Lietuvos istorija 1795-2004/Lietuva 1940-1989 metais
Navigacija
Turinys - Lietuva 1795-1917 metais - Lietuva 1918-1939 metais - Lietuva 1940-1989 metais - Lietuva 1990-2004 metais - Apibendrinamoji dalis
Turinys
- 1 Trumpa apžvalga
- 2 Internetinės nuorodos
- 3 Sovietinė okupacija ir aneksija
- 4 Nacių okupacijos laikotarpis
- 5 Holokaustas Lietuvoje
- 6 Karo metai sovietiniu požiūriu
- 7 Lietuvių - lenkų santykiai
- 8 Pokario stalininis laikotarpis
- 9 Chruščiovo "dekada" (1953-1964)
- 10 Antanas Sniečkus
- 11 Romas Kalanta ir jo laikmetis
- 12 1975-1986
- 13 1987-1989
- 14 Varia
- 15 Žemėlapiai ir kartoschemos
Trumpa apžvalga[keisti]
Prasidėjus II-ajam Pasauliniam karui Lietuvos Respublika laikėsi anksčiau oficialiai paskelbto neutralumo. Tačiau jos teritorijoje nuo 1939 m. spalio buvo dislokuotos Raudonosios armijos įgulos, kas reiškė neutralios valstybės statuso praradimą, nors Lietuva formaliai dar ir išliko nepriklausoma. Maskva privertė ir Latviją su Estija leisti įkurti sovietų karines bazes jų teritorijose. 1940 m. gegužės pradžioje visose trijose Baltijos šalyse sovietų karinėse bazėse buvo apie 67 tūkst. žmonių. Tuo metu, sovietų duomenimis, trijų Baltijos šalių kariuomenės žmonių skaičius siekė 73 tūkstančius. 1940 m. gegužės mėnesio paskutinį dešimtadienį (kaip spėjama tarp gegužės 20 ir 24 d.) Kremlius nusprendė daryti spaudimą Lietuvai, Latvijai ir Estijai, numatant karinės persvaros sudarymą, šių valstybių okupavimą ir valdžios pakeitimą. Birželio 14 d. TSRS įteikė Lietuvos vyriausybei ultimatumą, reikalaudama porą aukštų valstybės pareigūnų atiduoti į teismą, pakeisti vyriausybę ir įsileisti į šalies teritoriją papildomus Raudonosios Armijos dalinius. Birželio 15 d. naktį posėdžiavusi Lietuvos vyriausybė nepritarė prezidento A.Smetonos siūlymui demonstratyviai pasipriešinti ginklu ir nutarė Maskvos ultimatumą priimti. Tą pačią dieną A. Smetona, operatyviai gavęs Vokietijos pasiuntinio Kaune pasirašytą vizą, su šeima pasitraukė į Vokietiją, o į Lietuvą buvo įvesti papildomi Raudonosios Armijos daliniai. Birželio 17 d. buvo sudaryta marionetinė vyriausybė su Justu Paleckiu priešakyje. Falsifikuotuose rinkimuose tų metų liepos mėnesį „išrinktas“ vad. Liaudies seimas paskelbė Lietuvą tarybų socialistine respublika ir „paprašė“ ją priimti į TSRS sudėtį kaip sąjunginę respubliką. Šis įjungimas – Lietuvos aneksija buvo įformintas 1940 m. rugpjūčio 3 d.
Jau 1940 m. vasarą prasidėjo brutali Lietuvos visuomeninio gyvenimo, ekonomikos ir kultūros sovietizacija. Jos apogėjus – 1941 m. birželio mėn. deportacijos. Pagal TSRS valstybės saugumo liaudies komisaro V. Merkulovo ataskaitą, pateiktą VKP(b) CK, 1941 m. birželio 14 d. Lietuvoje buvo suimti 5664 žmonės, plius dar 10 187 žmonės buvo deportuoti. Dabartinių istorikų duomenimis, iki 1941 m. birželio 14 d. didžiųjų trėmimų 6600 žmonių buvo areštuoti dėl politinių motyvų. Iš jų apie 3500 buvo išvežti į GULAG'o lagerius. O per savaitę nuo 1941 m. birželio 14 d. iš Lietuvos buvo ištremta 17-18 tūkst. žmonių. Analogiškai vyko ir Latvijos bei Estijos okupacija, aneksija, sovietizacija.
Kilus Vokietijos-TSRS karui, 1941 m. birželio 22 d. Lietuvoje prasidėjo ginkluotas antisovietinis sukilimas, kuris truko apie savaitę, kol Lietuvos teritoriją okupavo vokiečiai. Daugelis lietuvių sutiko vermachtą palankiai, bet nauji nacistiniai okupantai nesuteikė Lietuvai ribotos nepriklausomybės, kurios tikėjosi bendradarbiavęs su Vokietija Lietuvių aktyvistų frontas (LAF). Toks nacistinės valdžios elgesys paradoksaliai išėjo į naudą lietuvių tautai, nes jos vyrai nebuvo pasiųsti į frontą ir netapo III-ojo Reicho „patrankų mėsa“. Okupantai toleravo vietinę lietuvių savivaldą, kurios tarnybos, deja, prisidėjo prie žydų persekiojimo bei naikinimo. Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti 2005 m. pateikė duomenis, kad nacių okupacijos laikotarpiu buvo nužudyta maždaug 190 tūkst. Lietuvos žydų. Be to, Lietuvoje dar buvo nužudyta keliolika tūkstančių žydų iš kitų šalių. Daugiausia žmonių nužudyta Paneriuose prie Vilniaus ir Kauno fortuose.
Svarbus uždavinys, kurio vokiečiai atkakliai siekė, buvo Lietuvos vyrų mobilizacija, nacionalinių karinių formuočių sudarymas ir išsiuntimas į Rytus kovoti dėl Vokietijos interesų fronte ar prieš sovietinius partizanus okupuotose Baltarusijos ir Rusijos teritorijose. Tai ypač tapo aktualu nuo 1943 m. kai ėmė ryškėti Vokietijos karinės galios silpnėjimas. Vokiečių okupantams pasisekė Latvijoje ir Estijoje suformuoti latvių ir estų SS divizijas. Įtakos galbūt turėjo ir tai, kad Pabaltijo vokiečiai apie 700 metų valdė estų ir latvių žemes, buvo perpratę vietinių gyventojų mentalitetą, žinojo kaip paveikti vietinius gyventojus. Tačiau Lietuvoje vokiečiams dėl savivaldos neigiamo nusistatymo ir gyventojų pasyvaus boikoto nepavyko suorganizuoti karinių SS junginių. Dėl to vokiečių okupacinė valdžia 1943 m. uždarė Vilniaus universitetą, o nemaža grupė lietuvių inteligentų buvo suimta ir ištremta į Štuthofo (Stutthof) konclagerį.
1944 m. vasarą į Lietuvos teritoriją vėl įžengė Raudonoji Armija, mūšių metu nukentėjo Vilniaus ir Šiaulių miestai, besitraukiantys vermachto daliniai susprogdino nemažai pastatų Kaune. 1945 m. sausio mėn. vermachtas buvo išstumtas iš Klaipėdos. Įvykus sovietinei reokupacijai visa Lietuva vėl buvo TSRS valdžioje, o Lietuvos TSR plotas, atgavus Klaipėdos kraštą, padidėjo ir siekė oficialiais duomenimis 65,2 tūkst. km². Vėliau atlikus tobulesnius paskaičiavimus buvo nustatyta, kad tas plotas yra 65 tūkst. 300 km², tačiau kadangi į tarybines enciklopedijas ir žinynus jau buvo įrašytas 65, 2 tūkst. skaičius, tai jis ir toliau figūravo.
Karo pabaigoje apie 80 tūkst. Lietuvos piliečių, bijodami sovietų pasitraukė į Vakarus. O Klaipėdos kraštą, bėgdami nuo atslenkančios sovietų kariuomenės, paliko beveik visi gyventojai - tiek lietuviai, tiek vokiečiai (apie 140 tūkstančių). Raudonajai armijai išstūmus vermachtą Lietuvos teritorijoje 1944 m. rugpjūčio – 1945 m. gegužės mėn. buvo vykdoma prievartinė mobilizacija į sovietinę kariuomenę. Oficialiais duomenimis per šį laikotarpį Lietuvoje į Raudonąją armiją buvo paimta virš 100 tūkst. žmonių (108 378 žmonės, iš jų 82 tūkst. lietuvių). Nemažai Lietuvos lenkų pasirinko karinę tarnybą TSRS teritorijoje sudarytoje Maskvai paklusnioje Lenkijos liaudies armijoje.
