Lietuvos metraštis/1929

Lietuvos administracinio-teritorinio suskirstymo chronologija
1928 ←	1929 m.	→ 1930
Dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo:
???

Lietuva 1929 metais

Įvykiai

Data	Teisės aktas	Adm. subjektas	Pokyčiai
1929-04-11	Dz.U. 1929 nr. 22 poz. 225	Lenkija	Valsčių reforma
1929-05-04	Lietuvos-Vokietijos sienos sutartis	Lietuva, Vokietija	Įsigaliojo sutartis, pasirašyta 1928-01-29.
1929-05-21	Dz.U. z 1929 r. nr 33, poz. 307	Balstogės vaivadija, Naugarduko vaivadija	Sudaryta nauja Ščiutino apskritis iš dalies Gardino apskrities ir dalies Lydos apskrities (Naugarduko vaivadija).
1929-09-07	Antrasis savivaldybių įstatymas	Lietuvos Respublika	Kaip svarbiausia vietos savivaldos institucija įteisinta seniūnija.

Teritorija

Suskirstymas buvo stabilus, Lietuvoje buvo 23 apskritys, pietryčių Lietuva priklausė Lenkijai.

Lietuvos Respublika

Lenkijos Respublika

Vaivadijų regionas		Vaivadija		Apskritis
Pavadinimas	Lietuvoje	Pavadinimas	Lietuvoje	Pavadinimas	Lietuvoje
Centrinės vaivadijos	1 iš 6 vaivadijų	Balstogės vaivadija	2 iš 14 apskričių	Gardino apskritis	Nedidelė šiaurinė dalis
Centrinės vaivadijos	1 iš 6 vaivadijų	Balstogės vaivadija	2 iš 14 apskričių	Suvalkų apskritis	Rytinė dalis
Rytinės vaivadijos	2 iš 4 vaivadijų	Naugarduko vaivadija	2 iš 8 apskričių	Lydos apskritis	Šiaurinis pakraštys
		Naugarduko vaivadija	2 iš 8 apskričių	Valažino apskritis	Labai maža šiaurinė dalis
		Vilniaus vaivadija	6 iš 9 apskričių	Ašmenos apskritis	Vakarinė dalis
				Breslaujos apskritis	Vakarinė dalis
				Pastovių apskritis?	Neaišku
				Švenčionių apskritis	Vakarinė dalis
				Vilniaus miestas	Visas
				Vilniaus-Trakų apskritis	Visa

Žemėlapiai

Mapa rozsiedlenia ludności polskiej na terenie Litwy na podstawie wyborów do parlamentu Litwy w 1923 r., spisu ludności w 1921 r. i wyborów do Sejmu w 1922.

Geležinkeliai

Grafikus žr. Traukinių tvarkaraščiai/1929.

Stotys

Vokiečių žinyne, skirtame Europos geležinkelio stotims, nurodyti Lietuvos ruožai ir stotys:

