Paprastas Ido/Pirma pamoka
Unesma leciono
Antra pamoka
Abėcėlė
[keisti]Abėcėlė yra lygiai tokia pati kaip ir anglų kalboje: a b c d e f g h i j k l m n o p q r s t u v w x y z.
Tarimas
[keisti]Balsės
[keisti]Ido kalboje tėra 5 balsės. Pridurtina, jog jų nereikia užtęsti, prailginti. Dar pastebėtina, jog Ido kalboje nėra dvibalsių kaip kad lietuvių kalboje.
| raidė | tarimas | pavyzdys |
|---|---|---|
| a | IPAː IPA: /ɑ/ | voras |
| e | IPAː IPA: /ɛ/ | meilė |
| i | IPAː IPA: /i/ | vilkas |
| o | IPAː IPA: /o/ | moneta |
| u | IPAː IPA: /u/ | respublika |
Ido kalboje egzistuoja tik du dvigarsiai, atitinkantys lietuvių kalbos au ir eu
- au - au - audinys
- eu - eu - Eugenija
Priebalsės
[keisti]Daugelis jų yra tokios pat, kaip ir lietuvių kalboje.
| letter | pronunciation | gloss |
|---|---|---|
| q | IPAː IPA: /k/ | eina visada su u; labai panašus į kvarcas, tik vietoj v tariame labai trumpą u |
| j | IPAː IPA: /ʒ/ | visada kaip mažas |
| x | IPAː IPA: /ks/ | visada kaip saksofonas |
Pastebėtina, jog ch ir sh jungiasi į garsus, atitinkančius lietuvių č ir š
Kirtis
[keisti]Visada kirčiuojamas priešpaskutinis skiemuo, išskyrus esamojo laiko bendraties galūnę -ar, kuri visada yra kirčiuojama: mea (mano), libro (knyga), amiko (draugas), jupo (suknelė), departamento (departamentas)
But:
irar (eiti), facar (daryti), dormar (miegoti), manjar (valgyti).
Žodžiai, turintys dvi balses paskutiniame skiemenyje nurodo, jog tai yra vienas skiemuo:
aquo (vanduo), manui (rankos), Wikipedio (Vikipedija).
Bet kuriuo atveju, jeigu prieš tokį skiemenį nėra kitų skiemenų, tuomet vadovaujamasi taisykle "balsė = skiemuo":
dio (diena), sua (pats), tui (jūs).
Išimtis: dvigarsis qu, kuris visada yra įtraukiamas į skiemenį:
quar, quo, quin.
Žymimasis artikelis
[keisti]Ido kalboje yra naudojamas žymimasis artikelis 'la'. Kaip naudojimo pavyzdį galime pateikti trumpą pasakojimą. Kartą vyras ir žmona lankėsi parduotuvėje (en butiko) ir pamatė kepurę (chapelo), tinkančią vyrui. Kitą dieną, vyras, grįžęs namo, pasakė žmonai: - Aš įsigijau tą kepurę (la chapelo).
Kitaip tariant, žymimasis artikelis naudojamas su jau pašnekovui žinomais dalykais; taip pat su keletu kitų taisyklių, apie kurias sužinosime vėliau.
Daiktavardis
[keisti]- Visi daiktavardžiai vienaskaitoje turi galūnę -o: Domo , skolo (mokykla), urbo (miestas).
- Daugiskaitoje dkt. galūnė pasikeičia į -i: Domi (namai), skoli (mokyklos), urbi (miestai).
- Kartais Ido kalboje gali pasitaikyti daiktavrdžių, neturinčių galūnės -o ar -i. Tai yra
„tikriniai vardai", tokie kaip Amerika, Kanada. Lietuva yra Lituanio.
Būdvardis
[keisti]- Visi būdvardžiai turi galūnę -a: vera (tikras), simpla (paprastas), bona (geras).
- Ido kalboje būdvardžių laipsniavimas yra labai paprastas, vartojamas pasitelkiant atskirus žodelius: aukštesnysis plu, „mažiau" min, aukštesnysis maxim ir „mažiausiai" minim. Plu vera (tikresnis), plu simpla (paprastesnis), min bona (mažiau geras), min simpla (mažiau paprastas), maxim bona (geriausias), minim simpla (pats nepaprasčiausias).
- Palyginimui naudojame žodelį kam: plu simpla kam (paprastesnis negu).
- Norint nurodyti tam tikrą priklausomybę ar tam tikra prasme kilmininko linksnė, naudojame de: maxim bona de (geriausias iš).
- Dar viena konstrukcija palyginimui: tam... kam...: tam simpla kam ([toks] paprastas kaip).
Prieveiksmis
[keisti]Ido kalboje prievieksmiai yra sudaromi dažniausiai iš būdvardžių. Pakanka tik pakeisti būdv. galūnę -a į -e: vere (teisingai), simple (paprastai), bone (gerai).
Žinoma, kaip ir lietuvių kalboje, yra prieveiksmių, nepadaromų iš būdvardžių. Tai yra tokie žodeliai, kaip ibe (ten), ante (prieš), seque (po), lore (tada), sempre (visada), anke (taip pat).