Lietuvos metraštis/1939

Iš Wikibooks.
Lietuvos administracinio-teritorinio suskirstymo chronologija
1938 1939 m. 1940
Dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo:
???

Lietuva 1939 metais

Įvykiai[keisti]

Data Teisės aktas Adm. subjektas Pokyčiai
1939-01-01 Lietuva 7 kaimai iš Gelvonų valsčiaus priskirti Jonavos valsčiui, o 3 Pabaisko valsčiaus kaimai perduoti Gelvonų valsčiui, kuris suskirstytas į 10 seniūnijų.
1939-03-09 Valstybės žinios, Nr. 635
1939-03-22 Lietuva–Vokietija Vokietija okupuoja Mažąją Lietuvą, dėl to jos žinion pereina Klaipėdos miestas, Klaipėdos apskritis, Pagėgių apskritis ir Šilutės apskritis. Visi šie subjektai priskiriami Gumbinės apygardai.
1939-04-01 Dz.U. z 1938 r. nr 27, poz. 240 Balstogės vaivadija, Varšuvos vaivadija Lomžos apskritis, Mazovijos Astravo apskritis ir Ostrolenkos apskritis priskirtos Varšuvos vaivadijai.
1939-04-01 Vokietija Rytų Prūsijos provincija Karaliaučiaus apskritis + Žuvininkų apskritis = Sembos apskritis
1939-08-23 TSRS ir Vokietijos nepuolimo sutartis, slaptas protokolas Ribentropo-Molotovo paktas, kuriuo Lietuvą pateko į Vokietijos įtakos zoną.
1939-09-28 TSRS ir Vokietijos sienų ir draugystės sutartis, slaptas protokolas Vokietija perduoda Lietuvą (išskyrus Užnemunę) sovietų įtakos zonai, už tai gaudama Liublino vaivadiją.
1939-10-01 Vokietija Rytų Prūsijos provincija Naikinama Pagėgių apskritis, o jos teritorija išskirstoma:[1]
1939-10-10 Vilniaus perdavimo sutartis, Lietuvos ir TSRS savitarpio pagalbos sutartis Lietuvai perduota 6700 km² teritorija su Vilniumi ir apie 0,5 mln. gyventojų.
1939-10-29 Vokietija Rytų Prūsijos provincija Okupavus Lenkiją, provincijai priskirta ketvirtoji – Cechanuvo apygarda,[2] suskirstyta į 9 apskritis (Mackheim, Mielau, Ostenburg, Plöhnen, Prachnitz, Scharfenwiese, Schröttersburg, Sichelberg, Zichenau).
1939-10-30 Valstybės žinios, Nr. 672 Lietuvos Respublika Pirmaeilių miestų, apskričių ir valsčių pokyčiai
1939-11-03 Valstybės žinios, Nr. 673 Lietuvos Respublika Antraeilių miestų pokyčiai

Teritorija[keisti]

Suskirstymas patyrė pokyčių dėl prasidėjusio II pasaulinio karo: dalis vakarų Lietuvos (Mažoji Lietuva) pavasarį buvo užimta Vokietijos, o pietrytinė dalis, priklausiusi Lenkijai, rudenį priskirta Lietuvai sovietų iniciatyva. Lietuvoje buvo 298 valsčiai.

Lietuvos Respublika[keisti]

TSRS[keisti]

Respublika Sritis Apskritys
Baltarusijos TSR 3 iš 10 sričių Balstogės sritis Šiaurės rytinis pakraštys (būsimasis Pariečės rajonas)
Baranovičių sritis Nedidelė šiaurinė dalis (Rodūnios valsčius, Žubalaičio valsčius, Varėnos valsčius)
Vileikos sritis Nedidelė vidurio vakarų dalis (būsimieji Adutiškio rajonas ir Švenčionių rajonas)

Vokietijos Reichas[keisti]

1939 m. metų pabaigoje dabartinės Lietuvos žemės buvo 4 apskrityse ir 1 mieste, priklausančiose Vokietijai. Pagėgių apskritis buvo panaikinta (išsamiau).