Lietuva:^[1]
- Valstybiniai geležinkeliai:
  - a. Virbalis-Kaunas-Šiauliai-Mažeikiai: 0,0 Virbalio GS – 7,6 Alvito GS – 17,9 Vilkaviškio GS – 22,7 Smilgių GS – 26,2 Alksnėnų GS – 30,2 Pilviškių GS – 39,1 Bagotosios GS – 49,9 Kazlų-Rūdos GS (f,u) – 55,5 Jūros GS – 59,5 Skriaudžių GS – 62,7 Pabališkių GS – 67,6 Mauručių GS – 77,3 Garliavos GS – 80,7 Pajiesio GS – 86,7 Kauno GS (h) – 90,1 Pažaislio GS (h) – 96,1 Palemono GS (h) – 103,0 Raisto GS – 108,0 Kalnėnų GS – 116,1 Dumsių GS – 121,7 Gaižiūnų GS (g) – 128,8 Jonavos GS (m) – 137,9 Žeimių GS – 148,1 Slikių GS – 159,9 Kedainių GS – 166,8 Močėnų GS – 172,8 Dotnuvos GS – 179,7 Montviliškio GS – 187,5 Gudžiūnų GS – 192,7 Skėmių GS – 199,3 Baisogalos GS – 212,0 Gimbogalos GS – 218,2 Linkaičių GS (e) – 224,3 Radviliškio GS (e) – 228,7 Mankiškių GS – 234,8 Šilėnų GS (c) – 244,1 Šiaulių GS (b,c,i) – 250,4 Gubernijos GS – 258,4 Kėblių GS – 266,0 Meškuičių GS – 272,4 Mekių GS – 280,6 Niūraičių GS – 287,9 Joniškio GS (r) – 308,9 pasienis link Meitenės (Latvija)
  - b. Šiauliai-Klaipėda: 0,0 Šiaulių GS – 6,8 Lukšių GS1 (i) – 14,5 Amalių GS1 (i) – 25,3 Kuršėnų GS – 42,7 Papilės GS – 51,4 Dabikinės GS – 57,8 Daubiškių GS – 65,0 Viekšnių GS – 77,8 Mažeikių GS (k) – 87,0 Ventos GS – 93,3 Naujadvario GS – 98,8 Lūšės GS – Latvijos siena – 112,2 Vainiuodės GS – 119,5 Elkuzemės GS – 129,6 Priekulės GS2 – 146,1 Kalėtų GS – Lietuvos siena – 154,3 Skuodo GS – 162,2 Paluknės GS – 170,7 Medininkų GS – 179,1 Nausėdų GS – 187,8 Darbėnų GS (f) – 193,3 Tūbausių GS – 202,0 Kretingos GS – 203,8 Bajorų GS – 208,7 Kretingalės GS – 211,8 Kopūstų GS – 215,2 Kalotės GS – 218,0 Girulių GS – 224,5 Klaipėdos GS
  - c. Šiauliai-Tauragė: 0,0 Šiaulių GS – 9,1 Šilėnų GS – 19,4 Dvarininkų GS – 26,5 Sidarų GS – 33,4 Užpelkių GS – 39,6 Aukštiškių GS – 45,2 Tytuvėnų GS – 54,2 Lydavėnų GS – 62,2 Šilaukio GS – 65,3 Kutininkų GS – 74,6 Viduklės GS – 78,6 Nemakščių GS – 88,9 Eržvilko GS – 93,0 Lybiškių GS – 98,9 Batakių GS – 106,5 Juodpetrių GS – 108,4 Bernotiškės GS – 117,4 Tauragės GS – 120,9 Pažerūnų GS – 126,3 Lauksargės GS – 129,9 Griežpelkių GS – 132,3 Kamščių GS – 136,4 Genių GS – 142,5 Gudų GS – 144,4 Pavilkių GS – 184,3 Pagėgių GS (d) – 154,4 pasienis link Tilžės (Vokietija)
  - d. Klaipėda-Pagėgiai: 0,0 Klaipėdos GS – 8,6 Rimkų GS – 15,3 Mickų GS – 21,5 Priekulės GS – 29,6 Vilkyčių GS – 36,5 Kukoraičių GS – 42,1 Žemaitkiemio GS – 49,8 Šilutės GS (II-2) – 54,7 Gaidelių GS – 58,5 Juknaičių GS – 64,7 Kūgelių GS – 70,1 Usėnų GS – 74,2 Stoniškių GS – 80,9 Anužių GS – 86,1 Pagėgių GS – 92,3 pasienis link Tilžės (Vokietija)
  - e. Radviliškis-Abeliai: 0,0 Radviliškio GS – 6,1 Linkaičių-2 GS – 17,6 Šeduvos GS – 26,6 Labos GS – 32,4 Dapšionių GS – 41,6 Gustonių GS – 47,3 Berčiūnų GS – 54,1 Panevėžio GS (l) – 65,8 Korsakiškio GS – 73,2 Bigailių GS – 78,9 Subačiaus GS – 88,5 Radžiūnų GS – 97,8 Kupiškio GS – 111,0 Skapiškio GS (o) – 124,8 Panemunėlio GS – 138,6 Rokiškio GS – 151,9 Abelių GS – 163,3 Šapelių GS – 174,4 pasienis link Eglainės (Latvija)
