Lietuvos metraštis/1931

Iš Wikibooks.
Lietuvos administracinio-teritorinio suskirstymo chronologija
1930 1931 m. 1932
Dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo:
???

Lietuva 1931 metais

Įvykiai[keisti]

Data Teisės aktas Adm. subjektas Pokyčiai
1931 Alytaus apskritis Pivašiūnų valsčius panaikintas, didžioji jo dalis perduota Butrimonių valsčiui (55 gyvenvietės).
1931-05-02 „Vietos savivaldybės įstatymas“ [1] (Trečiasis savivaldybių įstatymas) Lietuvos Respublika Sustiprinta centro valdžios pozicija – atsisakyta seniūnijos, kaip savarankiško savivaldos vieneto, statuso. Miestai suskirstyti į pirmaeilius ir antraeilius:
1931-05-22 Šakių apskritis
1931-08-12 Panevėžio apskritis Naikinamas Miežiškių valsčius, jo teritorija perduota Panevėžio valsčiui.[2]
1931 m. pabaiga Panevėžio valsčius Panaikintas Andrioniškio valsčius,[3] jo teritorija perduota Anykščių valsčiui.

Teritorija[keisti]

Suskirstymas buvo stabilus, Lietuvoje buvo 23 apskritys su 300 valsčių. Pietryčių Lietuva priklausė Lenkijai.

Lietuvos Respublika[keisti]

1932 m. „Kauno kalendoriuje“ 58–63 psl. nurodomos Lietuvos gyvenvietės, kuriose 1931 m. buvo pašto skyriai.[4]

Lenkijos Respublika[keisti]

Rytinė dalis Lietuvos priklausė Lenkijai (Balstogės, Naugarduko, Vilniaus vaivadijos).

Vaivadijų regionas Vaivadija Apskritis
Pavadinimas Lietuvoje Pavadinimas Lietuvoje Pavadinimas Lietuvoje
Centrinės vaivadijos 1 iš 6 vaivadijų Balstogės vaivadija 2 iš 14 apskričių Gardino apskritis Nedidelė šiaurinė dalis
Suvalkų apskritis Rytinė dalis
Rytinės vaivadijos 2 iš 4 vaivadijų Naugarduko vaivadija 2 iš 8 apskričių Lydos apskritis Šiaurinis pakraštys
Valažino apskritis Labai maža šiaurinė dalis
Vilniaus vaivadija 6 iš 9 apskričių Ašmenos apskritis Vakarinė dalis
Breslaujos apskritis Vakarinė dalis
Pastovių apskritis? Neaišku
Švenčionių apskritis Vakarinė dalis
Vilniaus miestas Visas
Vilniaus-Trakų apskritis Visa

Vokietijos Respublika[keisti]

Žemėlapiai[keisti]

Geležinkeliai[keisti]

Lenkija[keisti]

1931 m. Lenkijos geležinkelių žemėlapyje pažymėtos dabartinės pietryčių Lietuvos stotys:[6]

