Lietuvos metraštis/1933
Išvaizda
(Nukreipta iš Lenkijos metraštis/1933)
Lietuvos administracinio-teritorinio suskirstymo chronologija | ||
1932 ← | 1933 m. | → 1934 |
Dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo: | ||
??? |
Lietuva 1933 metais
Įvykiai
[keisti]Data | Teisės aktas | Adm. subjektas | Pokyčiai |
---|---|---|---|
1933-01-30 | Vokietija | Pasibaigė Veimaro respublika – į valdžią atėjo nacionalsocialistai. | |
1933 | Alytaus apskritis |
| |
1933-12-29 | Alytaus apskritis | Sudaromas naujas Birštono valsčius, jo teritorijai atitenka:
Naikinamas Nemajūnų valsčius, jo teritorija atitenka Birštono valsčiui, o 8 viensėdžiai ir kaimai perduodami Jiezno valsčiui. |
Teritorija
[keisti]Suskirstymas buvo stabilus, Lietuvoje buvo 23 apskritys. Pietrytinė dalis dabartinės Lietuvos buvo Lenkijos teritorijoje.[1]
Lietuvos Respublika
[keisti]- Alytaus apskritis
- Biržų apskritis
- Kauno apskritis
- Klaipėdos apskritis
- Kėdainių apskritis
- Kretingos apskritis
- Marijampolės apskritis
- Mažeikių apskritis
- Pagėgių apskritis
- Panevėžio apskritis
- Raseinių apskritis
- Rokiškio apskritis
- Seinų apskritis
- Šakių apskritis
- Šiaulių apskritis
- Šilutės apskritis
- Tauragės apskritis
- Telšių apskritis
- Trakų apskritis
- Utenos apskritis
- Vilkaviškio apskritis
- Vilkmergės apskritis
- Zarasų apskritis
Lenkijos Respublika
[keisti]Centrinių ir rytinių vaivadijų valsčiai aprašyti 1933 m. balandžio 1 d. žemėlapyje kartu su sąrašu.[2]
Vaivadijų regionas | Vaivadija | Apskritis | |||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Pavadinimas | Lietuvoje | Pavadinimas | Lenkiškai | Plotas, km² | Lietuvoje | Pavadinimas | Lietuvoje |
Centrinės vaivadijos | 1 iš 6 vaivadijų | Balstogės vaivadija (išsamiau) | Białystok | 32 440,6 | 2 iš 12 apskričių | Gardino apskritis | Nedidelė šiaurinė dalis |
Suvalkų apskritis | Rytinė dalis | ||||||
Kelcų vaivadija (išsamiau) | Kielce | 25 589,4 | 0 iš 17 apskričių | ||||
Liublino vaivadija (išsamiau) | Lublin | 31 177,8 | 0 iš 18 apskričių | ||||
Lodzės vaivadija (išsamiau) | Łódź | 19 033,9 | 0 iš 12 apskričių | ||||
Varšuvos miestas | m. st. Warszawa | 122,9 | 0 apskričių | ||||
Varšuvos vaivadija (išsamiau) | Warszawa | 29 470,5 | 0 iš 23 apskričių | ||||
Pietinės vaivadijos | 0 iš 4 vaivadijų | Krokuvos vaivadija (išsamiau) | Kraków | 17 384,8 | 0 iš 17 apskričių | ||
Lvovo vaivadija (išsamiau) | Lwów | 28 414,3 | 0 iš 26 apskričių | ||||
Stanislavivo vaivadija (išsamiau) | Stanisławów | 16 896,3 | 0 iš 12 apskričių | ||||
Ternopilio vaivadija (išsamiau) | Tarnopol | 16 519,6 | 0 iš 17 apskričių | ||||
Rytinės vaivadijos | 2 iš 4 vaivadijų | Naugarduko vaivadija (išsamiau) | Nowogródek | 22 966,2 | 2 iš 8 apskričių | Lydos apskritis | Šiaurinis pakraštys |
Valažino apskritis | Labai maža šiaurinė dalis | ||||||
Polesės vaivadija (išsamiau) | Polesie | 36 665,4 | 0 iš 9 apskričių | ||||
Vilniaus vaivadija (išsamiau) | Wilno | 29 010,7 | 5 iš 8 apskričių | Ašmenos apskritis | Vakarinė dalis | ||
Breslaujos apskritis | Vakarinė dalis | ||||||
Švenčionių apskritis | Vakarinė dalis | ||||||
Vilniaus miestas | Visas | ||||||
Vilniaus-Trakų apskritis | Visa | ||||||
Voluinės vaivadija (išsamiau) | Wołyń | 35 754,1 | 0 iš 11 apskričių | ||||
Vakarinės vaivadijos | 0 iš 3 vaivadijų | Pamario vaivadija (išsamiau) | Pomorze | 16 406,4 | 0 iš 16 apskričių | ||
Poznanės vaivadija (išsamiau) | Poznań | 26 565,1 | 0 iš 27 apskričių | ||||
Silezijos vaivadija (išsamiau) | Śląsk | 4 211,6 | 0 iš 8 apskričių |
Vokietijos Respublika
[keisti]- Rytų Prūsijos provincija – 36 992 km² [3]
Žemėlapiai
[keisti]Geležinkeliai
[keisti]Išleistas oficialus žemėlapis „Lietuvos geležinkeliai“.[4]
Lenkija
[keisti]Šaltiniai
[keisti]- ↑ https://rcin.org.pl/dlibra/publication/36818/edition/32280/content
- ↑ Województwa centralne i wschodnie Rzeczpospolitej Polskiej : podział na gminy według stanu z dnia 1.IV 1933 roku. – Polska. Główny Urząd Statystyczny. Referat Kartograficzny // (žemėlapis)
- ↑ https://www.digizeitschriften.de/dms/img/?PID=PPN514401303_1933%7Clog9
- ↑ „Lietuvos geležinkeliai (Chemins de fer de l'état de Lithuanie)“. Kaunas, Lietuvos geležinkelių valdybos Eksploatacijos direkcijos Technikos skyrius, 1933.