietovių perduota Gelgaudiškio valsčiui. Atkurtas Ilguvos valsčius iš Paežerėlių valsčiaus 58 vietovių ir Plokščių valsčiaus 28 vietovių.
1931-08-12		Panevėžio apskritis	Naikinamas Miežiškių valsčius, jo teritorija perduota Panevėžio valsčiui.^[3]
1931 m. pabaiga		Panevėžio valsčius	Panaikintas Andrioniškio valsčius,^[4] jo teritorija perduota Anykščių valsčiui.

Teritorija

Suskirstymas buvo stabilus, Lietuvoje buvo 23 apskritys su 300 valsčių. Pietryčių Lietuva priklausė Lenkijai.

Lietuvos Respublika

1932 m. „Kauno kalendoriuje“ 58–63 psl. nurodomos Lietuvos gyvenvietės, kuriose 1931 m. buvo pašto skyriai.^[5]

Alytaus apskritis: Alovė, Alytus, Butrimonys, Daugai, Jeznas, Krokelaukis, Liškeva, Meteliai, Miroslavas, Nedzingė, Nemaniūnai, Nemunaitis, Perlojus, Pivašiūnai, Seirijai, Simnas, Stakliškės.
Biržų apskritis: Alizava, Antašava, Biržai, Daujėnai, Gulbinėnai, Joniškėlis, Kiburiai, Krinčinas, Kupreliškis, Nemunėlio Radviliškis, Pabiržė, Papilys, Pasvalys, Pumpėnai, Pušalotas, Salamiestis, Saločiai, Skrebotiškis (nurodyta Pasvalio apskritis), Sodeliškis, Suostai, Vabalninkas, Vaškai, Žeimelis.
Ežerėnų apskritis: Antalieptė, Antazavė, Degučiai, Dusetos, Ežerėnai, Imbradas, Salakas.
Kauno apskritis: Aukštoji Panemunė, Babtai, Birštonas, Čekiškė, Garliava, Jonava, Kalnėnų GS, Karmėlava, Kaunas, Kulautuva, Lapės, Linkava, Margininkai, Pakuonis, Pamero GS, Panevėžiukas, Palemonas, Petrašiūnai, Raudondvaris, Rumšiškės, Seredžius, Šančiai, Vandžiogala, Veliuona, Vilijampolė, Vilkija, Zapyškis.
Kedainių apskritis: Ariogala, Baisogala, Dotnuva, Dotnuvos GS, Grinkiškis, Gudžiūnų GS, Josvainiai, Kedainiai, Krakės, Labunava, Palonai, Pašušvys, Pernarava, Pociūnėliai, Surviliškis, Šaukotas, Šėta, Vasiliškių, Žeimis.
Klaipėdos apskritis: Aglonėnai, Bajorai, Dituva, Dovilai, Draverna, Juodkrantė, Kalotė, Karklininkai, Klaipėda, Kretingalė, Kūgeliai, Lankupiai, Laugaliai, Nemerzatė, Nida, Pėžaičiai, Priekulė, Plikiai, Skrandžiai, Šlikiai, Vilkyčiai.
Kretingos apskritis: Darbėnai, Endriejavas, Gargždai, Grūšlaukė, Jokūbavas, Kalnalis, Kartena, Kretinga, Kuliai, Laukžemė, Lenkima, Mosėdis, Palanga, Plateliai, Salantai, Skuodas, Šatės, Šateikiai, Veviržėnai.
Marijampolės apskritis: Balbieriškis, Gudeliai, Igliauka, Išlaužas, Javaravas, Juros GS, Kalvarija, Kazlų-Rūda, Krosna, Liubavas, Liudvinavas, Marijampolė, Naujoji Uta, Plutiškės, Prienai, Šeštokai, Veiveriai, Vinčai, Višakio-Rūda.
Mažeikių apskritis: Akmenė, Barstyčiai, Gegrėnai, Ylakiai, Klykoliai, Laižuva, Leckava, Lūšės GS, Mažeikiai, Pikeliai, Renava, Seda, Tirkšliai, Ukrinai, Vegeriai, Ventos GS, Viekšniai, Žemalė, Židikai.
Pagėgių apskritis: Baltupėnai, Galsdonai, Jonikaičiai, Kamščiai, Katyčiai, Lauksargiai, Lumpėnai, Mociškiai, Naustubriai, Natkiškiai, Opstainiai, Pagėgiai, Pagenaičiai, Panemunė, Piktupėnai, Plaškiai, Smalininkai, Stoniškiai, Usėnai, Užpelkiai, Užpirčiai, Viešvilė, Vilkiškiai.
