Trikampiu vadiname figūrą, kurią sudaro trys taškai, nepriklausantys vienai tiesei, ir trys atkarpos, jungiančios kiekvienus du iš tų taškų. Tuos tris taškus vadiname trikampio viršūnėmis, o atkarpas jo kraštinėmis.
Trikampį žymime nurodydami jo viršūnes:
Trikampio ABC kampu prie viršūnės A vadiname kampą, kurį sudaro pustiesės AB ir AC. Panašiai apibrėžiami to trikampio kampai prie viršūnių B ir C.
Trikampio aukštine vadiname statmenį, išvestą iš trikampio viršūnės į tiesę, kurioje yra prieš viršūnę esanti kraštinė. BD yra trikampio aukštinė:
Trikampio pusiaukampine vadiname trikampio kampo pusiaukampinės atkarpą, kuri dalija kampą pusiau ir jungia trikampio viršūnę su prieš ją esančios kraštinės tašku:
Trikampio pusiaukraštine vadiname trikampio kampo pusiaukraštinės atkarpą, kuri dalija kraštinę pusiau bei jungia trikampio viršūnę su prieš ją esančios kraštinės viduriu:
Trikampio vidurine linija vadiname atkarpą, kuri jungia dviejų jo kraštinių vidurio taškus.
Iš trikampio kampo išėjusi tiesė, kuri priešais tą kampą esančią kraštinę dalina pusiau, vadinama trikampio pusiaukraštinė. Jei susikerta dvi trikampio pusiaukraštinės, tai jos vieną kita padalina santykiu 2:1. T. y. viena trikampio pusiaukraštinė, kitą trikampio pusiaukraštinę dalina santykiu 2:1. Didesnė padalintos pusiaukraštinės dalis yra arčiau kampo.
Trikampio ploto radimas žinant koordinates[keisti]
11 pav.
Trikampio plotas. Bet kokiems taškams , ir negulintiems ant vienos tiesės, plotas S trikampio ABC išreiškiamas formule
Įrodymas. Plotą trikampio ABC pavaizduotą pav. 11, galima rasti taip:
kur , , - plotai atitinkamų trapecijų.
Kadangi
įstatę išraiškas šiems plotams į lygybę gausime formulę
Pavyzdis. Duoti taškai A(1; 1), B(6; 4), C(8; 2). Rasti trikampio ABC plotą. Randame: