Lietuvos metraštis/1932
Išvaizda
Lietuvos administracinio-teritorinio suskirstymo chronologija | ||
1931 ← | 1932 m. | → 1933 |
Dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo: | ||
??? |
Lietuva 1932 metais
Įvykiai
[keisti]Data | Teisės aktas | Adm. subjektas | Pokyčiai |
---|---|---|---|
1932-04-01 | Dz.U. z 1932 r. nr 3, poz. 18 | Balstogės vaivadija | Panaikinta Kolno apskritis, o jos teritorija perduota Lomžos apskričiai ir Ostrolenkos apskričiai. |
Teritorija
[keisti]Suskirstymas buvo stabilus, Lietuvoje buvo 23 apskritys ir 259 valsčiai,[1] pietryčių Lietuva priklausė Lenkijai.
Lietuvos Respublika
[keisti]- Alytaus apskritis
- Biržų apskritis
- Kauno apskritis
- Klaipėdos apskritis
- Kėdainių apskritis
- Kretingos apskritis
- Marijampolės apskritis
- Mažeikių apskritis
- Pagėgių apskritis
- Panevėžio apskritis
- Raseinių apskritis
- Rokiškio apskritis
- Seinų apskritis
- Šakių apskritis
- Šiaulių apskritis
- Šilutės apskritis
- Tauragės apskritis
- Telšių apskritis
- Trakų apskritis
- Utenos apskritis
- Vilkaviškio apskritis
- Vilkmergės apskritis
- Zarasų apskritis
Lenkijos Respublika
[keisti]Vaivadijų regionas | Vaivadija | Apskritis | |||
---|---|---|---|---|---|
Pavadinimas | Lietuvoje | Pavadinimas | Lietuvoje | Pavadinimas | Lietuvoje |
Centrinės vaivadijos | 1 iš 6 vaivadijų | Balstogės vaivadija | 2 iš 14 apskričių | Gardino apskritis | Nedidelė šiaurinė dalis |
Suvalkų apskritis | Rytinė dalis | ||||
Rytinės vaivadijos | 2 iš 4 vaivadijų | Naugarduko vaivadija | 2 iš 8 apskričių | Lydos apskritis | Šiaurinis pakraštys |
Valažino apskritis | Labai maža šiaurinė dalis | ||||
Vilniaus vaivadija | 6 iš 9 apskričių | Ašmenos apskritis | Vakarinė dalis | ||
Breslaujos apskritis | Vakarinė dalis | ||||
Pastovių apskritis? | Neaišku | ||||
Švenčionių apskritis | Vakarinė dalis | ||||
Vilniaus miestas | Visas | ||||
Vilniaus-Trakų apskritis | Visa |
Žemėlapiai
[keisti]Geležinkeliai
[keisti]Lenkija
[keisti]1932 m. gegužės 1 d. Lenkijos geležinkelių žemėlapyje pažymėtos dabartinės pietryčių Lietuvos stotys:[2]
- Dvikeliai geležinkeliai:
- Wilno–Nowoświęciany: Vilniaus GS (Wilno) – Naujosios Vilnios GS (Nowowilejka) – Pabradės GS (Podbrodzie) – Švenčionėlių GS (Nowoświęciany)
- Pagėgiai–Insterburg: Pagėgių GS (Pagėgiai) – Tilžės GS (Tilsit) – Įsruties GS (Insterburg)
- Wilno–Insterburg: Vilniaus GS (Wilno) – Lentvario GS (Landwarów) – Zaviesų GS (Zawiasy) – Lenkijos–Lietuvos siena – Kauno GS (Kaunas) – Lietuvos–Vokietijos siena – Gumbinės GS (Gumbinnen) – Įsruties GS (Insterburg)
- Landwarów–Grodno: Lentvario GS (Landwarów) – Rūdiškių GS (Rudziszki) – Valkininkų GS (Olkieniki) – Varėnos GS (Orany) – Marcinkonių GS (Marcinkańce) – Druskininkų GS2 (Druskieniki) – Gardino GS (Grodno)
- Vienkeliai geležinkeliai:
- Nowoświęciany–Daugavpils: Švenčionėlių GS (Nowoświęciany) – Ignalinos GS (Ignalino) – Dūkšto GS (Dukszty) – Turmanto GS (Turmont) – Lenkijos–Latvijos siena – (Zemgale) – Daugpilio GS (Daugavpils)
- Orany–Suwałki: Varėnos GS (Orany) – Lietuva – Trakiškių GS (Trakiszki) – Suvalkų GS (Suwałki)
- Wilno–Lida: Vilniaus GS (Wilno) – Kirtimų GS (Porubanek) – Jašiūnų GS (Jaszuny) – Stasylų GS2 (Stasiły) – Benekainių GS (Bieniakonie) – Bastūnų GS (Bastuny) – Lydos GS (Lida)
- Wilno–Mołodeczno: Vilniaus GS (Wilno) – Naujosios Vilnios GS (Nowa Wilejka) – Kenos GS (Kiena) – Gudagojo GS (Gudogaj) – (Oszmiany) – Salų GS (Soły) – Smurgainių GS (Smorgonie) – (Zalesie k. Wilna) – (Prudy) – Maladečinos GS (Mołodeczno)
- Podbrodzie–Łyntupy: Pabradės GS (Podbrodzie) – Lentupio GS (Łyntupy) – Adutiškio GS (Hoduciszki) – Pastovių GS (Postawy) – Varapajevos GS (Woropajewo)
- Siaurieji geležinkeliai:
- Dūkšto GS (Dukszty) – Drujos GS (Druja)
- Švenčionėlių GS (Nowoświęciany) – Lentupio GS (Łyntupy)
- Marcinkonių GS (Marcinkańce) – Matylių GS (Motyle)
- atšaka → (Kozliszki)
Šaltiniai
[keisti]- ↑ Valsčius. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 439
- ↑ Koleje Rzeczypospolitej Polskiej (według stanu z dnia 1 maja 1932 r. – Opracował Władysław Groszek, 1932.