Lietuvos metraštis/1930

Lietuvos administracinio-teritorinio suskirstymo chronologija
1929 ←	1930 m.	→ 1931
Dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo:
???

Lietuva 1930 metais

Įvykiai

Data	Adm. subjektas	Pokyčiai
1930	Alytaus apskritis	Pivašiūnų valsčiaus Klydžionių k. ► Butrimonių valsčius.
1930-02-28	Šakių apskritis	Griškabūdžio valsčiaus Vinkšnupių k. (15 ūkių, 121 gyv.) ► Jankų valsčius.
1930-04-08	Panevėžio apskritis	1930-05-01 sujungiami valsčiai: Panevėžio-Velžio valsčius + Piniavos valsčius = Panevėžio valsčius (centras Panevėžys).^[1]
1930-07-10	Šakių apskritis	Lekėčių valsčiaus Kurynės k. (7 ūkiai, 49 gyv.) ► Jankų valsčius.
1930-10-21	Marijampolės apskritis	Javaravo valsčius pervadintas Igliškėlių valsčiumi. Gudelių I valsčius (ar jo dalis) priskirtas Veiverių valsčiui. Gudelių II valsčius reformuotas į Gudelių valsčių. Šiais metais jam priskirti 3 kaimai iš Padovinio valsčiaus ir 2 kaimai iš Keturvalakių valsčiaus.

Teritorija

Suskirstymas buvo stabilus, Lietuvoje buvo 23 apskritys, pietryčių Lietuva priklausė Lenkijai.

Lietuvos Respublika

Apskritis	Centras	Gyvenvietės
Alytaus apskritis	Alytus	Alovė, Birštonas, Butrimonys, Daugai, Jieznas, Liškiava, Merkinė, Meteliai, Miroslavas, Nemajūnai, Nemunaitis, Punia, Seirijai, Simnas, Stakliškės
Biržų apskritis	Biržai	Joniškėlis, Kvetkai, Nemunėlio Radviliškis, Papilys, Pasvalys, Pumpėnai, Saločiai, Vabalninkas, Vaškai
Kauno apskritis	Kaunas	Aleksotas, Aukštoji Panemunė, Babtai, Čekiškė, Ežerėlis, Garliava, Jonava, Kulautuva, Pakuonis, Rumšiškės, Seredžius, Vandžiogala, Veliuona, Vilijampolė, Vilkėnai, Vilkija, Zapyškis
Kėdainių apskritis	Kėdainiai	Ariogala, Baisogala, Dotnuva, Grinkiškis, Josvainiai, Krakės, Pociūnėliai, Šaukotas, Šėta, Žeimiai
Klaipėdos apskritis	Klaipėda
Kretingos apskritis	Kretinga	Darbėnai, Gargždai, Kuliai, Mosėdis, Palanga, Plateliai, Salantai, Skuodas, Šventoji, Veiviržėnai
Marijampolės apskritis	Marijampolė	Antanavas, Ąžuolų Būda, Balbieriškis, Gyviai, Gudeliai, Kalvarija, Kazlų Rūda, Liubavas, Liudvinavas, Prienai, Veiveriai, Višakio Rūda
Mažeikių apskritis	Mažeikiai	Akmenė, Ylakiai, Klykoliai, Laižuva, Leckava, Pikeliai, Seda, Tirkšliai, Viekšniai, Židikai
Pagėgių apskritis	Pagėgiai	Smalininkai
Panevėžio apskritis	Panevėžys	Krekenava, Kupiškis, Naujamiestis, Pušalotas, Raguva, Ramygala, Rozalimas, Subačius, Šeduva, Šimonys, Troškūnai, Viešintos
Raseinių apskritis	Raseiniai	Betygala, Girkalnis, Jurbarkas, Kelmė, Kražiai, Lyduvėnai, Nemakščiai, Šiluva, Tytuvėnai, Viduklė
Rokiškio apskritis	Rokiškis	Juodupė, Jūžintai, Kamajai, Obeliai, Onuškis, Pandėlys, Skapiškis, Suvainiškis
Seinų apskritis	Lazdijai	Kapčiamiestis, Lazdijai, Leipalingis, Rudamina, Veisiejai
Šakių apskritis	Šakiai	Gelgaudiškis, Kriūkai, Naumiestis, Sudargas, Šiaudinė
Šiaulių apskritis	Šiauliai	Bačiūnai, Gruzdžiai, Joniškis, Kriukai, Kuršėnai, Lygumai, Linkuva, Padubysys, Pakruojis, Pamūšis, Papilė, Pašvitinys, Radviliškis, Šakyna, Šaukėnai, Šiaulėnai, Tryškiai, Užventis, Žagarė, Žeimelis
Šilutės apskritis	Šilutė
Tauragės apskritis	Tauragė	Batakiai, Eržvilkas, Kaltinėnai, Kvėdarna, Laukuva, Pajūris, Šilalė, Skaudvilė, Švėkšna, Upyna, Žemaičių Naumiestis
Telšių apskritis	Telšiai	Alsėdžiai, Lieplaukė, Luokė, Nevarėnai, Plungė, Rietavas, Tverai, Varniai, Žemaičių Kalvarija
Trakų apskritis	Kaišiadorys	Aukštadvaris, Čiobiškis, Darsūniškis, Kruonis, Onuškis, Panošiškės, Vievis, Žasliai, Žiežmariai
Utenos apskritis	Utena	Alanta, Anykščiai, Debeikiai, Inturkė, Linkmenys, Molėtai, Saldutiškis, Skiemonys, Svėdasai, Tauragnai, Užpaliai, Vaišnoriškė, Vyžuonos
Vilkaviškio apskritis	Vilkaviškis	Alvitas, Būdviečiai, Kybartai, Pilviškiai, Vilkaviškis, Virbalis, Vištytis
Vilkmergės apskritis	Vilkmergė	Bagaslaviškis, Balninkai, Dubingiai, Gelvonai, Giedraičiai, Kavarskas, Kernavė, Kurkliai, Musninkai, Pagiriai, Šešuoliai, Širvintos, Taujėnai, Traupis, Vidiškiai, Želva
Zarasų apskritis	Zarasai	Antalieptė, Ažvinčiai, Dusetos, Salakas