1945-1952 m. buvo įgyvendinta sovietizacija: užbaigtas pramonės ir prekybos įmonių suvalstybinimas, naudojant įvairias spaudimo priemones valstiečiai apjungti į kolūkius, vykdomos represijos prieš „klasinius priešus“, tame tarpe trėmimai. 1945 m. buvo ištremta daugiau kaip 6 tūkst. žmonių (neskaitant vokiečių), o 1946-1952 m. iš Lietuvos į azijinę TSRS dalį buvo ištremta daugiau kaip 111 tūkst. žmonių. Nuo 1944 m. rudens Lietuvoje išsiplėtęs partizaninis antisovietinis judėjimas tęsėsi ligi 1953 m. pradžios. Lietuvių tautos partizaninis karas buvo gerai organizuotas ir turėjo tikslą atkurti nepriklausomą valstybę, bet buvo sutriuškintas. Jėgos buvo perdaug nelygios. Ligi Stalino mirties Lietuvoje faktiškai egzistavo okupacinis režimas, centriniame valdžios aparate vyravo atvykėliai iš kitų TSRS respublikų. 1947 m. lietuviai sudarė tik 18% LKP(b) sudėties. 1944 m. lapkritį - 1947 m. kovą veikė VKP(b) CK Lietuvos biuras , kuriam priklausė aukščiausia faktinė valdžia okupuotame krašte. Biurui nuo pradžių vadovavo iš Maskvos atsiųstas Michailas Suslovas, o nuo 1946 m. kovo mėn. - Vladimiras Ščerbakovas. Iš lietuvių į tą biurą įėjo tik M. Gedvilas ir A. Sniečkus, bet jie neturėjo ten didelės įtakos.
1953 m. Lietuvoje prasidėjo destalinizacija, palaipsniui sugrįžo dauguma ištremtųjų, atvykėlius valdininkus pakeitė vietiniai, atsigavo lietuviška kultūra. Žemės ūkis įveikė kolektyvizacijos sukeltus sunkumus ir nuo 7-ojo dešimtmečio pradžios smarkiai didino gamybą. Mėsos produkcija 1950-1978 m. laikotarpiu išaugo 3,5 karto, pieno – 4 kartus, o bendroji pramonės produkcija 28 kartus (oficialiais duomenimis). Sparčiai vyko Lietuvos urbanizacijos procesas, augo ne tik Vilnius, Kaunas, bet ir mažesni miestai. Tai buvo pasekmė racionalaus regioninio planavimo. Gyvenimo lygiu Lietuvos TSR, sudariusi tik 0,29% TSRS ploto, tapo pirmaujančia Tarybų Sąjungos respublikų tarpe.
Šie nemaži pasiekimai buvo siejami su ilgamečiu Lietuvos kompartijos vadovu Antanu Sniečkumi (užėmė tą postą 1940-1974 m.), kuris iš karingo stalinisto tapo nuosaikiu, kartais vadinamu „nacionaliniu komunistu“. 6-ojo dešimtmečio antroje pusėje A. Sniečkui ir jo aplinkos žmonėms pavyko sulietuvinti partinį ir valdymo aparatą. Sovietinėje sistemoje centrinė valdžia sudarė sąlygas atskirose sovietinėse respublikose formuotis etniniams elitams (nomenklatūrai). Šio sluoksnio atstovai, bent jau jų dalis, būdami lojalūs oficialiajai politikai siekė užtikrinti ir savo krašto socialinę ekonominę gerovę, nacionalinės kultūros išsaugojimą ir raidą. Jų kredo vėliau išreiškė Algirdas Brazauskas 2007 m. išleistoje atsiminimų knygoje „Ir tuomet dirbome Lietuvai“. Vienas iš būdų kelti ekonomiką buvo „pramušti“ didesnį finansavimą iš Maskvos vienam ar kitam objektui, pramonės šakai ir t. t. Dėl to respublikinė nomenklatūra ieškojo atitinkamų kelių, ne vien formalių kontaktų su Maskvoje sėdinčiais aukštais valdžios pareigūnais, tai neretai padėdavo. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje Maskva žiūrėjo į Pribaltiką, kaip į rusakalbių kolonizacijai tinkamą regioną, kas ypač jautėsi Latvijos ir Estijos atžvilgiu.
Lietuvos TSR, būdama sąjungine respublika, kaip valstybė išoriškai teturėjo tik butaforinius atributus: LTSR vėliava, LTSR himnas, LTSR konstitucija, neva "parlamentas" - LTSR Aukščiausioji Taryba. Egzistavo ir dar kai kurie kiti valstybinės butaforikos elementai, pavyzdžiui, Lietuvos TSR Užsienio reikalų ministerija, sovietų užsienio politikoje teturėjusi dekoratyvines funkcijas. Kita vertus, lietuvių rankose buvo nemažai administracinio, ūkinio, kultūrinio gyvenimo, švietimo vietinio valdymo svertų. Tai turėjo nemažą reikšmę Vilniaus ir Klaipėdos įsisavinimui, šių miestų ir teritorijų integravimui į Lietuvos gyvenimą, bendram lietuvinimo procesui, kurį paraleliai lydėjo ir Maskvos rusifikacijos politika, pridengiama tautų draugystės, tarybinio patriotizmo ir socialistinio internacionalizmo lozungais. Lietuvių vidinę kolonizaciją (urbanizaciją) ir Vilniaus bei Klaipėdos lietuviškėjimą palengvino tai, kad iš Klaipėdos krašto karo pabaigoje buvo pasitraukę vokiečiai, o iš Vilniaus po karo išvyko (buvo priversti išvykti) daugelis išsilavinusių lenkų. Pokario metais vykdyti administraciniai-teritoriniai pakeitimai suardė buvusį Klaipėdos krašto vientisumą.
Po Stalino mirties 1953 m. komunistinė pusiau totalitarinė sistema išliko, nors ji jau nebuvo tiek totalitarinė kaip Stalino laikais. Kontroliuoti visuomenę ir užkirsti kelią galimam pasipriešinimui padėjo KGB, per visą sovietmetį Lietuvoje turėjusi apie šimtą tūkstančių slaptųjų agentų. Buvo varžoma katalikų bažnyčios veikla, slopinamas disidentinis judėjimas. Nepasitenkinimas esama tvarka ir nepriklausomybės siekimas pasireikšdavo bruzdėjimais, kaip 1972 m. gegužės mėn. Kaune po Romo Kalantos susideginimo. Tada įvyko jaunimo politinės manifestacijos, o Vakarų spauda pranešė, kad jaunimas protestuoja prieš katalikų bažnyčios persekiojimą Lietuvoje. Tas fonas sudarė galimybę JAV prezidentui R. Niksonui savo vizito metu Maskvoje 1972 m. gegužės mėnesį pokalbiuose su L. Brežnevu iškelti klausimą dėl tikinčiųjų persekiojimo Lietuvoje. (JAV prezidento ir jo žmonos apsilankymas vienoje iš Maskvos baptistų bažnyčių veikiausiai taip pat buvo delikatus dėmesio tikinčiųjų teisėms Tarybų Sąjungoje pademonstravimas). Pranešant pasauliui apie tikinčiųjų persekiojimo faktus sovietinėje Lietuvoje ypač svarbų vaidmenį suvaidino "Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika", pogrindinis leidinys, kurio pirmasis numeris pasirodė 1972 m. kovo 19 d. Sovietinei sistemai tai nieko gero nežadėjo, kaip ir tai, kad 1978 m. Romos popiežiumi tapo lenkas, ir visi suprato, kad Jonas Paulius II skirs padidintą dėmesį Katalikų bažnyčios reikalams komunistinio bloko valstybėse.
Po A. Sniečkaus mirties nuo 1974 m. užėmęs jo postą Petras Griškevičius neturėjo pirmtako autoriteto ir todėl sumažėjo reliatyvios Lietuvos autonomijos laipsnis, buvo nuolaidžiaujama stiprėjančiai rusifikacijai. P. Griškevičiaus mirtis 1987 m. lapkritį ir trumpalaikis jį pakeitusio poste Ringaudo Songailos buvimas valdžioje (iki 1988 m. spalio) sutapo su M. Gorbačiovo inicijuota pertvarkos politika TSRS. Michailas Gorbačiovas TSKP CK Generaliniu sekretoriumi tapo 1985 m., būdamas 54 metų amžiaus. 1986 m. jis pirmą kartą viešoje kalboje pavartojo žodį "perestroika", kuris neužilgo tapo pagrindine sąvoka ir lozungu, apibūdinančiu Kremliaus vadovybės vykdomą sovietinės sistemos esminių reformų politiką. Vakarų šalių lyderiai nutarė palaikyti Gorbačiovo politiką, tikėdamiesi palaipsnio Sovietų imperijos silpnėjimo ir savo sąlygų primetimo. Greito TSRS žlugimo beveik niekas nesitikėjo.
