Lietuvos metraštis/1919

Lietuvos administracinio-teritorinio suskirstymo chronologija
1918 ←	1919 m.	→ 1920
Dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo:
???

Lietuva 1919 metais

Įvykiai

• Vyko 1919 m. Rytų Lenkijos gyventojų surašymas.

Data	Teisės aktas	Adm. subjektas	Pokyčiai
1919-05-28	Dz. Urz. ZCZW z 1919 r. Nr 5, poz. 40	Vilniaus apygarda	Iš dalies Vilniaus apskrities sudarytas Vilniaus miestas apskrities teisėmis.
1919-06-07	Dz. Urz. ZCZW z 1919 r. Nr 5, poz. 41	Vilniaus apygarda	Apygarda patvirtinta Rytų Lenkijos regiono sudėtyje su 7 apskritimis: Ašmenos apskritis, Gardino apskritis, Lydos apskritis, Naugarduko apskritis, Švenčionių apskritis, Trakų apskritis, Vilniaus apskritis.
1919-06-28	Versalio sutartis	Tarptautinė I pasaulinio karo pabaigos sutartis, numačiusi ir teritorinius kai kurių valstybių pokyčius	28 sutarties punktas numatė, kaip Rytų Prūsija bus padalinama kitoms šalims. The boundaries of East Prussia, with the reservations made in Section IX (East Prussia) of Part III, will be determined as follows: from a point on the coast of the Baltic Sea about 1½ kilometres north of Probbernau church in a direction of about 159° East from true North: a line to be fixed on the ground for about 2 kilometres; thence in a straight line to the light at the bend of the Elbing Channel in approximately latitude 54° 19½' North, longitude 19° 26' East of Greenwich; thence to the easternmost mouth of the Nogat River at a bearing of approximately 209° East from true North; thence up the course of the Nogat River to the point where the latter leaves the Vistula (Weichsel); thence up the principal channel of navigation of the Vistula, then the southern boundary of the Kreis of Marienwerder, then that of the Kreis of Rosenberg eastwards to the point where it meets the old boundary of East Prussia; thence the old boundary between East and West Prussia, then the boundary between the Kreise of Osterode and Neidenburg, then the course of the river Skottau downstream, then the course of the Neide upstream to a point situated about 5 kilometres west of Bialutten being the nearest point to the old frontier of Russia; thence in an easterly direction to a point immediately south of the intersection of the road Neidenburg–Mlava with the old frontier of Russia: a line to be fixed on the ground passing north of Bialutten; thence the old frontier of Russia to a point east of Schmalleningken, then the principal channel of navigation of the Niemen (Memel) downstream, then the Skierwieth arm of the delta to the Kurisches Haff; thence a straight line to the point where the eastern shore of the Kurische Nehrung meets the administrative boundary about 4 kilometres south-west of Nidden; thence this administrative boundary to the western shore of the Kurische Nehrung.
1919-07-31	Veimaro konstitucija	Vokietija	Vokietijos steigiamasis susirinkimas priėmė Veimaro konstituciją – taip buvo įkurta Vokietijos Respublika, dar žinoma kaip Veimaro respublika. Ją sudarė 15 žemių (Anhaltas, Badenas, Bavarija, Braunšveigas, Hesenas, Lipė, Meklenburgas-Štrėlicas, Meklenburgas‑Šverinas, Oldenburgas, Prūsija, Saksonija, Šaumburgas-Lipė, Tiuringija, Valdekas, Viurtembergas) ir 3 laisvieji miestai (Brėmenas, Hamburgas, Liubekas).
1919-08-12	Dz.Pr.P.P. 1919 nr 64 poz. 385	Antroji Lenkijos Respublika	1919-08-01 nutarimu buvusiose Prūsijos žemėse įsteigiamos 2 Vakarų vaivadijos – Pamario vaivadija ir Poznanės vaivadija.
1919-08-14	Dz.Pr.P.P. 1919 nr 65 poz. 395	Antroji Lenkijos Respublika	1919-08-02 nutarimu buvusiose 10 Lenkijos Kongreso karalystės gubernijų įsteigiamos 5 Centro vaivadijos: Balstogės vaivadija – 12 apskričių (1 362 884 gyventojai): Augustów (89 764), Białystok (231 548), Bielsk (181 623), Kolno (80 517), Łomża (124 049), Ostrów (100 695), Ostrołęka (92 143), Sejny (87 579), Suwałki (100 701), Sokółka (115 155), Szczuczyn (72 971), Wysoko-Mazow. (86 139); Kelcų vaivadija – 16 apskričių (2 623 148 gyventojai): ... Liublino vaivadija – 19 apskričių (2 406 932 gyventojai): ... Lodzės vaivadija – 13 apskriių (2 436 710 gyventojų): ... Varšuvos vaivadija – 23 apskritys (2 515 226 gyventojai): ... Varšuvos miestas vaivadijos teisėmis.
1919-07 – 1919-09?		Vilniaus apygarda	Apygardai priskirta 8-oji apskritis – Vileikos apskritis.
1919-10-06	Dz. Urz. ZCZW z 1919 r. Nr 25, poz. 257	Vilniaus apygarda	Apygardai priskirta 9-oji apskritis – Breslaujos apskritis.
1919-10-10	Savivaldybių įstatymas	Lietuvos Respublika	Lietuva padalinta į 20 apskričių, 4 miestų apskritis, 300 valsčių. Miesteliai, kuriuose gyveno bent 3 tūkstančiai gyventojų, galėjo tvarkytis valsčiaus teisėmis kaip atskira savivalda.
1919-11-06	Dz. Urz. ZCZW z 1919 r. Nr 26, poz. 275	Vilniaus apygarda	Apygardai priskirta 10-oji apskritis – Dysnos apskritis.