  - f. Kazlu-Rūda-Alytus: 0,0 Kazlų-Rūdos GS – 9,6 Vinčių GS – 16,6 Puskelnių GS – 24,0 Mariampolės GS – 32,0 Turgalaukio GS – 40,0 Kalvarijos GS – 48,1 48 km GS – 58,1 Šeštokų GS – 63,9 Tūriškio GS – 66,0 Krosnos GS – 73,4 Kalesnykų GS – 75,7 Simno GS1 – 84,9 Pošnios GS – 89,4 Balkūnų GS – 94,7 Likiškio GS – 102,4 Alytaus SGS
  - g. Gaižiūnai-Kaišiadorys: 0,0 Gaižiūnų GS – 12,0 Levintų GS – 23,2 Kaišiadorių GS
  - h. Kaunas-Vievis: 0,0 Kauno GS – 3,4 Pažaislio GS – 9,4 Palemono GS – 15,5 Kertupio GS – 20,6 Pravieniškių GS – 25,1 Pamierio GS – 36,6 Kaišiadorių GS (g) – 45,8 Žaslių GS – 54,5 Slabados GS – Vievio GS 2,0
  - i. Šiauliai-Telšiai: 0,0 Šiaulių GS – 6,8 Lukšių GS1 – 14,5 Amalių GS1 – 26,3 Pavenčių GS – 32,8 Steponiškės GS – 40,5 Poterėlių GS – 42,2 Raudėnų GS – 48,6 Tryškių GS – 54,3 Ubiškės GS – 62,7 Eigirdžių GS – 70,4 Telšių GS
  - k. Mažeikiai-Laižuva: 0,0 Mažeikių GS – 1,5 Mažeikių-2 GS – 15,5 Laižuvos GS – 23,7 pasienis link Rengės (Latvija)
  - l. Panevėžys-Utena (600 mm): 0,0 Panevėžio SGS – 12,8 Taruškų GS – 24,3 Raguvėlės GS – 30,3 Surdegio GS – 35,8 Vašakėnų GS – 40,9 Troškūnų GS – 50,9 Peniankų GS – 56,4 Anykščių GS – 68,6 Rubikių GS – 75,1 Trumbatiškio GS – 80,5 Stabulankių GS – 89,7 Utenos SGS (m)
  - m. Utena-Kauliniškiai (750 mm): 0,0 Utenos SGS – 8,3 Degulių GS – 16,9 Kuktiškio GS – 28,0 Saldutiškio GS – 35,4 Kiauneliškio GS
  - n. Jonava-Ukmergė (600 mm): 0,0 Jonavos GS – 3,3 Liudvigavos GS – 11,2 Ilgabradų GS – 18,3 Pageležių GS – 24,1 Bernotiškio GS – 29,7 Laibiškio GS – 35,4 Ukmergės GS
  - o. Skapiškis-Suveiniškis (600 mm): 0,0 Skapiškio GS – 4,2 Skapiškio-2 GS – 13,9 Sriubiškių GS – 19,9 Pandėlio GS – 26,3 Panemunio GS – 38,5 Suvainiškių-2 GS – 39,5 Suvainiškių GS
  - p. Šiauliai-Biržai (600 mm): 0,0 Šiaulių GS – 4,5 Gubernijos SGS – 15,8 Mažaičių GS – 26,9 Stačiūnų GS – 33,5 Šukionių GS – 44,6 Pakruojo SGS – 51,9 Petrašiūnų GS (q) – 61,5 Gailionių GS – 67,2 Joniškėlio GS – 82,1 Pasvalio GS – 92,3 Paašmenės GS – 98,9 Gulbinų GS – 102,4 Daudžgirių GS – 110,4 Biržų GS
  - q. Petrašiunai-Linkuva (600 mm): 0,0 Petrašiūnų GS – 7,0 Linkuvos GS
  - r. Joniškis-Žeimeliai (600 mm): 0,0 Joniškio GS – 0,9 Joniškio plento GS – 11,0 Pavirčiuvės GS – 14,0 Skakų GS – 18,0 Kriukų GS – 21,0 Lieporų GS – 28,5 Žeimelių GS
  - s. Siaurojo geležinkelio Kauno ruožas (600 mm): 1,8 Šilelio GS – 0,0 Aukštosios Panemunės GS – 0,8 Veterinarijos ligoninės GS – 1,5 Kareivinių GS – 2,1 Šmidto dirbtuvių GS – 2,8 Geležinkelio dirbtuvių GS – 3,5 Čiurlionio gatvės GS – 4,2 Karmelitų GS – 4,8 Daukanto gatvės GS – 5,6 Kanto gatvės GS – 6,4 Senamiesčio GS; atšaka 0,0 Aukštosios Panemunės GS – 5,1 Siaurojo geležinkelio depo GS – 6,7 Kariškių malūno GS
  - t. Darbenai-Šv. Uostas (600 mm): 0,0 Darbėnų GS – 5,8 Laukžemės GS – 16,6 Šventosios uosto GS
  - u. Kazlu-Ruda-Pavilkija (600 mm): 0,0 Kazlų-Rūdos GS – 13,0 13 km GS – 14,0 Rumkių GS – 26,0 Braziūkų GS – 50,0 Pavilkijos GS; atšaka 13,0 Jūros GS
- Privatieji geležinkeliai:
  - 1. Pagegiai-Smalininkai (1000 mm):