Vakarų šalių požiūriu esminė Europoje buvo padalintosios Vokietijos problema, atsiradusi kaip Antrojo pasaulinio karo rezultatas. 1961 m. Kremliaus nurodymu pastatyta Berlyno siena simbolizavo ne tik Europos, bet ir pasaulio padalijimą į dvi priešiškas stovyklas Šaltojo karo metais. JAV prezidentas Ronaldas Reaganas, atvykęs į Vakarų Berlyną, 1987 m. birželio 12 d. prie Brandenburgo vartų iš tribūnos viešai pasakė: „Come here to this gate! Mr. Gorbachev, open this gate! Mr. Gorbachev, tear down this wall!“ („Ateik prie šių vartų! Misteri Gorbačiovai, atverk šiuos vartus! Misteri Gorbačiovai, nugriauk šią sieną!“). Tokia tiesiogine ir perkeltine prasme buvo Vakarų šalių pagrindinio reikalavimo M. Gorbačiovui esmė, kurią jis suprato, kad anksčiau ar vėliau reikės vykdyti. Maskva, milžiniškais kiekiais tiekdama „socializmo lageriui“ naftą ir dujas pigesnėmis kainomis nei pasaulinėje rinkoje, faktiškai buvo tos sistemos finansiniu donoru, nekalbant jau apie sistemos palaikymą karinėmis ir politinėmis priemonėmis. Tai buvo dar Stalino sukurta geopolitinė sistema, kuri strategiškai užtikrino sovietams apsaugą, bet brangiai Kremliui kainavo. Blaiviai žiūrėdama į tikrovę ir savo ekonominį nuosmukį, Maskva protingai nusprendė nebesaugoti prieigų Rytų Europos satelitinėse valstybėse karine jėga. 1988 m. pabaigoje M. Gorbačiovas davė suprasti, kad Tarybų Sąjunga atsisakys Brežnevo doktrinos ir leis daugiau demokratijos Europos socialistinėse šalyse. Taip ir įvyko, o pirmieji sureagavo lenkai, 1989 m. birželį pravedę pusiau oficialius parlamento rinkimus, po kurių buvo suformuota nekomunistinė T. Mazowieckio vyriausybė. 1989 m. rudenį griuvo ir Berlyno siena, o VDR, Čekoslovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, kaip ir prieš tai Lenkijoje, įvyko valdžios pasikeitimai, reiškę vienvaldės komunistų partijos pabaigą.
O kaip tada, esmingai keičiantis geopolitinėms sąlygoms, turėjo spręstis Baltijos šalių klausimas? Skirtingai nuo I pasaulinio karo, II pasaulinis karas Europoje naujų valstybių nesukūrė, o trys net išnyko iš žemėlapio. Tos trys tai ir buvo Lietuva, Latvija, Estija, okupuotos ir aneksuotos Tarybų Sąjungos, kurios vadovybė Kremliuje traktavo tai kaip buvusių carinės Rusijos pakraščių susigrąžinimą. Po to Maskva siekė šias teritorijas kolonizuoti ir tam turėjo nemažai laiko. Profesorius Vytautas Stasys Vardys visą sovietinį Lietuvos valdymo laikotarpį yra pavadinęs "moderniųjų laikų kolonijiniu režimu". Būdami tarsi kolonijiniame statuse lietuviai, kaip ir latviai su estais, vis dėlto turėjo tam tikras veikimo galimybes, išnaudodami sovietinę sistemą savo tikslams, pasinaudodami jos spragomis ir teikiamomis galimybėmis. M. Gorbačiovui pradėjus kalbėti apie radikalesnes reformas ir pradėjus "perestrojką", pirmieji naujus šansus savo interesų naudai iš pabaltijiečių suprato estai... Būtent Estijos TSR buvo padaryti pirmieji žingsniai, siekiant Estijos suverenumo pasinaudojus naujomis galimybėmis.
Internetinės nuorodos[keisti]
Sovietinė simbolika
Lietuvos TSR herbas —— Lietuvos TSR vėliava —— TSRS himnas —— Lietuvos TSR himnas [Chorinė versija, MP3] —— LTSR himno tekstas
LIETUVOS TSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO ĮSAKAS Dėl Lietuvos TSR valstybinės vėliavos nuostatų patvirtinimo [Skelbta: 1989-01-01, Vyriausybės žinios, 1989, Nr.: 8 -52]
Sovietmečiu okupantus erzino vėliavos spalvomis [Mindaugas Jackevičius, www.DELFI.lt, 2011-02-16]
Bendra padėtis
Česlovas Laurinavičius: Lietuva Antrojo pasaulinio karo verpetuose
Lietuvos TSR 1940 m. konstitucija
The Baltic States, years of dependence, 1940-1980 [Pilnas 1983 m. anglų kalba JAV išleistos knygos tekstas. Autoriai: Romuald J. Misiunas, Rein Taagepera]
Okupuotos Lietuvos istorija [Onos Voverienės straipsnis apie 2005 m. išleistą knygą „Lietuva 1940-1990: okupuotos Lietuvos istorija“.]
Sovietinė nomenklatūra ir išskirtinis vartojimas: nuo privilegijų iki nelegalumo
POGRINDINĖS BEI ALTERNATYVIOSIOS SPAUDOS RAIDA IR VAIDMUO (1944-1987 m.) [Straipsnio autorius: Arvydas Anušauskas]
Kolaborantų iliuzijos [„Literatūra ir menas“, 2007-04-13, Nr. 3138. Straipsnio autorius: Eugenijus Ignatavičius]
Okupacija ar sovietmetis? [K. Girniaus straipsnis DELFI.lt, 2009.09.22.]
Sovietika.lt ["sovietika.lt nesiekia nuosekliai pristatyti sovietų okupuotos Lietuvos istorijos. Tai sovietinei praeičiai skirtų akademinių ir publicistinių tekstų rinkinys, kuris yra nuolat pildomas."]
Pasivaikščiojimas KGB kalėjime Vilniuje: tardymo metodai ir kankinimų kameros (II) [Filmuota medžiaga]
CONSEQUENCES OF THE MOLOTOV-RIBBENTROP PACT FOR LITHUANIA OF TODAY INTERNATIONAL LAW ASPECTS [Author: Dietrich A. Loeber. Paper presented at the Conference on "Lithuania in the Second World War", Vilnius, August 30, 1999.]
"Genocidas ir rezistencija" [Žurnalą „Genocidas ir rezistencija“ leidžia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras. Jame publikuojami moksliniai straipsniai, dokumentai ir kt. medžiaga, daugiausiai susijusi su 1940-1990 m. laikotarpio Lietuvos istorija]
Savilaidos modelis ir Molotovo-Ribbentropo pakto dokumentų sklaidos atvejis [Straipsnio autorius: Egidijus Jaseliūnas. Paskelbta: „Knygotyra“, 2008, T. 51, p. 57-76.]
KGB in the Baltic States: Documents and Researches
Jonas Puzinas. THE SITUATION IN OCCUPIED LITHUANIA: ADMINISTRATION, INDOCTRINATION AND RUSSIANIZATION [LITUANUS, Volume 19, No.1 - Spring 1973]
Radijo trukdymai —— „Radijo trukdymų sistemos paskirtis buvo ta, kad tuometinės Lietuvos TSR gyventojai neturėtų galimybės nei namie, nei kur nors kitur klausytis Vakarų radijo.“
Arvydas Anušauskas: KGB ir teritorijos kontrolė [Bernardinai.lt, 2006-09-19]
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika [Parengė Katalikų interneto tarnyba, 2000]
LKB Kronika – išsaugoję viltį —— „„LKB Kronika“ buvo ilgiausiai leistas ir plačiausiai pasklidęs pogrindinis žurnalas, kurį 1972–1989 m. leido Lietuvos kunigai bei disidentai.“
Ernst Benz: Rezension von: Martin Jungraitmayr: Der Staat und die Katholische Kirche in Litauen seit dem Ende des Zweiten Weltkriegs. Berlin: Duncker & Humblot, 2002 [sehepunkte 3 (2003), Nr. 4]
Istorinės atminties sovietizavimas —— „Šią temą mums padiktavo labai įdomus istoriko Arūno Streikaus straipsnis, publikuotas „Naujajame Židinyje“ ir kiek vėliau portale „Bernardinai.lt.“ Taip kilo mintis pakalbinti patį istoriką ...“
Ar vien negatyvaus vertinimo nusipelnė A. Drobnys [Straipsnio autorius: Aleksandras Vasiliauskas. Balsas.lt, 2012.03.22]
Algirdas Brazauskas: “Ir tuomet dirbome Lietuvai” [lrytas.lt, 2007-09-28] II dalis [lrytas.lt, 2007-10-02]
Miestiečio butas sovietų Lietuvoje: ideologijos atspindžiai gyvenamojoje erdvėje [lrytas.lt, 2010-02-25 skelbiamas Reginos Lakačauskaitės straipsnis iš žurnalo “Naujasis Židinys – Aidai”, 2010, nr. 1-2.]