Teritorija

Suskirstymas buvo reformuotas, Lietuvoje sudarant 20 apskričių. Dalis dabartinės Lietuvos žemių buvo Lenkijos teritorijoje.

Lietuvos Respublika

1919 m. pradžioje iki administracinės reformos Lietuvoje buvo šios apskritys (skliausteliuose nurodomi centrai):

• Alytaus apskritis (Alytus)
• Joniškėlio apskritis (Joniškėlis)
• Kaišiadorių apskritis (Kaišiadorys)
• Kalvarijos apskritis (Kalvarija)
• Kauno apskritis (Kaunas)
• Kėdainių apskritis (Kėdainiai)
• Kretingos apskritis (Kretinga)
• Kupiškio apskritis (Kupiškis)
• Kuršėnų apskritis (Kuršėnai)
• Lazdijų apskritis (Lazdijai)
• Marijampolės apskritis (Marijampolė)
• Mažeikių apskritis (Mažeikiai)
• Molėtų apskritis (Molėtai)
• Naumiesčio apskritis (Naumiestis)
• Panevėžio apskritis (Panevėžys)
• Raseinių apskritis (Raseiniai)
• Rokiškio apskritis (Rokiškis)
• Sedos apskritis (Seda)
• Skaudvilės apskritis (Skaudvilė)
• Šakių apskritis (Šakiai)
• Šiaulių apskritis (Šiauliai)
• Širvintų apskritis (Širvintos)
• Švenčionių apskritis (Švenčionys)
• Tauragės apskritis (Tauragė)
• Telšių apskritis (Telšiai)
• Trakų apskritis (Trakai)
• Utenos apskritis (Utena)
• Vėžaičių apskritis (Vėžaičiai)
• Vilkaviškio apskritis (Vilkaviškis)
• Vilkmergės apskritis (Vilkmergė)
• Zarasų apskritis (Zarasai)

Reforma

1919 m. viduryje atlikta administracinė-teritorinė reforma, kai liepos 1 d. priimtas įstatymas, kuriame buvo įvardyti apskričių centrai ir jas sudarantys valsčiai. Vietovardžių rašyba netaisyta. 1919 m. lapkričio 24 d. Pasvalio apskritis pervadinta Biržų apskritimi.