Lenkijos Respublika

Dalis žemių dabartinėje Lietuvos teritorijoje 1930 m. priklausė Lenkijos sudėtyje buvusioms apskritims:

Vaivadijų regionas		Vaivadija		Apskritis
Pavadinimas	Lietuvoje	Pavadinimas	Lietuvoje	Pavadinimas	Lietuvoje	Gyvenvietės
Centrinės vaivadijos	1 iš 6 vaivadijų	Balstogės vaivadija	2 iš 14 apskričių	Gardino apskritis	Nedidelė šiaurinė dalis
Centrinės vaivadijos	1 iš 6 vaivadijų	Balstogės vaivadija	2 iš 14 apskričių	Suvalkų apskritis	Rytinė dalis
Rytinės vaivadijos	2 iš 4 vaivadijų	Naugarduko vaivadija	2 iš 8 apskričių	Lydos apskritis	Šiaurinis pakraštys	Eišiškės
		Naugarduko vaivadija	2 iš 8 apskričių	Valažino apskritis	Labai maža šiaurinė dalis	Laibiškės
		Vilniaus vaivadija	6 iš 9 apskričių	Ašmenos apskritis	Vakarinė dalis	Dieveniškės
				Breslaujos apskritis	Vakarinė dalis	Rimšė
				Pastovių apskritis?	Neaišku
				Švenčionių apskritis	Vakarinė dalis	Adutiškis, Ceikiniai, Dūkštas, Ignalina, Kaltanėnai, Linkmenys, Mielagėnai, Naujasis Daugėliškis, Pabradė, Stajetiškė, Švenčionėliai
				Vilniaus miestas	Visas	Antakalnis
				Vilniaus-Trakų apskritis	Visa	Bezdonys, Čekoniškės, Degsnės, Jašiūnai, Lentvaris, Lieponys, Maišiagala, Naujoji Vilnia, Nemenčinė, Paberžė, Rudamina, Šalčininkai, Šnipiškės, Trakai, Valkininkai, Varėna

Vokietijos Respublika

Rytų Prūsijos provincija – 36 991 km² ^[2]

Žemėlapiai

Geležinkeliai

Lenkija

1930 m. gegužės 1 d. Lenkijos geležinkelių žemėlapyje pažymėtos dabartinės pietryčių Lietuvos stotys:^[3]

Dvikeliai geležinkeliai:
- Wilno–Nowoświęciany: Vilniaus GS (Wilno) – Naujosios Vilnios GS (Nowowilejka) – Pabradės GS (Podbrodzie) – Švenčionėlių GS (Nowoświęciany)
- Pagėgiai–Insterburg: Pagėgių GS (Pagėgiai) – Tilžės GS (Tilsit) – Įsruties GS (Insterburg)
- Wilno–Insterburg: Vilniaus GS (Wilno) – Lentvario GS (Landwarów) – Zaviesų GS (Zawiasy) – Lenkijos–Lietuvos siena – Kauno GS (Kaunas) – Lietuvos–Vokietijos siena – Gumbinės GS (Gumbinnen) – Įsruties GS (Insterburg)
- Landwarów–Grodno: Lentvario GS (Landwarów) – Rūdiškių GS (Rudziszki) – Valkininkų GS (Olkieniki) – Varėnos GS (Orany) – Marcinkonių GS (Marcinkańce) – Druskininkų GS2 (Druskieniki) – Gardino GS (Grodno)
Vienkeliai geležinkeliai:
- Nowoświęciany–Daugavpils: Švenčionėlių GS (Nowoświęciany) – Ignalinos GS (Ignalino) – Dūkšto GS (Dukszty) – Turmanto GS (Turmont) – Lenkijos–Latvijos siena – (Zemgale) – Daugpilio GS (Daugavpils)
- Orany–Suwałki: Varėnos GS (Orany) – Lietuva – Trakiškių GS (Trakiszki) – Suvalkų GS (Suwałki)
- Wilno–Lida: Vilniaus GS (Wilno) – Kirtimų GS (Porubanek) – Jašiūnų GS (Jaszuny) – Stasylų GS2 (Stasiły) – Benekainių GS (Bieniakonie) – Bastūnų GS (Bastuny) – Lydos GS (Lida)
- Wilno–Mołodeczno: Vilniaus GS (Wilno) – Naujosios Vilnios GS (Nowa Wilejka) – Kenos GS (Kiena) – Gudagojo GS (Gudogaj) – (Oszmiany) – Salų GS (Soły) – Smurgainių GS (Smorgonie) – (Zalesie k. Wilna) – (Prudy) – Maladečinos GS (Mołodeczno)
- Podbrodzie–Łyntupy: Pabradės GS (Podbrodzie) – Lentupio GS (Łyntupy) – Adutiškio GS (Hoduciszki) – Pastovių GS (Postawy) – Varapajevos GS (Woropajewo)
Siaurieji geležinkeliai:
- Dūkšto GS (Dukszty) – Drujos GS (Druja)
- Švenčionėlių GS (Nowoświęciany) – Lentupio GS (Łyntupy)
- Marcinkonių GS (Marcinkańce) – Matylių GS (Motyle)
  - atšaka → (Kozliszki)

Šaltiniai

↑ Donatas Pilkauskas. Panevėžio apskritis 1918–1940 metais. Panevėžio kraštotyros muziejus. // psl. 19
↑ https://www.digizeitschriften.de/dms/img/?PID=PPN514401303_1931%7Clog9
↑ Koleje Rzeczypospolitej Polskiej. – Opracował Władysław Groszek, 1930.

[1] Donatas Pilkauskas. Panevėžio apskritis 1918–1940 metais. Panevėžio kraštotyros muziejus. // psl. 19

[2] ttps://www.digizeitschriften.de/dms/img/?PID=PPN514401303_1931%7Clog9

[3] Koleje Rzeczypospolitej Polskiej. – Opracował Władysław Groszek, 1930.

[1]

[2]

[3]