Ką mano specialistai: „Sovietų“ ar „Tarybų Sąjunga“? [Bernardinai.lt, 2011-03-24]
The Making and Breaking of Soviet Lithuania: Memory and Modernity in the Wake of War
Užmaršties dulkes nupūtus (1) --- Užmaršties dulkes nupūtus (2) --- Užmaršties dulkes nupūtus (3) --- Užmaršties dulkes nupūtus (4) [Sovietmečio jumoristiniai nutikimai]
Budri saugumo akis sekė ir elito medžiotojus [Feliksas Žemulis | „Lietuvos žinios“, 2012-01-12]
Nomenklatūros medžioklės padėjo įsitvirtinti ir P. Griškevičiui, ir A. Brazauskui
Lietuvos abstrakčioji tapyba sovietmečiu [Kristinos Budrytės daktaro disertacija, apginta Kaune (VDU) 2008 m.)
Sovietinė okupacija ir aneksija[keisti]
Seminaras būtų skirtas 1939-1941 m. įvykiams. Įžangoje rekomenduojama aptarti ir 1939 m. tarptautinę situaciją bei Lietuvos padėtį.
Lietuvos okupacija ir aneksija 1940 metais
Algirdas Jakubčionis. Vilniaus krašto atgavimas ir Lietuvos nepriklausomynės netekimas [„Genocidas ir rezistencija“, 2003, Nr. 1(13)]
1940 m. birželio 14 d. ultimatumas Lietuvos vyriausybei (rusų k.) [Archyvinio dokumento faksimilė]
Lietuvos nepriklausomybės praradimas: svarbiausiu istorinių faktų apžvalga [Bernardinai.lt informacija remiantis knyga: Dainius Žalimas. Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. tarptautiniai teisiniai pagrindai ir pasekmės, Vilnius: Demokratinės politikos institutas, 2005]
Likimo ironija, arba kas yra kas?
Lietuvos komunistų tautinė ir socialinė sudėtis 1939 m. pabaigoje–1940 m. rugsėjo mėn.
Parlamentarizmo idėja ir okupuotos Lietuvos valdymo sistema 1940–1941 m. [Straipsnio autorė - Nijolė Maslauskienė]
Alfred Erich Senn. Mūšio laukas – Pabaltijys [Straipsnis iš: "Kultūros barai" 2005 Nr. 10] ––– „Šios esė tikslas yra tik punktyriškai nuženklinti trijų Baltijos respublikų bendras patirtis Antrajame pasauliniame kare ir tuoj po jo ...“
A. E. Sennas: Įvertinant skaudžią praeitį [Straipsnis paskelbtas mėnraštyje „Akiračiai“, o po to Delfi.lt, 2007 liepos mėn. 10 d.]
Antanas Tyla. Sovietų Sąjungos karas prieš Lietuvą [Horizontai. "XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį. 2005 m. balandžio 27 d., Nr. 8 (101)]
L. Vitkauskaitė-Matukonienė. Generolas Vincas Vitkauskas mano atmintyje [Mokslas ir gyvenimas, 2001 Nr. 2]
A.Anušauskas: „Rastas dokumentas įrodo - Lietuva SSRS ultimatumo nepriėmė besąlygiškai“
Приказ наркома обороны СССР маршала Советского Союза С.К.Тимошенко № 0028 3 июня 1940 г.
Телеграмма наркома иностранных дел СССР В.М.Молотова полпредам СССР в Литве, Латвии, Эстонии и Финляндии [1940-06-14]
Запись беседы наркома иностранных дел СССР В.М.Молотова с министром иностранных дел Литвы Ю.Урбшисом [1940-06-14]
Запись беседы наркома иностранных дел СССР В.М.Молотова с министром иностранных дел Литвы Ю.Урбшисом [1940-06-15]
Сообщение ТАСС от 16 июня 1940 г. [Izvestija, 1940-06-16]
Сообщение ТАСС от 23 июня 1940 г. ["Известия", 23 июня 1940 г.]
Pirmosios 1940-ųjų okupacijos aukos [Pirmąja sovietų okupacijos auka laikomas 1940 m. birželio 15 d. tragiškai žuvęs Lietuvos pasienietis Aleksandras Barauskas.]
1940-ųjų liepa: teroro pradžia
Rugpjūčio 3-oji: nuolankumo kaina [Straipsnio autoriai: Tomas Čyvas, Aras Lukšas. 2007]
Lietuvos "įstojimas" į TSRS [Lietuviška sovietinė propagandinė filmuota medžiaga]
Makarov. Die Eingliederung der baltischen Staaten in die Sowjet-Union [Zeitschrift für ausländisches öffentliches Recht und Völkerrecht, Band 10 (1940), S. 682-707)
Areštai ir kitos prievartos formos (1940-1941 m.) [Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti išvados]
Didžiųjų tremčių pradžia - 1941 [LNM virtuali paroda]
Tremties ženklai [LNM parodos "Tremties ženklai" tekstas]
Tremtį nulėmę birželio dokumentai
G. Vaskela. Žemę išdalysim iki rudens...: Monografija.— V.: Mintis, 1990 [Internetinė knygos versija] —— Tai knyga apie 1940–1941 m. Lietuvoje įvykdytą žemės reformą. Nagrinėjama Lietuvos, Latvijos ir Estijos kaimo gyventojų socialinė struktūra, jos ypatybės XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje. Socialiniai pertvarkymai Rytų Pabaltijo žemės ūkyje 1940—1941 m. analizuojami lyginant juos su analogiškais procesais Rusijoje (1917–1919 m.), Baltarusijos ir Ukrainos vakarinėse dalyse (1939 m.), Rytų Europos šalyse (1944–1949 m.).
Der Anschluß der baltischen Staaten Litauen, Lettland und Estland an die Sowjetunion 1940 und seine Folgen [Horst Schützler straipsnis žurnale „UTOPIE kreativ“, H. 95 (September) 1998, S. 24-29.]
Britanija ir Pabaltijo valstybės pasaulinio karo metu [Parašė Juozas Liepinis]
Suomių rašytojo tiesos žodis apie sovietinę Baltijos šalių okupaciją
Region suwalski w wojenno-politycznych stosunkach nazistowskich Niemiec i ZSRR w latach 1939-1941 [Straipsnio autorius: Vladimir Zalepiejev iš Briansko valstybinio universiteto (Rusija)]
Lietuva Edeno memuaruose [Parašė Juozas Lišva]
Vakarų nepripažinimo politika [Radijo laida „apie Lietuvos inkorporacijos į SSRS nepripažinimo politiką bei Vakarų valstybių nuostatas mūsų šalies okupacijos bei aneksijos klausimais. Laidos svečiai VU Istorijos fakulteto lektorius dr. Ramojus Kraujelis ir „Vilniaus dienos“ žurnalistas politologas Maratas Iljasovas.“]
1941 m. birželio 14-18 d. trėmimai
Nacių okupacijos laikotarpis[keisti]
Tai galėtų būti atskiro seminaro tema arba potėmė bendresnei temai „Lietuva Antrojo pasaulinio karo metais“.
Vokietijos - Sovietų Sąjungos karo frontas Lietuvos teritorijoje 1941 metų birželį [Sigito Jegelevičiaus straipsnis akademiniame leidinyje "Karo archyvas", T. XXI, 2006, p. 136-202.]
The Baltic Tragedy [Dokumentinio filmo anotacija. Filmo DVD galima įsigyti už $29.95]
Istorikas: Birželio sukilimas – reabilitacija už gėdingą pasidavimą sovietams
Lietuvos laikinoji Vyriausybė [2007 m. radijo laidos tekstas. Autoriai: Ričardas Čekutis, Dalius Žygelis]
Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti [Stasio Raštikio parašyta recenzija Kazimiero Škirpos knygai „Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti“]
Vilniaus miesto Apygardos Komisaro Hingsto "Privalomas Nutarimas Nr. 1" [1941 m. rugpjūčio 2 d.]
Anordnung zur Übernahme der Verwaltung durch den Reichskommissar für das Ostland den 18. August 1941
ЗАМЕЧАНИЯ И ПРЕДЛОЖЕНИЯ «ВОСТОЧНОГО МИНИСТЕРСТВА» ПО ГЕНЕРАЛЬНОМУ ПЛАНУ «ОСТ» [1942]
ПИСЬМО ГИММЛЕРА ПО ПОВОДУ ГЕНЕРАЛЬНОГО ПЛАНА «ОСТ» [1942]
Kolonizacija: Lietuvos vokiečių grąžinimas 1942-1944 metais [Arthuras Hermannas („Kultūros barai“ 2009 Nr. 10), paskelbta lrytas.lt, 2009-11-20.]
Vokietijos politika, įtraukiant II pasaulinio karo metais užimtų Baltijos šalių gyventojus į policijos ir karinius dalinius, ir jos rezultatai [Petro Stankero straipsnis, perspausdintas iš "Karo archyvo" T. XIX, 2004. ("Word" dokumento formatu)]
Linas Jašinauskas. Jei būtų likę naciai [Politikos savaitraščio "Atgimimas" pokalbis su istoriku L. Jašinausku, 2005.04.20] —— Straipsnyje aptariama Lietuvos padėtis nacių okupacijos laikotarpiu. Keliamas klausimas, kodėl Lietuvos gyventojai vokiečiams priešinosi mažiau nei sovietams. Nurodomas masinio inteligentijos naikinimo nebuvimas, okupantų nuolaidos mokymo įstaigų atžvilgiu. Konstatuojama, kad nacių okupacinis laikotarpis Lietuvoje nėra visapusiškai ištirtas.
Generaliniai tarėjai: lietuviška savivalda ar nacių tarnai? [Bernardinai.lt, 2006-03-13]
LIETUVOS BAŽNYČIŲ HUMANITARINĖ PAGALBA 1941-1944 m.
Ateitininkai pirmosios sovietų ir nacių okupacijos metais [Mokslinio straipsnio autorė: Ilona Bučinskytė. Skelbta: Politologija, 2002, T. 4(28), p. 121-153.]
Parlamentarizmo idėja antinacinio pasipriešinimo kontekste [Autorius: Sigitas Jegelevičius]
Žudynių Kaniūkuose pėdsakais [Straipsnio autorius: Rimantas Zizas]
Vilniaus tvirtovės griūtis [Autorius: Aras LUKŠAS]
Klaipėdos išvadavimas 1944-1945 m.
Hitlerinį Rytų planą įgyvendino sovietai
Holokaustas Lietuvoje[keisti]
Holokaustas Lietuvoje galėtų būti nagrinėjamas seminare kaip atskira tema, taip pat neįmanoma šios problemos apeiti nagrinėjant 1941 m. vasaros įvykius ar visą nacių okupacijos Lietuvoje laikotarpį. Istoriko, prof. Liudo Truskos nuomonė: „Akivaizdu, jog Holokaustą sugalvojo, organizavo ir vadovavo naciai, tačiau Lietuvoje, deja, žydai buvo žudomi daugiausia lietuvių rankomis“. Kontroversijos dėl lietuvių dalyvavimo masinėse žydų žudynėse tęsiasi iki šiol, ką atspindi Lietuvos Žydų Bendruomenės 2010 m. rugsėjo 8 d. pareiškimas Dėl 1941 metų Lietuvos laikinosios vyriausybės ir LAF veiklos vertinimų. Polemika kyla ir dėl atminties politikos, susijusios su holokausto tematika: Holokausto ekspozicija bandoma spręsti istorinį „nesusipratimą“ Genocido aukų muziejuje.
Šiemet pasirodys pirmoji išsami knyga apie holokaustą Lietuvoje [BNS ir lrytas.lt inf., 2011-01-03]
Holokausto Lietuvoje bibliografija [Parengė dr. Arūnas Bubnys]
Lietuvių santykiai su žydais Naujausios holokausto istoriografijos analitika?
LIETUVIŲ-ŽYDŲ SANTYKIAI. ISTORINIAI, TEISINIAI IR POLITINIAI ASPEKTAI [Praktinio seminaro-diskusijos stenograma, 1999 m. balandžio 23 d.]
Holokaustas, arba Lietuvos tragedija (1941-1944) [Elmanto Meilaus paskaitos tekstas]
Holokaustas – nepripažinta realybė [Straipsnio autorius: Timothy Snyder. First published in The New York Review of Books, July 16, 2009.]
"Lietūkio" garažas - klastočių pinklėse? [Rimanto Varnausko straipsnis iš žurnalo "Ekstra", paskelbtas Delfi.lt, 2007]
Kraupūs prisiminimai - visam gyvenimui
Vilniaus getas [Irit Abramskij ir Andrejus Šapiro, 2002] —— Trumpai aprašoma Vilniaus žydų geto istorija nuo vokiečių okupacijos pradžios iki geto likvidavimo 1943 m. rugsėjo 23-24 d. Parodomas žydų žudynių mąstas. Cituojama nemažai ištraukų iš atsiminimų, kurie padeda atskleisti žmonių išgyvenimus, požiūrį į vykstančius reiškinius, geto sukūrimą, vidinį, dvasinį gyvenimą, pasipriešinimo judėjimą.
Die Auflösung des Gettos in Wilna: Bericht einer Zeugin [Aus: Schoschana Rabinovici: Dank meiner Mutter. Frankfurt am Main 1994. S. 86-106]
Ponar: Die geheimen Notizen des K. Sakowicz
Die geheimen Notizen des K. Sakowicz
Protokoll der Hölle [Die Zeit, 2004.04.29, Nr.19]
Konzert- und Theaterplakate aus dem Wilnaer Ghetto 1941 - 1943 [Gudrun Schroeter – haGalil, 2002]
Hidden History of the Kovno Ghetto [United States Holocaust Memorial Museum]
Из дневника секретаря юденрата г. Шауляй Элиазера Ерусалимского (1943 г.)
Bernhard Chiari. Review of "Vincas Bartusevicius, Joachim Tauber, Wolfram Wette (Hrsg.), Holocaust in Litauen. Krieg, Judenmorde und Kolloboration im Jahre 1941. - Köln: Böhlau Verlag, 2003." [H-Soz-u-Kult, H-Net Reviews, March, 2004. Recenzija vokiečių kalba]
Alfred E. Senn. REFLECTIONS ON THE HOLOCAUST IN LITHUANIA: A NEW BOOK BY ALFONSAS EIDINTAS [LITUANUS, Volume 47, No. 4 - Winter 2001]
Der Judenmord im Reichskommissariat Ostland
Karo metai sovietiniu požiūriu[keisti]
Tai, ko gero, per menka tema atskiram seminarui, tačiau ji galėtų būti traktuojama kaip potėmė nagrinėjant platesnę II pasaulinio karo problematiką.
О ПРЕСТУПЛЕНИЯХ ГИТЛЕРОВСКИХ ЗАХВАТЧИКОВ В ЛИТОВСКОЙ СОВЕТСКОЙ СОЦИАЛИСТИЧЕСКОЙ РЕСПУБЛИКЕ
Яцовскис Е. Я. Забвению не подлежит. — М.: Воениздат, 1985. [Pilnas knygos tekstas]
Sovietinė kino kronika apie „Vilniaus išvadavimą“ 1944 m.
К 65-летию освобождения Вильнюса [Из книги В.Карвялиса «Освобождение Советской Литвы»]
И. Минц. Великая Отечественная война Советского Союза [ОГИЗ, Главполитиздат, 1947г.]
Трагедия Литвы: 1941-1944 годы. Сборник архивных документов [ Москва: Европа, 2006.]
Lietuvių - lenkų santykiai[keisti]
Nors ši tema įdėta chronologiškai į 1940-1989 m. laikotarpį, tačiau verta būtų daryti seminarą, skirtą lietuvių-lenkų santykiams platesniame kontekste, paminint XIX a. pab. pradėjusią ryškėti takoskyrą tarp lenkų ir lietuvių, o po to istorine prasme apimant visą XX amžių.
