Mūsų gyvenvietės/Salys
Išvaizda
Antanas Salys: Gyvenviečių sąrašai |
---|
Antanas Salys – lietuvių kalbininkas, be kita ko intensyviai dirbęs ir tikrinių vardų norminimo srityje. Tikriniai vardai buvo išsamiai pateikti jau po jo mirties, 1983 m. išleistame A. Salio raštų II tome. Šiame leidinyje buvo atskirai pateikiami tikrinių vardų, taip pat ir gyvenviečių sąrašai.[1]
Santrumpos
[keisti]Vietovardžiams aktualios santrumpos:[2]
- lietuviškos:
- aps. mst. – apskrities miestas
- bžk. – bažnytkaimis
- derv. deg. – dervos degykla
- dv. – dvaras
- eig. sod. – eigulio sodyba
- fabr. – fabrikas
- gelež. pst. – geležinkelio pusstotė
- gelež. st. – geležinkelio stotis
- girn. – girininkija
- gst. – geležinkelio stotis
- k. – kaimas
- lentp. – lentpiūvė
- mal. – malūnas
- mst. – miestas
- mstl. – miestelis
- plyt. – plytinė
- plv. – palivarkas
- pop. fabr. – popieriaus fabrikas
- priem. – priemiestis
- st. – stotis
- terp. fabr. – terpentino fabrikas
- urėd. – urėdija
- vas. – vasarvietė
- vsd. – vienasėdis
- lenkiškos:
- ceg. – cegielnia
- folw. – folwark
- gaj. – gajówka
- kol. – kolonia
- kosz. kol. – koszary kolejowe
- leśn. – leśniczówka
- letn. – letnisko
- maj. – majątek
- m-czko – miasteczko
- m-to – miasto
- nadl. – nadleśnictwo
- okol. – okolica
- os. – osada
- os. fabr. – osada fabryczna
- papier. – papiernia
- parc. – parcela
- przedm. – przedmieście
- smol. – smolnica
- st. kol. – stacja kolejowa
- tart. – tartak
- terp. – terpentyniarnia
- zaśc. – zaścianek
Bibliografiniai šaltiniai
[keisti]Prie vietovardžių A. Salys nurodo tokius šaltinius:[3]
- Karaliaučius:
- Scriptores Rerum Prussicarum I-III 1861 tt.;
- E. Fraenkel, Litauisches etymologisches Wörterbuch 1955 tt.
- Kaunas:
- Scriptores rerum prussicarum II-V 1863-74;
- A. Prochaska, Codex epistolaris Vitoldi 1882;
- Opis' dokumentov Vilenskago Central'nago Archiva I-IX 1901-13;
- K. Jablonskis, Istorijos archyvas I 1934.
- Kėdainiai:
- I. Sprogis, Geografičeskij slovar' drevnej Žomoitskoj zemli 1888.
- Klaipėda:
- A. Prochaska, Codex epistolaris Vitoldi 1882;
- I. Sprogis, Geografičeskij slovar' drevnej Žomoitskoj zemli 1888;
- V. Kalvaitis, Lietuviškų vardų klėtelė 1910;
- E. Fraenkel, Litauisches etymologisches Wörterbuch 1956.
- Kretinga:
- A. Salys, Die žemaitischen Mundarten I (Tauta ir Žodis VI, 1930);
- J. Sembritzki, Geschichte des Kreises Memel 1918.
- Maskva:
- Litovskaja Metrika I, 1903;
- K. Būga, Kalba ir senovė I, 1922;
- M. Vasmer, Russisches etymologisches Wörterbuch I, 1955.
- Nemunas:
- K. Būga, Kalba ir senovė 1922;
- E. Fraenkel, Litauisches etymologisches Wörterbuch 1957 (7 sąs., su literatūra).
- Vilnius:
- Scriptores Rerum Prussicarum I 1861;
- Codex epistolaris Vitoldi 1882;
- Polnoje sobranije russkich letopisej XVII 1907;
- Litovskaja Metrika I 1903;
- I. Sprogis, Geografičeskij slovar' drevnej Žomoitskoj zemli 1888;
- B. Savukynas ir kt., Lietuvos upių ir ežerų vardynas 1963;
- A. Salys, Lietuvos žemėlapio vardynas (Lietuvių Enciklopedijos išleisto žemėlapio priedas);
- V. Pašuto, Obrazovanije Litovskogo gosudarstva 1959;
- A. Šapoka, Senasis Vilnius 1963;
- J. Balčikonis, Iš kur kilęs Vilniaus vardas (Tarybinis mokytojas 1956 VIII 9);
- E. Fraenkel, Litauisches etymologisches Wörterbuch II (s. v. vilnis);
- J. Otrębski, Beiträge zur baltischslavischen Namenkunde: 1. Wilna, Wilija usw. (Beiträge zur Namen- forschung XI 1960).
Šaltiniai
[keisti]- ↑ Antanas Salys. Raštai, II tomas: tikriniai vardai. – Roma, Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1983. // psl. 489–684
- ↑ Antanas Salys. Raštai, II tomas: tikriniai vardai. – Roma, Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1983. // psl. XIII-XV
- ↑ Antanas Salys. Raštai, II tomas: tikriniai vardai. – Roma, Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1983. // psl. 687–688