Ruožas Ilgis, km Stotys ir stotelės
Platieji geležinkeliai
Vilnius–Naujoji Vilnia 9,2 Vilniaus GS (Wilno) – Pavilnio GS (Kolonja Wileńska) – Naujosios Vilnios GS (Nowowilejka)
Naujoji Vilnia–Pabradė 42,1 Naujosios Vilnios GS (Nowowilejka) – Bezdonių GS (Bezdany) – Arvydų GS (Orwidów) – Santakos GS (Santoka) – Parčevo GS (Parczew k. Wilna) – Pabradės GS (Podbrodzie)
Pabradė–Turmantas 97,0 Pabradės GS (Podbrodzie) – Poguliankos GS (Pohulanka) – Švenčionėlių GS (Nowoświęciany) – Ignalinos GS (Ignalino) – Dūkšto GS (Dukszty) – Turmanto GS (Turmont) – Lenkijos–Latvijos siena
Pabradė–Kruleuščyna 166,0 Pabradės GS (Podbrodzie) – Gelednės GS (Geladnia) – Lentupio GS (Łyntupy) – Razlohų GS (Rozłogi) – Adutiškio GS (Hoduciszki) – Pastovių GS (Postawy) – Varapajevos GS (Woropajewo) – (Nowodruck) – (Konstantynów Dwór) – (Głębokie) – (Królewszczyzna)
Vilnius–Lentvaris 17,8 Vilniaus GS (Wilno) – Panerių GS (Ponary) – Lentvario GS (Landwarów)
Lentvaris–Zaviesai 15 Lentvario GS (Landwarów) – Kariotiškių GS (Karaciszki) – Rykantų GS (Rykonty) – Zaviesų GS (Zawiasy) – Lenkijos–Lietuvos siena
Lentvaris–Varėna 60,2 Lentvario GS (Landwarów) – Miškinių GS (Leśniki) – Rūdiškių GS (Rudziszki) – Valkininkų GS (Olkieniki) – Varėnos GS (Orany)
Varėna–Gardinas 78,9 Varėnos GS (Orany) – Marcinkonių GS (Marcinkańce) – Druskininkų GS2 (Druskieniki) – (Rybnica) – Gardino GS (Grodno)
Varėna–Suvalkai Varėnos GS (Orany) – Lietuva – Trakiškių GS (Trakiszki) – (Koletnik) – (Lipniak) – Suvalkų GS (Suwałki)
Vilnius–Lyda 95,0 Vilniaus GS (Wilno) – Kirtimų GS (Porubanek) – Juodšilių GS (Czarny Bór) – Jašiūnų GS (Jaszuny) – Stasylų GS2 (Stasiły) – Didžiųjų Šalčininkų GS (Wielkie Soleczniki) – Benekainių GS (Bieniakonie) – Varanavo GS (Werenów) – Bastūnų GS (Bastuny) – Lydos GS (Lida)
Naujoji Vilnia–Maladečina 107,4 Naujosios Vilnios GS (Nowowilejka) – Kenos GS (Kiena) – Šumsko GS (Szumsk) – Gudagojo GS (Gudogaj) – (Kamionka) – (Oszmiany) – Salų GS (Soły) – Smurgainių GS (Smorgonie) – (Zalesie k. Wilna) – (Prudy) – Maladečinos GS (Mołodeczno)
Siaurieji geležinkeliai
Dūkštas–Druja 99,2 Dūkšto GS (Dukszty) – Beržininkų GS (Berżeniki) – Rimšės GS (Rymszany) – Čepukų GS (Czepukany) – Grytūnų GS (Grytuny) – (Trapsza) – (Pelikany) – (Opsa) – (Kalinkiszki) – (Brasław) – (Słobódka Wąska) – (Drujsk) – Drujos GS (Druja)
Švenčionėliai–Lentupis 32 Švenčionėlių GS (Nowoświęciany) – Švenčionių GS (Święciany) – Lentupio GS (Łyntupy)
Marcinkonys–Haradzišča 21 Marcinkonių GS (Marcinkańce) – Grybaulios GS (Grzybowla) – Haradziščos GS (Horodyszcze Wąskie)

Šaltiniai[keisti]

  1. Vyriausybės žinios, 1931, nr. 356, psl. 9.
  2. Donatas Pilkauskas. Panevėžio apskritis 1918–1940 metais. Panevėžio kraštotyros muziejus. // psl. 22
  3. Donatas Pilkauskas. Panevėžio apskritis 1918–1940 metais. Panevėžio kraštotyros muziejus. // psl. 22
  4. Kauno kalendorius 1932 metams. Dvidešimt šeštieji metai. // Kaunas, „Šviesos“ spaustuvė, 1931 m. 80 p.
  5. https://www.digizeitschriften.de/dms/img/?PID=PPN514401303_1932%7Clog9
  6. Mapa sieci kolejowej Rzeczypospolitej Polskiej (z oznaczeniem wszystkich stacji i przystanków). – Władysław Groszek, Lwów, 1931.