Apskričių centrai:

• Alytus
• Ašmena*
• Baltstogė*
• Belovėža*
• Bielskas*
• Ežerėnai*
• Gardinas*
• Kaunas
• Kedainiai
• Kretinga
• Lyda*
• Marijampolė
• Mažeikiai
• Naujieji Švenčionys*
• Panevėžys
• Pasvalys
• Raseiniai
• Rokiškis
• Seinai
• Sokolka*
• Suvalkai
• Šakiai
• Šauliai
• Tauragė
• Telšiai
• Trakai
• Ukmergė
• Utena
• Valkaviškis*
• Vilkaviškis
• Vilnius*

Pastaba: * pažymėti apskričių centrai, kurių sienos įstatyme numatomos nustatyti vėliau, „būtent, po okupacijos, kuomet bus galima, pradėti valsčių organizaciją“.

Valsčiai

• Alytaus apskritis – Alytaus valsčius, Alovės valsčius, Antnemunio valsčius, Birštono valsčius, Butrimonių valsčius, Daugų valsčius, Druskininkų valsčius, Jezno valsčius, Kobelių valsčius, Krokalaukio valsčius, Liškavos valsčius, Marcinkonių valsčius, Merkinės valsčius, Metelių valsčius, Miraslavo valsčius, Nemajūnų valsčius, Nemunaičio valsčius, Perlojaus valsčius, Pivašiunų valsčius, Punios valsčius, Rudnios valsčius, Serijų valsčius, Simno valsčius, Stakliškių valsčius, Udrijos valsčius, Varėnos valsčius
• Kauno apskritis – Babtų valsčius, Čekiškės valsčius, Garlevos valsčius, Janavos valsčius, Pakuonio valsčius, Raudondvario valsčius, Rumšiškių valsčius, Turžėnų valsčius, Veliuonos valsčius, Vendziogalos valsčius, Vilkijos valsčius, Zapyškio valsčius
• Kedainių apskritis – Airiogalos valsčius, Baisogalos valsčius, Datnavos valsčius, Grinkiškio valsčius, Gudžiūnų valsčius, Ilgižių valsčius, Josvainių valsčius, Kedainių valsčius, Krakinavos valsčius, Krakių valsčius, Pašušvio valsčius, Pernaravos valsčius, Surviliškio valsčius, Šėtos valsčius, Žeimio valsčius
• Kretingos apskritis – Andrejanavo valsčius, Darbėnų valsčius, Gargždų valsčius, Grušlaukio valsčius, Kartenos valsčius, Kretingos valsčius, Kulių valsčius, Linkimų valsčius, Mosėdžio valsčius, Palangos valsčius, Platelių valsčius, Salantų valsčius, Skuodo valsčius, Veviržėnų valsčius
• Marijampolės apskritis – Antanavo valsčius, Ašmintos valsčius, Balbieriškio valsčius, Gudeilių I valsčius, Gudelių II valsčius, Janavos valsčius, Jevaravo valsčius, Kalvarijos valsčius, Klebiškių valsčius, Krosnos valsčius, Kvietiškio valsčius, Liubavo valsčius, Liudvinavo valsčius, Marijampolės valsčius, Mikališkio valsčius, Padovinio valsčius, Prienų valsčius, Raudenio valsčius, Sasnavos valsčius, Šunskų valsčius, Veiverių valsčius, Višakio-Rudos valsčius
• Mažeikių apskritis – Akmenės valsčius, Ylakių valsčius, Klikuolių valsčius, Liackavos valsčius, Mažeikių valsčius, Papilės valsčius, Sėdos valsčius, Viekšnių valsčius, Židikų valsčius
• Panevėžio apskritis – Andrioniškio valsčius, Kupiškio valsčius, Naujamiesčio valsčius, Panevėžio valsčius, Pnevos valsčius, Pušaloto valsčius, Raguvos valsčius, Ramygalos valsčius, Razalimo valsčius, Smilgių valsčius, Stumbriškių valsčius, Subačiaus valsčius, Sudergių valsčius, Šeduvos valsčius, Troškunų valsčius, Viežintų valsčius
• Pasvalio apskritis – Biržų valsčius, Čipėnų valsčius, Daujėnų valsčius, Joniškėlio valsčius, Krinčino valsčius, Kvietkų valsčius, Pabiržės valsčius, Papilio valsčius, Pasvalio valsčius, Sosto valsčius, Vaškų valsčius, Žeimelio valsčius
• Raseinių apskritis – Betygalos valsčius, Girkalnio valsčius, Juodaičių valsčius, Jurbarko valsčius, Kelmės valsčius, Kražių valsčius, Lielių valsčius, Nemakščių valsčius, Raseinių valsčius, Skirsnemunio valsčius, Šidlavos valsčius, Šimkaičio valsčius, Titavėnų valsčius, Viduklės valsčius