Provincija Apygarda Apskritis
Pavadinimas Lietuvoje Pavadinimas Lietuvoje Pavadinimas Lietuvoje
Rytų Prūsijos provincija
52 727 km² [3]
1 iš 4 apygardų Gumbinės apygarda 5 iš 15 apskričių Klaipėdos apskritis Visa
Klaipėdos miestas Visas
Šilutės apskritis Visa
Tilžės miestas Mažoji dalis – tik esanti dešiniajame Nemuno krante
Tilžės-Ragainės apskritis Dalis, esanti dešiniajame Nemuno krante

Žemėlapiai[keisti]

Geležinkeliai[keisti]

Lietuva[keisti]

1939 m. liepos 4 d. Lietuvos plačiuosiuose geležinkeliuose buvo 106 stotys ir 99 stotelės.[4]

Vokietija dar iki Lenkijos okupacijos 1939 m. rugsėjo 1 d., 1939 m. birželį išleido Lenkijos geležinkelių žemėlapį, kuriame buvo pavaizduota ir Lietuva.[5] Dabartinės Lietuvos teritorijoje buvę geležinkelio ruožai:

Lenkija[keisti]

Stotys ir stotelės[keisti]

1939 m. vokiečių išleistame Lenkijos geležinkelių žemėlapyje pažymėtos dabartinės pietryčių Lietuvos stotys:[6]

Ruožas Ilgis, km Stotys ir stotelės
Platieji geležinkeliai
Vilnius–Naujoji Vilnia 9,2 Vilniaus GS (Wilno) – Pavilnio GS (Kolonja Wil.) – Naujosios Vilnios GS (Nowowilejka)
Naujoji Vilnia–Pabradė 42,1 Naujosios Vilnios GS (Nowowilejka) – Bezdonių GS (Bezdany) – Arvydų GS (Orwidów) – Santakos GS (Santoka) – Parčevo GS (Parczew k. Wilna) – Pabradės GS (Podbrodzie)
Pabradė–Turmantas 97,0 Pabradės GS (Podbrodzie) – Poguliankos GS (Pohulanka) – Švenčionėlių GS (Nowo-Święciany) – Ignalinos GS (Ignalino) – Dūkšto GS (Dukszty) – Juodbrastos GS (Czarny Bród) – Turmanto GS (Turmont) – Lenkijos–Latvijos siena
Pabradė–Varapajeva 115,0 Pabradės GS (Podbrodzie) – Zalavo GS (Żułów) – Gelednės GS (Geladnia) – Lentupio GS (Łyntupy) – Razlohų GS (Rozłogi) – Adutiškio GS (Hoduciszki) – Pastovių GS (Postawy) – Varapajevos GS (Woropajewo)
Vilnius–Lentvaris 17,8 Vilniaus GS (Wilno) – Panerių GS (Ponary) – Lentvario GS (Landwarów)
Lentvaris–Zaviesai 15 Lentvario GS (Landwarów) – Kariotiškių GS (Karaciszki) – Rykantų GS (Rykonty) – Zaviesų GS (Zawiasy) – Lenkijos–Lietuvos siena
Lentvaris–Pariečė 106 Lentvario GS (Landwarów) – Trakų GS2 (Troki) – Miškinių GS (Leśniki) – Šklėrių GS (Szklary) – Rūdiškių GS (Rudziszki) – Valkininkų GS (Olkieniki) – Varėnos GS (Orany) – Marcinkonių GS (Marcinkańce) – Sanovės GS (Sanowo) – Pariečės GS (Porzecze)
Pariečė–Druskininkai 18 Pariečės GS (Porzecze) – Jahodkos GS (Jagódka) – Ondynos GS (Ondyna) – Druskininkų GS (Druskieniki)
Varėna–Suvalkai Varėnos GS (Orany) – Lietuva – Trakiškių GS (Trakiszki) – (Kaletnik) – (Lipniak) – Suvalkų GS (Suwałki)
Vilnius–Lyda 95,0 Vilniaus GS (Wilno) – Kirtimų GS (Porubanek) – Juodšilių GS (Czarny Bór) – Jašiūnų GS (Jaszuny) – Stasylų GS2 (Stasiły) – Didžiųjų Šalčininkų GS (Wielkie Soleczniki) – Benekainių GS (Bieniakonie) – Varanavo GS (Werenów) – Bastūnų GS (Bastuny) – Lydos GS (Lida)
Naujoji Vilnia–Maladečina 107,4 Naujosios Vilnios GS (Nowowilejka) – Kyviškių GS (Kiwiszki) – Kenos GS (Kiena) – Šumsko GS (Szumsk) – Gudagojo GS (Gudogaj) – (Kamionka) – (Oszmiana) – Salų GS (Soły) – Smurgainių GS (Smorgonie) – (Zalesie k. Wilna) – (Prudy) – Maladečinos GS (Mołodeczno)
Siaurieji geležinkeliai
Dūkštas–Druja 99,2 Dūkšto GS (Dukszty Wąsk.) – Beržininkų GS (Berzeniki) – Rimšės GS (Rymszany) – Čepukų GS (Czepukany) – Grytūnų GS (Grytuny) – (Stawarele) – (Trapsza) – (Pelikany) – (Opsa) – (Kalinkiszki) – (Racki Bór) – (Brasław) – (Słobódka Wąska) – (Drujsk) – (Jaja) – (Miłoszowo) – Drujos GS (Druja Wąsk.)
Švenčionėliai–Lentupis Švenčionėlių GS (Nowo-Święciany Wąsk.) – Aerodromo GS (Letnisko) – Drūstėnų GS (Druściany) – Švenčionių GS (Święciany) – Lentupio GS (Łyntupy Wąsk.)

Maršrutai[keisti]

Lenkijos geležinkelių maršrutai nuo 1939 m. gegužės 15 d.:[7][8]

Kryptis Stotys ir stotelės (atstumai, km) Maršrutai
1. Grajevas–Palesės Brasta
2. Balstogė–Baranovičiai, Levkos–Bialoveža
3. Suvalkai–Lososna, Račkai–Suvalkai–Trakiškės
4. Gardinas–Mastai, Žydomlia–Ozerai
5. Vilnius–Luninecas (Zdolbunivas) [9] Vilniaus GS (Wilno) – 5,3 – Kirtimų GS (Porubanek) – 6,3 – Juodšilių GS (Czarny Bór) – 1,4 – Valčiūnų GS – 13,8 – Jašiūnų GS (Jaszuny) – 13,1 – Stasylų GS2 (Stasiły) – 5,6 – Didžiųjų Šalčininkų GS (Wielkie Sol.) – 6,5 – Benekainių GS (Bieniakonie) – 11,0 – Varanavo GS (Werenów) – 8,8 – Bastūnų GS (Bastuny) – 22,9 – Lydos GS (Lida) – ... – Lunineco GS (Łuniniec)
6. Naujoji Vilnia–Alechnovičai (Radaškonys) [10] Naujosios Vilnios GS (N. Wilejka) – 7,9 – Kyviškių GS (Kiwiszki) – 12,0 – Kenos GS (Kiena) – 4,9 – Šumsko GS (Szumsk) – 11,4 – Gudagojo GS (Gudogaj) – 5,9 – Kamionkos GS (Kamionka) – 8,7 – Ašmenos GS (Oszmiana) – 7,9 – Salų GS (Soły) – 12,2 – Smurgainių GS (Smorgonie) – 12,8 – Zaliesės GS (Zalesie k. Wilna) – 9,9 – Prūdų GS (Prudy) – 13,5 – Maladečinos GS (Mołodeczno) – 16,7 – Ušos GS (Usza) – 12,9 – Aliachnovičų GS (Olechnowicze) – 12,6 – Radaškonių GS (Radoszkowice)
7. Pabradė–Kruleuščyna, Varapajeva–Druja [11] Pabradės GS (Podbrodzie) – 13,4 – Zalavo GS (Zułów) – 9,3 – Gelednės GS (Geladnia) – 22,2 – Lentupio GS (Łyntupy) – 11,5 – Razlohų GS (Rozłogi) – 13,6 – Adutiškio GS (Hoduciszki) – 18,1 – Pastovių GS (Postawy) – 1,8 – Ulankos GS (Ułanka) – 22,4 – Varapajevos GS (Woropajewo) – 12,3 – Navadrucko GS (Nowodruck) – 8,5 – Konstantino Dvaro GS (Konstant. D.) – 11,2 – Gluboko GS (Głębokie) – 17,0 – Kruleuščynos GS (Królewszcz.) [12]