Vilnius jaunųjų „škočių“ akimis [Solveigos Daugirdaitės straipsnis žurnale "Metai", 2005, Nr. 7]
Sebastian Chosiński. Trzy okupacje Józefa Mackiewicza (1939 – 1944): „Okupacja” litewska (X 1939 – VI 1940) [Esensja, 2005]
Lietuviai ir lenkai: istorinės neapykantos pėdsakais [Arūno Ivaškevičiaus straipsnis savaitraštyje „Panorama“, paskelbtas Delfi.lt, 2007.06.08]
Žudynių byloje - aukšto Lietuvos komunistų partijos veikėjo žymė
Piotr Niwiński. Przed Warszawą było Wilno [Biuletyn Instytutu Pamięci Narodowej, 2004 Nr. 8-9, s. 45-49. Prieiga internetu per www.ceeol.com]
Архив о мечте поляков: "Вильно должно войти в состав Украины или Белоруссии, но не Литвы" [Regnum, 2006.03.28]
Jonas Rudokas. Paskutinės kautynės dėl Vilniaus [Veidas, 2004.07.15 - Nr. 29]
Rytų ir Pietryčių Lietuvos gyventojų repatriacija į Lenkiją (1944 m. pabaiga - 1947 m.) [LITUANISTICA. 2007. T. 69. Nr. 1. P. 36–50. Straipsnio autorė: Vitalija Stravinskienė]
Sovietinis saugumas ir repatriacija iš Lietuvos į Lenkiją (1956–1959) [LITUANISTICA. 2009. t. 55. nr. 1–2(77–78), p. 26–37. Straipsnio autorė: Vitalija Stravinskienė]
Lietuvos lenkų trėmimai: 1941–1952 m.
Lenkijos lietuvių bendruomenė 1944-2000 II skyrius [Vitalijos Stravinskienės knygos, išleistos 2004 m., tekstas]
Polacy w Litewskiej SRR 1944-1989
Pokario stalininis laikotarpis[keisti]
Seminaras chronologiškai turėtų apimti 1944/45 m. – 1953 m., t . y. laikotarpį nuo sovietinės reokupacijos iki Stalino mirties. Ypatingas dėmesys, žinoma, turėtų būti skiriamas partizaniniam karui prieš sovietinę valdžią.
Komunistinio režimo nusikaltimai Lietuvoje 1944-1953 [istorinė studija ir faksimilinių dokumentų rinkinys]
Lietuvos partizanų kovų vaizdai „Kitos mėnulio pusės“ šviesai pašvietus [Mindaugo Pociaus knygos „Kita mėnulio pusė: Lietuvos partizanų kova su kolaboravimu 1944–1953 metais“ (V., 2009) recenzija. Recenzijos autorius - Rimantas Jokimaitis.]
B.Gailius: Partizanai yra tikrieji mūsų herojai [lrytas.lt, 2006-11-24]
Nijolė Gaškaitė "Pasipriešinimo istorija 1944-1953 metai"
Partizanų vadovybės įgaliojimų pripažinimo teisiniai pagrindai ir padariniai
„Pogrindžio tiesa“. 1951 m. Nr. 4. [Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio rytų Lietuvos srities leidinys]
Partizanų apygardos 1949-1950 m. [Spalvotas žemėlapis ir tekstas]
Partizanų nuotraukos [Autoriai: Ričardas Čekutis ir Dalius Žygelis, 2006-11-27]
Karas po karo: Biržų kalėjimo užpuolimas [Antano Seibučio straipsnis lrytas.lt, 2007-05-22]
Gegužės 1-oji Tauragėje: paženklinta maištu
Žaliojo Velnio legenda ir Erelio išdavystė [Autoriai: Ričardas Čekutis, Dalius Žygelis]
Vytautas Jakelaitis. Tai kas Tu toks, Antanai Miškini?
Rimantas Jokimaitis. Gyvenimas, susipynęs su skaudžia Lietuvos istorija
Kaip J.Urbšys pokariu penkmetį “vykdė”
Litauen: Partisanen - Banditen [Iš Berlyne 2004-2005 m. vykusios parodos "Mythen der Nationen"]
The Partisan Movement in Postwar Lithuania - V. Stanley Vardys [Lituanus, Volume 15, No.1 - Spring 1969]
Istorikė B.Burauskaitė: „Trys kartos buvo paverstos trąša būsimai sovietinei gerovei“
Severinas Vaitiekus. Tuskulėnai: egzekucijų aukos ir budeliai (1944-1947) [2002 m. išleistos knygos recenzija. Recenzijos autorius: Visvaldas Butkus]
Sovietinis plakatas Lietuvoje 1940-1953 metais [Almos Bajoraitės straipsnis paskelbtas 2006 m. žurnale „Knygotyra“ T. 47, p. 171-185.]
Juozas Marcinkevičius. Lituanikos paieškos Rytų Prūsijoje ir Klaipėdos krašte po Antrojo pasaulinio karo [KNYGOTYRA. 2000. T. 36, p. 184-194.
Rytprūsių „vilko vaikų“ siaubai įžengus sovietams
Švietimas partizanine tematika
Лесные братья [Rusų dokumentinis filmas]
Gyventojų trėmimai 1944-1953 m. [Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti išvados]
Lietuviai tremtyje [Fotonuotraukos]
Tremtinių Tiumenė prieš 6 dešimtmečius: badas, „naujoji Lietuva“ ir vietinių gyventojų pagarba [www.DELFI.lt, 2013 m. liepos 15 d.]
Klaipėda (Memel) in der Nachkriegszeit 1945-1953 [Vygantas Vareikis. Autorisierter Auszug aus der Untersuchung von Vareikis: Klaipėda XX amžiuje (Memel im 20. Jahrhundert), Klaipėda, 1993.]
Stalininis „penkmetis“: Vilniaus viešųjų erdvių įprasminimo darbai 1947–1952 m. [Straipsnio autorė: Rasa Antanavičiūtė. Paskelbta akademiniame žurnale „Menotyra“ 2009. T. 16. Nr. 3–4, p. 150–169.]
Filmuota medžiaga apie Stalino mirtį [Skaitomas ir pranešimas apie Stalino mirtį lietuviškai] --- Mirė Stalinas
Sovietmečio lietuvių literatūros kritika kaip socialinis reiškinys
Chruščiovo "dekada" (1953-1964)[keisti]
1953 m. kovo 5 d. mirus Stalinui, Kremliaus viršūnėse vyko permaininga kova dėl valdžios, kurią laimėjo Nikita Chruščiovas, valdęs iki 1964 m. Jis bandė reformuoti totalitarinę sovietinę sistemą ir valstybės ekonomiką, šiek tiek liberalizuoti visuomeninį-politinį gyvenimą, tačiau sistemos pagrindai išliko. 1954 m. pasirodžius rusų tarybinio rašytojo Iljos Erenburgo apysakai "Оттепель" ("Atšilimas"), jos pavadinimas prigijo apibūdinant tuometines permainas visoje TSRS. Seminaro tikslas būtų aptarti tas permainas, kaip jos reiškėsi Lietuvoje valdant Maskvoje N. Chruščiovui. Turint omenyje istorinėje literatūroje pasirodžiusias koncepcijas, esą Sibiro nafta ir kitos naudingosios iškasenos laikinai išgelbėjo Tarybų Sąjungą ir atitolino jos žlugimą 30 metų, N. Chruščiovo valdymo laikmetis tampa itin svarbiu tyrinėjant sovietmečio bendrąją raidą.
XX metų Lietuvos TSR [1960 m. sovietinis pašto ženklas]
Хрущев: творцы террора [Rusiška knyga apie N. Chruščiovą]
Никита Сергеевич Хрущев. Воспоминания [N. Chruščiovo atsiminimai. Kai kuriose atsiminimų vietose minima ir Lietuva]
Признания лубянского маршала [Неизвестный меморандум Лаврентия Берии о положении в Литве в 1953 году]
„Nepriklausomybės sąsiuviniai“: L. Berijos raportas apie Lietuvą
Kuo svarbus Lietuvai 1956 metų vengrų sukilimas?