    - a. Pagėgiai-Smalininkai: 0,0 Pagėgių SGS – 1,4 Būbliškės GS – 6,5 Mikytų SGS – 8,2 Bajėnų GS – 10,0 Trakininkų GS – 12,9 Strazdų GS – 15,8 Palumpių GS – 17,4 Kerkutviečių GS – 20,1 Vilkiškių GS – 24,1 Mociškių GS – 29,7 Nečiūnų GS – 31,6 Pagenaičių GS – 33,1 Mažųjų Pagenaičių GS – 35,4 Jūravos GS – 37,4 Vilkdaubio GS – 41,6 Ridelkalnio GS – 42,7 Viešvilės Vakarų GS – 43,9 Viešvilės Rytų GS – 46,6 Opšrūtų GS – 48,3 Kalvelių GS – 51,7 Kasikėnų GS – 54,1 Endružių GS – 56,5 Vidkiemių GS – 58,0 Smalininkų GS
    - b. Mikytai-Tilsit: 0,0 Mikytų GS – 2,3 Šakininkų GS – 3,8 Prūselių GS – 4,6 Užlenkio GS – 5,7 Tiltgalio GS – 6,4 Tilžės prekyvietės GS – 7,5 Tilžės uosto GS
  - 2. Šilutė-Kulešiai (1435 mm): 0,0 Šilutės kaimo GS – 2,4 Šilutės GS (I) – 3,6 Verdainės GS – 6,0 Urbiškių GS – 8,1 Mažių GS – 8,6 Jonaičių GS – 10,3 Laudžių-2 GS – 11,3 Laudžių GS – 12,0 Metrikviečių GS – 14,2 Kulėšų GS
  - 3. Memeler Kleinbahnen (1000 mm):
    - a. Klaipeda-Pežaičiai: 0,0 Klaipėdos SGS (I-d) – 1,9 Luizės dvaro GS – 2,7 Paupio GS – 4,0 Barškių GS – 5,3 Klemiškės GS (b) – 7,8 Dirvupių GS – 8,4 Jakų GS – 9,9 Mižeikių GS – 11,6 Šilupių GS – 12,7 Skrandžių GS – 14,6 Dėckių GS – 16,0 Galtų GS – 17,0 Bobių GS – 18,7 Dovilų GS – 19,9 Dovilų pašto GS – 20,5 Baitų GS – 22,4 Stučių GS – 25,1 Margių GS – 27,1 Grobštų GS – 28,9 Agluonėnų GS – 30,4 Žydelių GS – 31,3 Poškų GS – 32,2 Ažpurvių GS – 34,8 Pėžaičių GS
    - b. Klemiškė-Plikiai: 0,0 Klemiškės GS – 6,6 Klemiškės svetainės GS – 8,3 Dinviečių GS – 9,6 Karališkių vietos GS – 10,8 Karališkių GS – 11,3 Baugštininkų GS – 13,0 Žemgrindžių GS – 15,1 Plikių GS
    - c. Dovilai-Laukgaliai: 0,0 Dovilų GS – 2,6 Gramboviškių GS – 4,6 Laukgalių GS
    - d. Memel-Schmelz: 0,0 Klaipėdos SGS – 4,7 Smeltės GS
Lenkija:
- H. Vilniaus direkcija:^[2]
  - h20. Białystok I-Wilno: 0,0 Balstogės GS – 21,1 Čarna Vesės GS – 41,1 Sokulkos GS – 57,8 Kuznicos GS – 83,4 Gardino GS – 115,1 Druskininkų GS1 – 141,0 Marcinkonių GS – 162,2 Varėnos GS – 182,2 Valkininkų GS – 202,0 Rūdiškių GS – 220,5 Lentvario GS – 240,3 Vilniaus GS (h21,h24)
  - h21. Wilno-Lida: 0,0 Vilniaus GS – 5,2 Kirtimų GS – 27,7 Jašiūnų GS – 40,4 Stasylų GS1 – 53,4 Benekainių GS – 72,1 Bastūnų GS – 95,0 Lydos GS
  - h22. Nowowilejka-Mołodeczno: 0,0 Naujosios Vilnios GS (h24) – 19,9 Kenos GS – 36,2 Gudagojo GS – 50,8 Ašmenos GS – 58,8 Salų GS – 71,0 Smurgainių GS – 83,8 Užumedžio GS – 93,9 Prūdų GS – 107,4 Maladečinos GS
  - h24. Wilno-Turmont-Staatsgrenze: 0,0 Vilniaus GS – 5,0 Pavilnio GS – 9,1 Naujosios Vilnios GS – 25,5 Bezdonių GS – 51,2 Pabradės GS (h25) – 77,8 Švenčionėlių GS (h28) – 100,7 Ignalinos GS – 125,3 Dūkšto GS – 147,5 Turmanto GS – 148,0 pasienis link Zemgalės (Latvija)
  - h25. Podbrodzie-Królewszczyzna: 0,0 Pabradės GS – 22,7 Gelednės GS – 44,8 Lentupio GS (h28) – 70,5 Adutiškio GS – 90,1 Pastovių GS – 114,7 Varapajevos GS – 127,9 Navadrucko GS – 148,4 Gluboko GS – 166,0 Kruleuščynos GS
  - h28. Nowo Święciany Wąskie-Łyntupy Wąskie: 0,0 Švenčionėlių SGS – 14,4 Švenčionių GS – 30,7 Lentupio SGS