8. (Varšuva)–Lapos–Gardinas–Vilnius–Turmantas (Zemgalė) [13] Osės GS (Osse) – Lapų GS (Łapy) – ... – Balstogės GS (Białystok) – ... – Gardino GS (Grodno) – ... – Pariečės GS (Porzecze) – 10,1 – Sanovės GS (Sanowo) – 15,9 – Marcinkonių GS (Marcinkańce) – 21,3 – Varėnos GS (Orany) – 19,9 – Valkininkų GS (Olkieniki) – 19,8 – Rūdiškių GS (Rudziszki) – 5,0 – Šklėrių GS (Szklary) – 6,1 – Miškinių GS (Leśniki) – 3,4 – Trakų GS2 (Troki) – 6,0 – Lentvario GS (Landwarów) – 9,2 – Panerių GS (Ponary) – 7,0 – Vilniaus prekinė GS – 1,6 – Vilniaus GS (Wilno) – 5,0 – Pavilnio GS (Kolonia Wil.) – 4,2 – Naujosios Vilnios GS (Nowa Wilejka) – 16,4 – Bezdonių GS (Bezdany) – 5,7 – Arvydų GS (Orwidów) – 7,5 – Santakos GS (Santoka) – 3,1 – Parčevo GS (Parczew k. Wilna) – 9,4 – Pabradės GS (Podbrodzie) – 9,0 – Poguliankos GS (Pohulanka) – 17,6 – Švenčionėlių GS (Nowe Święcian.) – 22,9 – Ignalinos GS (Ignalino) – 24,5 – Dūkšto GS (Dukszty) – 12,0 – Juodbrastos GS (Czarny Bród) – 10,2 – Turmanto GS (Turmont) – 1,7 – Zemgalės GS (Zemgale)
9. (Varšuva)–Brasta–Stolpcai (Neharelajė)
10. Žabinka–Mikaševičai (Žytkavičai)
11. Brasta–Chelmas
12. Lentvaris–Lazdėnai (Kaunas) [14] Lentvario GS (Landwarów) – 4,8 – Kariotiškių GS (Karaciszki) – 5,2 – Rykantų GS (Rykonty) – 4,8 – Zaviesų GS (Zawiasy)
13. Sedlcės–Mastai–Maladečina–Zahača (Farynava)
14. Pariečė–Druskininkai [15] Pariečės GS (Porzecze) – 16,7 – Jahodkos GS (Jahódka) – 5,3 – Ondynos GS (Ondyna) – 5,9 – Druskininkų GS (Druskieniki) Pariečė–Druskininkai:[16] Pariečės GSJahodkos GSOndynos GSDruskininkų GS
Švenčionėliai–Kabilninkas–Naročius Švenčionėlių GS (N. Święciany) – Aerodromo GS (Letnisko) – Drūstėnų GS (Druściany) – Švenčionių GS (Święciany) – Lentupio GS (Łyntupy) – ... – Kabilninko GS (Kobylnik) – Naročiaus GS (Narocz)
Dūkštas–Druja Dūkšto GS (Dukszty) – Beržininkų GS (Berżeniki) – Rimšės GS (Rymszany) – Bieniūnų GS (Bieniuny) – Čepukų GS (Czepukany) – Grytūnų GS (Grytuny) – ... – Drujos GS (Druja)

Šaltiniai[keisti]