1956-ųjų Vėlinės – su laisvės šviesa
1956-ųjų protesto dalyvis Z.J.Tamakauskas: „Tai buvo taikus pasipriešinimas sovietinei okupacijai“
Vengrijos ambasadorius Kaune pagerbė herojiškos 1956-ųjų antisovietinės manifestacijos dalyvius
Советская Прибалтика не разобралась в колебаниях линии партии
Политика по укреплению новой исторической общности в годы "оттепели" [Straipsnyje rašoma ir apie Lietuvą]
1957-ųjų metų vasara Žemaitijoje. Vinco Žilėno ekspedicijos dienoraštis
Chronik: Litauen [1959]
Apie repatriaciją ir Lietuvoje vyraujantį požiūrį į Klaipėdos krašto senbuvius [Vasilijus Safronovas (“Kultūros barai” Nr.6), lrytas.lt, 2010-07-01]
Šlovingoji „Amerikankė“ – sugrįžusių į sovietų Lietuvą rojus
Один вопрос [Straipsnis apie Lietuvą žurnale "Огонек" 1964 № 15, p. 8.]
Antanas Sniečkus[keisti]
„Ryškiausias sovietinės Lietuvos veikėjas Antanas Sniečkus vertinamas nevienareikšmiai.“ [„Veidas“, 2007.03.08 - Nr. 10]. Ar verta daryti atskirą seminarą, skirtą Antano Sniečkaus veiklai — tai dar klausimas. Vis dėlto nekelia abejonių, kad aptariant sovietmetį Lietuvoje vienaip ar kitaip A. Sniečkus bus paliečiamas, minimi jo biografijos faktai, jo valdymo laikotarpis ir t. t. Dėl to laikyta tikslinga išskirti tokią potėmę.
LKP CK pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus [XX a. 4 deš. nuotrauka]
Antanas Sniečkus. Autobiografija [1940 m. gruodžio 15 d.]
Antano Sniečkaus mitas [Audronės Urbonaitės straipsnis savaitiniame žurnale „Ekstra“, 2003 m. sausio 6 d., NR.1 (213)] —— Straipsnyje aptariama ilgamečio LKP CK I-ojo sekretoriaus A. Sniečkaus asmenybė, jo veikla bei prieštaringi jos vertinimai. Remiamasi 1974 m. JAV mėnraštyje „Akiračiai“ pasirodžiusiu straipsniu „Pasibaigusi Lietuvos gyvenimo epocha“, taip pat pokalbiu su dabartiniu istoriku A. Anušausku. Išsakyti ir Sniečkų pažinojusių inteligentų atsiliepimai. Straipsnyje vyrauja neigiami Sniečkaus vertinimai, nors kai kurie asmenys pripažįsta jo nuopelnus Lietuvai.
Antanas Sniečkus. Kas jis? [Kazio Blaževičiaus straipsnis laikraštyje „XXI amžius“, 2003 m. susio 24 d., Nr. 7]
Ir vėl Sniečkus [Juozo Paparčio straipsnis laikraštyje „XXI amžius“, 2003 Nr. 65]
Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus pasisakymas per Lietuvos radiją apie minėjimą, skirtą Antanui Sniečkui [2003.01.27]
Antanas Snieckus, le bolchevik qui dirigea la Lituanie
Sniečkus. 33 metai valdžioje [Vytauto Tininio knygos tekstas. 2000 m. antrasis papildytas ir pataisytas leidimas]
Ilgaamžis Lietuvos „šeimininkas“ [lzinios.lt, 2014-01-24. Straipsnio autorius - Aras Lukšas]
Antano Sniečkaus „nuopelnai“ [Ištrauka iš Zigmo Zinkevičiaus knygos „Istorijos iškraipymai“]
ANTANO SNIEČKAUS SOVIETINIO PARTINIO ELITO KLANO FORMAVIMASIS 1956–1974 METAIS
Romas Kalanta ir jo laikmetis[keisti]
Tai galėtų būti atskiro seminaro tema, aptariant ne tik konkrečius įvykius, susijusius su Romo Kalantos susideginimu ir po to vykusiais neramumais, bet nagrinėjant ir to laikmečio dvasią, nuotaikas, tendencijas ir pan.
Romas Kalanta [Plakatas]
Romas Kalanta [LGGRTC informacija]
Minimos Romo Kalantos aukos 40-osios metinės [Lietuvos ypatingasis archyvas (LYA) ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA) parengė virtualią archyvuose saugomų dokumentų parodą, kurios tikslas – supažindinti visuomenę su Romo Kalantos susideginimą ir 1972 m. gegužės 18−19 d. Kauno įvykius atspindinčiais tarybinių represinių struktūrų, specialiųjų tarnybų, Lietuvos komunistų partijos (LKP) dokumentais (...)]
Kauno pavasaris [Virtuali dokumentų paroda, skirta 1972 m. gegužės mėn. Kauno įvykių keturiasdešimtmečiui]
Tikrąjį R. Kalantos veidą paslėpė gandai ir legendos
Liepsnos nutviekstas pavasaris [alfa.lt: 2012-05-11 14:46 Aras Lukšas | „Lietuvos žinios“]
Liepsnojantis laisvės šauklys Romas Kalanta
Vytautas Kaladė: „Romas visada buvo mūsų širdyse!“
Kaune - hipių laikus menančių relikvijų ekspozicija „Troškę laisvės – dėvėję džinsus“
Arvydas Kšanavičius. 1972-ieji: sovietinės propagandos gniaužtuose
Kam priklauso R. Kalantos fakelas?
Romą Kalantą ir jo kartą prisimenant
Paskutinis Lietuvos partizanas R. Kalanta
Laisvės šauklys Lietuvą vienija ir šiandien
Pasipriešinimas sovietiniam režimui Lietuvoje septintajame–aštuntajame dešimtmetyje [Straipsnio autorė: Živilė Račkauskaitė]
Į Lietuvą bus grąžintas „Septyniolikos tūkstančių memorandumas“ [BNS ir lrytas.lt informacija 2007-06-28] —— „1971 metų Lietuvos katalikų memorandumą dėl tikinčiųjų represijų Sovietų Sąjungoje pasirašė daugiau kaip 17 tūkst. asmenų.“
Į Lietuvą grįžta 1971 metų Lietuvos katalikų memorandumas [Bernardinai.lt, 2007-07-09] —— „Lietuvos kovose su sovietų režimu memorandumo pasirodymas buvo ne mažiau svarbus įvykis nei „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ pirmojo numerio pasirodymas 1972 kovo mėnesį ir Romo Kalantos gyvybės auka ant Lietuvos laisvės aukuro.“
1972 m. kovo 19-oji: “Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos” gimimas [Straipsnio autorius: Arvydas Kšanavičius. Paskelbta: lrytas.lt, 2009-03-19]
Žymūs Kauno žmonės: Romas Kalanta [Kauno apskrities viešosios bibliotekos parengto žinyno straipsnis apie R. Kalantą]
Kauno istorijos metraštis. T. IV. (Kaunas, 2003) [Leidinys skirtas 1972 m. įvykiams Kaune]
Romas Kalanta: biografija [Draugas]
The Aftermath of Prague Spring and Charter 77 in Latvia/the Baltics [Virtualios parodos skyrius, skirtas Romui Kalantai ir su juo susijusiems įvykiams. Yra kelių dokumentų atvaizdai iš KGB archyvo, nuotraukos.]