Lenkijos sudarytame Lietuvos žemėlapyje pažymėtos šios stotys:^[3]

Alytaus GS1, Amalių GS1, Artilerijos GS, Baisogalos GS, Biržų GS, Dabikinės GS, Darbėnų GS, Dotnuvos GS, Dovilų GS, Gaižiūnų GS, Gubernijos GS, Gudžiūnų GS, Jonavos GS, Joniškio GS, Jūrės GS, Kaišiadorių GS, Kalnėnų GS, Kalvarijos GS, Kauno GS, Kazlų Rūdos GS, Kėdainių GS, Klaipėdos GS, Kretingos GS, Kupiškio GS, Kuršėnų GS, Labos GS, Laugalių GS, Lybiškių GS, Lyduvėnų GS, Linkaičių GS, Linkuvos GS, Lukšių GS, Lūšės GS, Marijampolės GS, Mažeikių GS, Milvydžių GS, Obelių GS, Pagėgių GS, Palemono GS, Panevėžio GS, Papilės GS, Pasvalio GS, Pavartėnų GS, Pavilkijo GS, Pėžaičių GS, Pilviškių GS, Plikių GS, Pravieniškių GS, Priekulės GS, Radviliškio GS, Saldutiškio GS, Sidarių GS, Simno GS, Skapiškio GS, Skuodo GS, Suvainiškio GS, Šeduvos GS, Šeštokų GS, Šiaulių GS, Šilėnų GS, Telšių GS, Tryškių GS, Ukmergės GS, Utenos SGS, Ventos GS, Viduklės GS, Viekšnių GS, Vievio GS, Vilkaviškio GS, Virbalio GS, Zapyškio GS, Žaslių GS, Žeimelio GS, Žeimių GS, Žemaitkiemio GS.