Panevėžio apskritis: Barčiūnai, Barklainiai, Eriškiai, Gelažiai, Krekenava, Kupiškis, Labos GS, Miežiškiai, Naujamiestis, Palevenė, Palevenėlis, Panevėžys, Paystrys, Piniava, Raguva, Raguvėlė, Ramygala, Rozalimas, Sidabravas, Smilgiai, Subačius, Surdegio GS, Šeduva, Šimonys, Troškūnai, Truskava, Uliūnai, Upytė, Vadaktėliai, Vadokliai, Vašakėnai, Velžys, Velykiai, Viešintos.
Raseinių apskritis: Betygala, Girkalnis, Jurbarkas, Kalnujai, Kelmė, Kražiai, Lioliai, Lyduvėnai, Milašaičiai, Nemakščiai, Pagryžuvis, Pakražantis, Raseiniai, Raudonė, Skirsnemunė, Šiluva, Šimkaičiai, Tytuvėnai, Vadžgirys, Vertimai, Viduklė.
Rokiškio apskritis: Aleksandravėlė, Čedasai, Duokiškis, Juodupis, Južintai, Kamajai, Kazliškis, Kriaunai, Kvetkai, Obeliai, Oniškis, Pandėlys, Panemunėlis, Panemunis, Rokiškis, Rokiškio GS, Salos, Skapiškis, Suvainiškiai, Svedasai.
Seinų apskritis: Kapčiamiestis, Lazdijai, Leipalingis, Rudamina, Slavintai, Šventežeris, Veisėjai.
Šakių apskritis: Barzdai, Gelgaudiškis, Griškabūdis, Jankai, Kiduliai, Lekėčiai, Lukšiai, Naumiestis, Paežerėliai, Plokščiai, Sintautai, Slabada, Slavikai, Sudargas, Šakiai.
Šiaulių apskritis: Bazilionai, Bubiai, Dvarininkai, Gaščiūnai, Gruzdžiai, Gubernija, Joniškis, Kairiai, Klovainiai, Kriukai, Kruopiai, Kuršėnai, Kurtuvėnai, Kužiai, Linkuva, Lygumai, Meškuičiai, Pakruojis, Papilė, Pašiaušė, Pašvitinys, Radviliškis, Raudėnai, Sidarai, Skaisgiris, Stačiūnai, Šakyna, Šaukėnai, Šiaudinė, Šiaulėnai, Šiauliai, Šilėnų GS, Šipiliai, Tryškiai, Užpelkių GS, Užventis, Vaiguva, Varputėnai, Vidsodis, Žagarė, Žarėnai-Latveliai.
Šilutės apskritis: Gaideliai, Jakšteliai, Jonaičiai, Juknaičiai, Kintai, Paleičiai, Pašyšiai, Ramučiai, Rusnė, Sakučiai, Šilininkai, Saugai, Šilutė, Užliekniai, Žemaitkiemiai.
Tauragės apskritis: Adakavas, Batakiai, Didkiemis, Eržvilkas, Gaurė, Girdiškė, Girdžiai, Judrėnai, Kaltinėnai, Kvėdarna, Laukuva, Naumiestis, Pagramantis, Pajūris, Pajūrėlis, Sartininkai, Skaudvilė, Stulgiai, Šilalė, Švėkšna, Tauragė, Teneniai, Tubinai, Upynas, Vainutas, Varlaukis, Varsėdžiai, Žigaičiai, Žvingiai.
Telšių apskritis: Alsėdžiai, Eigirdžiai, Janapolė, Kaunatavas, Kontaučiai, Lieplaukė, Luokė, Medingėnai, Nerimdaičiai, Nevarėnai, Pavandenys, Plungė, Rietavas, Stalgėnai, Telšiai, Tverai, Ubiškė, Upyna, Varniai, Viešvėnai, Žarėnai, Žemaičių-Kalvarija.
Trakų apskritis: Aukštadvaris, Beižonys, Darsūniškis, Dusmenys, Gegužinė, Kaišiadorys, Kalviai, Kietaviškės, Kruonis, Merkinė, Onuškis, Samiliškės, Varėna, Vievis, Žasliai, Žiežmariai.
Ukmergės apskritis: Balninkai, Bukonys, Deltuva, Gelvonys, Giedraičiai, Kavarskas, Kurkliai, Lenai, Lyduokiai, Musninkai, Pagirys, Panoteriai, Pusnė, Siesikai, Šešuoliai, Širvintos, Taujėnai, Traupis, Ukmergė, Vebriai, Vidiškis, Želva, Žemaitkiemis.
Utenos apskritis: Alunta, Andrioniškis, Anykščiai, Daugailiai, Debeikiai, Inturkė, Joniškis, Kuktiškės, Labanoras, Leliūnai, Malėtai, Saldutiškis, Skiemonys, Spitrėnai, Tauragnai, Utena, Užpaliai, Vyžuonos.
Vilkaviškio apskritis: Bagotoji, Bartininkai, Didvyžiai, Gižai, Gražiškiai, Keturvalakiai, Kybartai, Paežeriai, Pajevonys, Pilviškiai, Vilkaviškis, Virbalis, Vištytis, Žalioji.

Lenkijos Respublika

Rytinė dalis Lietuvos priklausė Lenkijai (Balstogės, Naugarduko, Vilniaus vaivadijos).

Vaivadijų regionas		Vaivadija		Apskritis
Pavadinimas	Lietuvoje	Pavadinimas	Lietuvoje	Pavadinimas	Lietuvoje
Centrinės vaivadijos	1 iš 6 vaivadijų	Balstogės vaivadija	2 iš 14 apskričių	Gardino apskritis	Nedidelė šiaurinė dalis
Centrinės vaivadijos	1 iš 6 vaivadijų	Balstogės vaivadija	2 iš 14 apskričių	Suvalkų apskritis	Rytinė dalis
Rytinės vaivadijos	2 iš 4 vaivadijų	Naugarduko vaivadija	2 iš 8 apskričių	Lydos apskritis	Šiaurinis pakraštys
		Naugarduko vaivadija	2 iš 8 apskričių	Valažino apskritis	Labai maža šiaurinė dalis
		Vilniaus vaivadija	6 iš 9 apskričių	Ašmenos apskritis	Vakarinė dalis
				Breslaujos apskritis	Vakarinė dalis
				Pastovių apskritis?	Neaišku
				Švenčionių apskritis	Vakarinė dalis
				Vilniaus miestas	Visas
				Vilniaus-Trakų apskritis	Visa

Vokietijos Respublika

Rytų Prūsijos provincija – 36 993 km² ^[6]

Žemėlapiai

Geležinkeliai

Lenkija

1931 m. Lenkijos geležinkelių žemėlapyje pažymėtos dabartinės pietryčių Lietuvos stotys:^[7]