• Rokiškio apskritis – Abelių valsčius, Aknystos valsčius, Alotų valsčius, Čedasų valsčius, Južintų valsčius, Kamajų valsčius, Kriaunų valsčius, Pandėlio valsčius, Panemunio valsčius, Rokiškio valsčius, Skapiškio valsčius, Subato valsčius, Svedasų valsčius, Šimonių valsčius
• Seinų apskritis – Beržininkų valsčius, Budviečio valsčius, Gibų valsčius, Kapčiamiesčio valsčius, Krasnopolio valsčius, Kučiunų valsčius, Lazdijų valsčius, Leipalingio valsčius, Punsko valsčius, Rudaminos valsčius, Seinų valsčius, Šventežerio valsčius, Veisėjų valsčius
• Suvalkų apskritis – lieka buvusio vokiečių Suvalkų kreiso ribose, tik Punsko valsčius priskiriamas prie Vilkaviškio apskrities (nors toliau valsčių sąrašuose Punsko valsčius minimas tik prie Seinų apskrities)
• Šakių apskritis – Barzdų valsčius, Bublelių valsčius, Gelgaudiškio valsčius, Ilguvos valsčius, Jankų valsčius, Kidulių valsčius, Lekėčių valsčius, Lukšių valsčius, Naumiesčio valsčius, Paežerėlio valsčius, Plokščių valsčius, Sintautų valsčius, Slavikų valsčius, Šakių valsčius, Žvirgždaičių valsčius
• Šiaulių apskritis – Gruzdžių valsčius, Joniškio valsčius, Kriukių valsčius, Kuršėnų valsčius, Lygumų valsčius, Linkuvos valsčius, Meškučių valsčius, Padubisio valsčius, Pakapės valsčius, Pakruojaus valsčius, Pašvitinio valsčius, Radviliškio valsčius, Skaisgirio valsčius, Stačiūnų valsčius, Šakynos valsčius, Šaukėnų valsčius, Šiaulėnų valsčius, Šiaulių valsčius, Žagarės valsčius
• Tauragės apskritis – Batakių valsčius, Eržvilko valsčius, Kaltinėnų valsčius, Kvėdarnos valsčius, Naumiesčio valsčius, Pagramančio valsčius, Pajurės valsčius, Sartininkų valsčius (paminėti du valsčiai), Skaudvilės valsčius, Šilalės valsčius, Šviekšnos valsčius, Tauragės valsčius, Upynos valsčius, Vainutos valsčius
• Telšių apskritis – Alsėdžių valsčius, Gadunavo valsčius, Luokės valsčius, Plungės valsčius, Retavo valsčius, Telšių valsčius, Triškių valsčius, Tverų valsčius, Užvenčio valsčius, Varnių valsčius, Žarėnų valsčius
• Trakų apskritis – Akštadvario valsčius, Darsuniškio valsčius, Dusmėnų valsčius, Gegužyno valsčius, Kaišedorių valsčius, Kietaviškio valsčius, Kruonio valsčius, Landvaravo valsčius, Onuškės valsčius, Rudziškių valsčius, Sameliškio valsčius, Trakų valsčius, Užugaščio valsčius, Valkininko valsčius, Vievio valsčius, Žaslių valsčius, Žižmarių valsčius
• Ukmergės apskritis – Balninkų valsčius, Gelvanų valsčius, Kavarsko valsčius, Kurklių valsčius, Lidakių valsčius, Pabaisko valsčius, Pagirių valsčius, Panatėrų valsčius, Siesikų valsčius, Šešuolių valsčius, Širvintų valsčius, Taujėnų valsčius, Traupio valsčius, Ukmergės valsčius, Veprių valsčius, Želvos valsčius
• Utenos apskritis – Aluntos valsčius, Anykščių valsčius, Daugailių valsčius, Debeikių valsčius, Kuktiškio valsčius, Leliunų valsčius, Malėtų valsčius, Pakalnės valsčius, Skemonių valsčius, Tauragnų valsčius, Utenos valsčius, Užpalių valsčius, Vižonų valsčius
• Vilkaviškio apskritis – Alvito valsčius, Bartninkų valsčius, Gižų valsčius, Gražiškių valsčius, Keturvalakių valsčius, Kybartų valsčius, Kupiškių valsčius, Lankeliškių valsčius, Pajevonio valsčius, Pažerių valsčius, Pilviškių valsčius, Vilkaviškio valsčius, Virbalio valsčius, Vištyčio valsčius, Vižainio valsčius, Žaliosios valsčius