Lietuvos geležinkeliai (esami ir planuojami) 1929 m.
Verkehrskarte von Litauen mit Entfernungen

Šaltiniai

↑ A. Nether. Stationsverzeichnis der Eisenbahnen Europas (früher Dr. Kochs Stationsverzeichnis) (mit Ausnahme von Großbritannien) unter Angabe der Adressen der Eisenbahnverwaltungen, der Entfernungen der Stationen untereinander, ihrer Abfertigungs- und sonstigen Befugnisse im Eisenbahn-Güterverkehr sowie ihrer geographischen und politischen Lage. 48 gänzlich durchgesehene, um Spanien und Portugal ergänzte Auflage. – Berlin, Verlag von Barthol & Co., 1929. // psl. 438–440
↑ A. Nether. Stationsverzeichnis der Eisenbahnen Europas (früher Dr. Kochs Stationsverzeichnis) (mit Ausnahme von Großbritannien) unter Angabe der Adressen der Eisenbahnverwaltungen, der Entfernungen der Stationen untereinander, ihrer Abfertigungs- und sonstigen Befugnisse im Eisenbahn-Güterverkehr sowie ihrer geographischen und politischen Lage. 48 gänzlich durchgesehene, um Spanien und Portugal ergänzte Auflage. – Berlin, Verlag von Barthol & Co., 1929. // psl. 459–460
↑ Stefczyk K. Szkic wojskowo-geograficzny i statystyczny. Litwa: schemat linij komunikacyjnych, sieci wodnej i zalesienia. Podziełka 1 : 1 000 000. – 1929.

[1] A. Nether. Stationsverzeichnis der Eisenbahnen Europas (früher Dr. Kochs Stationsverzeichnis) (mit Ausnahme von Großbritannien) unter Angabe der Adressen der Eisenbahnverwaltungen, der Entfernungen der Stationen untereinander, ihrer Abfertigungs- und sonstigen Befugnisse im Eisenbahn-Güterverkehr sowie ihrer geographischen und politischen Lage. 48 gänzlich durchgesehene, um Spanien und Portugal ergänzte Auflage. – Berlin, Verlag von Barthol & Co., 1929. // psl. 438–440

[2] A. Nether. Stationsverzeichnis der Eisenbahnen Europas (früher Dr. Kochs Stationsverzeichnis) (mit Ausnahme von Großbritannien) unter Angabe der Adressen der Eisenbahnverwaltungen, der Entfernungen der Stationen untereinander, ihrer Abfertigungs- und sonstigen Befugnisse im Eisenbahn-Güterverkehr sowie ihrer geographischen und politischen Lage. 48 gänzlich durchgesehene, um Spanien und Portugal ergänzte Auflage. – Berlin, Verlag von Barthol & Co., 1929. // psl. 459–460

[3] Stefczyk K. Szkic wojskowo-geograficzny i statystyczny. Litwa: schemat linij komunikacyjnych, sieci wodnej i zalesienia. Podziełka 1 : 1 000 000. – 1929.

[1]

[2]

[3]