Ruožas	Ilgis, km	Stotys ir stotelės
Platieji geležinkeliai
Vilnius–Naujoji Vilnia	9,2	Vilniaus GS (Wilno) – Pavilnio GS (Kolonja Wileńska) – Naujosios Vilnios GS (Nowowilejka)
Naujoji Vilnia–Pabradė	42,1	Naujosios Vilnios GS (Nowowilejka) – Bezdonių GS (Bezdany) – Arvydų GS (Orwidów) – Santakos GS (Santoka) – Parčevo GS (Parczew k. Wilna) – Pabradės GS (Podbrodzie)
Pabradė–Turmantas	97,0	Pabradės GS (Podbrodzie) – Poguliankos GS (Pohulanka) – Švenčionėlių GS (Nowoświęciany) – Ignalinos GS (Ignalino) – Dūkšto GS (Dukszty) – Turmanto GS (Turmont) – Lenkijos–Latvijos siena
Pabradė–Kruleuščyna	166,0	Pabradės GS (Podbrodzie) – Gelednės GS (Geladnia) – Lentupio GS (Łyntupy) – Razlohų GS (Rozłogi) – Adutiškio GS (Hoduciszki) – Pastovių GS (Postawy) – Varapajevos GS (Woropajewo) – (Nowodruck) – (Konstantynów Dwór) – (Głębokie) – (Królewszczyzna)
Vilnius–Lentvaris	17,8	Vilniaus GS (Wilno) – Panerių GS (Ponary) – Lentvario GS (Landwarów)
Lentvaris–Zaviesai	15	Lentvario GS (Landwarów) – Kariotiškių GS (Karaciszki) – Rykantų GS (Rykonty) – Zaviesų GS (Zawiasy) – Lenkijos–Lietuvos siena
Lentvaris–Varėna	60,2	Lentvario GS (Landwarów) – Miškinių GS (Leśniki) – Rūdiškių GS (Rudziszki) – Valkininkų GS (Olkieniki) – Varėnos GS (Orany)
Varėna–Gardinas	78,9	Varėnos GS (Orany) – Marcinkonių GS (Marcinkańce) – Druskininkų GS2 (Druskieniki) – (Rybnica) – Gardino GS (Grodno)
Varėna–Suvalkai		Varėnos GS (Orany) – Lietuva – Trakiškių GS (Trakiszki) – (Koletnik) – (Lipniak) – Suvalkų GS (Suwałki)
Vilnius–Lyda	95,0	Vilniaus GS (Wilno) – Kirtimų GS (Porubanek) – Juodšilių GS (Czarny Bór) – Jašiūnų GS (Jaszuny) – Stasylų GS2 (Stasiły) – Didžiųjų Šalčininkų GS (Wielkie Soleczniki) – Benekainių GS (Bieniakonie) – Varanavo GS (Werenów) – Bastūnų GS (Bastuny) – Lydos GS (Lida)
Naujoji Vilnia–Maladečina	107,4	Naujosios Vilnios GS (Nowowilejka) – Kenos GS (Kiena) – Šumsko GS (Szumsk) – Gudagojo GS (Gudogaj) – (Kamionka) – (Oszmiany) – Salų GS (Soły) – Smurgainių GS (Smorgonie) – (Zalesie k. Wilna) – (Prudy) – Maladečinos GS (Mołodeczno)
Siaurieji geležinkeliai
Dūkštas–Druja	99,2	Dūkšto GS (Dukszty) – Beržininkų GS (Berżeniki) – Rimšės GS (Rymszany) – Čepukų GS (Czepukany) – Grytūnų GS (Grytuny) – (Trapsza) – (Pelikany) – (Opsa) – (Kalinkiszki) – (Brasław) – (Słobódka Wąska) – (Drujsk) – Drujos GS (Druja)
Švenčionėliai–Lentupis	32	Švenčionėlių GS (Nowoświęciany) – Švenčionių GS (Święciany) – Lentupio GS (Łyntupy)
Marcinkonys–Haradzišča	21	Marcinkonių GS (Marcinkańce) – Grybaulios GS (Grzybowla) – Haradziščos GS (Horodyszcze Wąskie)

Šaltiniai

↑ Šablonas:ML
↑ Vyriausybės žinios, 1931, nr. 356, psl. 9.
↑ Donatas Pilkauskas. Panevėžio apskritis 1918–1940 metais. Panevėžio kraštotyros muziejus. // psl. 22
↑ Donatas Pilkauskas. Panevėžio apskritis 1918–1940 metais. Panevėžio kraštotyros muziejus. // psl. 22
↑ Kauno kalendorius 1932 metams. Dvidešimt šeštieji metai. // Kaunas, „Šviesos“ spaustuvė, 1931 m. 80 p.
↑ https://www.digizeitschriften.de/dms/img/?PID=PPN514401303_1932%7Clog9
↑ Mapa sieci kolejowej Rzeczypospolitej Polskiej (z oznaczeniem wszystkich stacji i przystanków). – Władysław Groszek, Lwów, 1931.

[1] Šablonas:ML

[2] Vyriausybės žinios, 1931, nr. 356, psl. 9.

[3] Donatas Pilkauskas. Panevėžio apskritis 1918–1940 metais. Panevėžio kraštotyros muziejus. // psl. 22

[4] Donatas Pilkauskas. Panevėžio apskritis 1918–1940 metais. Panevėžio kraštotyros muziejus. // psl. 22

[5] Kauno kalendorius 1932 metams. Dvidešimt šeštieji metai. // Kaunas, „Šviesos“ spaustuvė, 1931 m. 80 p.

[6] ttps://www.digizeitschriften.de/dms/img/?PID=PPN514401303_1932%7Clog9

[7] Mapa sieci kolejowej Rzeczypospolitej Polskiej (z oznaczeniem wszystkich stacji i przystanków). – Władysław Groszek, Lwów, 1931.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]