Lenkijos Respublika

Vaivadijų regionas		Vaivadija		Apskritis
Pavadinimas	Lietuvoje	Pavadinimas	Lietuvoje	Pavadinimas	Lietuvoje
Centrinės vaivadijos	1 iš 6 vaivadijų	Balstogės vaivadija (išsamiau)	3 iš 12 apskričių	Augustavo apskritis	Labai maža šiaurės rytinė dalis
				Seinų apskritis	Rytinė dalis
				Suvalkų apskritis	Rytinė dalis
Rytinė Lenkija	1 iš 3 apygardų	Vilniaus apygarda (išsamiau)	8 iš 10 apskričių	Ašmenos apskritis	Maža šiaurės vakarinė dalis?
				Breslaujos apskritis	Vakarinė dalis
				Dysnos apskritis	Maža vakarinė dalis?
				Gardino apskritis	Maža šiaurinė dalis
				Lydos apskritis	Maža šiaurinė dalis
				Švenčionių apskritis	Didžioji dalis
				Trakų apskritis	Visa
				Vilniaus apskritis	Didžioji dalis

Vokietijos Respublika

Provincija		Apygarda		Apskritis
Pavadinimas	Lietuvoje	Pavadinimas	Lietuvoje	Pavadinimas	Lietuvoje
Rytų Prūsijos provincija (36 988 km²)	2 iš 3 apygardų	Gumbinės apygarda	4 iš 14 apskričių	Lankos apskritis	Mažoji dalis šiauriniame pakraštyje, dešiniajame Nemuno krante
				Ragainės apskritis	Mažoji dalis šiauriniame krašte, dešiniajame Nemuno krante
				Šilutės apskritis	Didžioji dalis, išskyrus pietvakarinį pakraštį kairiajame Nemuno krante
				Tilžės apskritis	Didesnė šiaurinė dalis dešiniajame Nemuno krante
		Karaliaučiaus apygarda	1 iš 16 apskričių	Klaipėdos apskritis	Visa
				Klaipėdos miestas	Visas

Žemėlapiai

• 
• 
•