Romo Kalantos susideginimo 30-osios metinės Vytauto Didžiojo universitete [Arūno Streikaus pranešimas apie Vytauto Didžiojo universitete 2002 m. gegužės 14–15 d. surengtą mokslinę konferenciją „Kaunas 1972: alternatyvioji kultūra, politinis protestas ir kultūrinė rezistencija“]
Kaunas 1972: alternatyvioji kultūra, politinis protestas ir kultūrinė rezistencija [Kastyčio Antanaičio straipsnis laikraštyje „Kauno diena”, 2002 m. gegužės 15 d., perspausdintas laikraštyje „Universitas Vytauti Magni“, 2002 m. Nr.3]
Skaistė Plaušinytė. Hipių judėjimas Lietuvoje
„LTSR hipiai“ Palangoje 1970-ais [9 senos nuotraukos] --- Kauno jaunimas 1968-1973 m. [Senos nuotraukos]
Neformalūs jaunimo judėjimai sovietmečiu (kaip pasipriešinimo forma) [Bernardinai.lt, 2006-07-10]
Klaus Fuchs. Romas Kalantas Tod in der zeitgenössischen Presse der Bundesrepublik [Annaberger Annalen 11, 2003, S. 239-273] [Klauso Fuchso mokslinis straipsnis vokiečių kalba apie Romo Kalantos mirties ir su ja susijusių įvykių nušvietimą tuometinėje Vakarų Vokietijos spaudoje]
Birutė Burauskaitė. Résistance au régime soviétique : le sacrifice de Romas Kalanta (1972) [Cahiers Lituaniens N°5 - Automne 2004, p. 7-10]
Stasys Vardys. Protests in Lithuania not Isolated [Lituanus, Volume 18, No.2 - Summer 1972]
SELF-IMMOLATIONS AND NATIONAL PROTEST IN LITHUANIA [„Lituanus“, Volume 18, No.4 - Winter 1972]
Jis turėjo priežastį mirti [Straipsnis paskelbtas savaitraštyje „Veidas“, 2002.05.09 - Nr. 19. Autoriai: Dalia Jazukevičiūtė, Vaida Samuolytė]
R. Kalantos liepsnose apdegė ir jo mylimosios likimas [Žurnalistės Audronės Urbonaitės rašinys apie Romo Kalantos mylimąją, paskelbtas 2007 m. gegužės mėn. žurnale "MM", o internetinė publikacija — lrytas.lt, 2007-05-03]
R. Kalanta planavo susideginti Palangoje
Soviets Quell Recent Riot in Lithuania [„The Truth“, July 1972]
LITHUANIA: Ordeal by Fire [TIME Magazine, Jul 31, 1972]
1972-ųjų Kauno pavasaris [„Literatūra ir menas“ 2002-05-17 nr. 2899] —— „"Draugo" korespondentas Lietuvoje Vidmantas Valiušaitis kalbėjosi su R.Kalantos žūties liudininku, kauniečiu inžinierium energetiku Vidmantu Kiserausku, prieš trisdešimt metų savo akimis regėjusiu liepsnojantį gyvą fakelą.“
Ištikimybė Laisvės pavasariui neišblėso ir po 35 m. [Žilvinė Petrauskaitė, "Kauno diena", paskelbta Delfi.lt, 2007.05.13]
Romas Kalanta – į liepsną, Valdas Adamkus – į Lietuvą [Bernardinai.lt, 2007-05-15] —— „Apie gilumines prieš 35 metus Kaune vykusių masinių antisovietinių demonstracijų priežastis Lietuvos visuomenė šiandien žino taip pat fragmentiškai ir paviršutiniškai, kaip ir tuomet.“
Arvydas Anušauskas. KGB reakcija į 1972 m. įvykius [„Genocidas ir rezistencija“, 2003, Nr. 1(13)]
Tomas Viluckas: Kokius pėdsakus paliko Romo Kalantos liepsna? [Bernardinai.lt, 2006-05-17]
Širdžių barikados (Apie jauną žmogų, prieš 35-erius metus žuvusį už Lietuvos laisvę) [Kęstučio Kasparo straipsnis „XXI amžiaus“ priede jaunimui „Žvilgsniai“, 2007 m. gegužės 11 d., Nr. 5 (90)]
Šešiasdešimt šeši rubliai šešiasdešimt kapeikų (KGB ir Romas Kalanta)
Minimos 36-osios R.Kalantos susideginimo metinės [lrt.lt ir lrytas.lt informacija, 2008]
D.Pūras: R.Kalantos žygis dar tik prasidėjęs [Mindaugas Jackevičius, www.DELFI.lt, 2007-05-14]
The Secret of Kaunas [by Rokas M. Tracevskis, 23 May 2003] —— Литва: Тайна Каунаса [Rusiška straipsnio versija]
Хроника Текущих Событий: выпуск 26 [5 июля 1972 г.] —— Rusijos disidentų periodiniame leidinyje paskelbta informacija apie Romo Kalantos susideginimą ir po to sekusius įvykius, žr. rubriką События в Литве.
Хроника Текущих Событий: выпуск 27 [15 октября 1972 года] —— Skyrelyje События в Литве pateikiama naujų detalių apie įvykius Kaune po R. Kalantos susideginimo.
Dying Without Killing: Self-Immolations, 1963–2002 [Tyrimo autorius: Michael Biggs (University of Oxford)]
Thich Quang Duc [Apie Vietnamo budistų vienuolį, susideginusį 1963 m.]
Išnykę liepsnose —— „Spėjama, kad susideginimą kaip politinio protesto formą pasirinko keliolika lietuvių.“
1972-ieji. Romas Kalanta (1-a dalis) —— 2-a dalis —— 3-ia dalis —— 4-a dalis [Arvydo Kšanavičiaus pokalbis su istoriku Kastyčiu Antanaičiu Kauno ARTV laidoje]
Romą Kalantą prisimenant [Straipsnio autorius: Arvydas Kšanavičius]
Lukasz Kaminski. Gyvieji fakelai [Bernardinai.lt, 2010-01-20]
Susideginimas kaip politinio protesto forma [Delfi.lt, 2004 m. gegužės 15 d. Straipsnio autorius: Dainoras Lukas ("Kauno diena")]
1972: President Nixon arrives in Moscow [BBC On This Day: 22 May, 1972]
Status Quo koncertuoja Madride 1975 m. (Franko diktatūros laikų Ispanijoje) [Kliošinės kelnės, aukštakulniai vyriški batai ir ilgi plaukai - to laikmečio jaunimo atributai, populiarūs 8-jame dešimtmetyje ir Lietuvoje, kaip ir Status Quo stiliaus muzika, skambėjusi mokyklinių šokių vakarėliuose, atliekama megėjiškų vietinių grupių (2-3 gitaros, mušamieji, "jonika").] --- O taip 1972 m. "laisvajame pasaulyje" koncertavo Led Zeppelin... [Tokių koncertų negalėjai matyti Lietuvoje, bet „diskai“ (plokštelės) ir muzikos įrašai įvairiais kanalais iš „tenai“ pasiekdavo ir vietinį jaunimą...]
Jaunimas šoka [Ištrauka iš lietuviško kino filmo „Maža išpažintis“ (1971)]
Klaipėda 1973 m. [Iškirpta iš rusiško meninio filmo, filmuoto Klaipėdoje. Pridėti lietuviški komentarai, lokalizuojantys Klaipėdos miesto vietas]
JAV istorikės disertacijoje – Romo Kalantos istorija —— The Human Side of History [Yra pateikiamas R. Kalantos 1972 m. mokyklinio sąsiuvinio su jo užrašais autentiškas atvaizdas] —— “Freedom for Lithuania” or “Freedom for Hippies”? Nationalism, Youth Counterculture and De-Stalinization in Soviet Lithuania [Amanda Swain, University of Washington]
Patriotizmo testas - kalantinės [Straipsnio autorė: Žilvinė Petrauskaitė. Skelbta: Kaunodiena.lt, 2006-05-13]
R. Kalanta [Muzikinis videoklipas]
Romas Kalanta: auka, įkvėpusi Kovo 11-ąją
Seime bus atverta paroda „Romas Kalanta – Laisvės šauklys ir 1972 m. Kauno pavasaris“
From Personal Sacrifice to Civil Resistance: National and Civic Identities in the Designation of May 14 as a National Memorial Day [Straipsnio autorė: Swain, Amanda Jeanne. Skelbta: Darbai ir Dienos. T. 57, 2012.]
1975-1986[keisti]
Lietuvos TSR 1978 m. konstitucija
Ateistinės propagandos pobūdis Lietuvoje 1975–1988 m. [Arūno Streikaus straipsnis] —— „Remiantis sovietų valdžios institucijų archyviniais dokumentais, oficialios spaudos publikacijomis ir bibliografinėmis rodyklėmis, straipsnyje aptariamos ateistinės propagandos tendencijos Lietuvoje per paskutinius sovietų režimo egzistavimo dešimtmečius, bandoma išryškinti jos specifiką lyginant su ankstesniais metais Lietuvoje vykdyta ateistine indoktrinacija.“
Rusų kalbos plėtra ir Lietuvos TSR švietimo politika devintajame dešimtmetyje
T.Venclova: variau privatų karą su tarybų valdžia [lrytas.lt, 2007-01-15]
Tomas Venclova pasakoja [Video, 2009.04.29]
Kruonio HAE statybos 1981 [Senas filmuotas reportažas apie Kruonio hidroakumuliacinės elektrines statybą]
Смерть Брежнева [Rusiškas video apie L. Brežnevo mirtį. 18 jo valdymo metų apibūdinami kaip stabiliausias periodas Rusijos XX a. istorijoje.]
Aras Lukšas: Pilkasis Kremliaus tarnas [Populiariai parašytas straipsnis apie Petrą Griškevičių, LKP CK I sekretorių 1974-1987 m.]
Diskoteka [Egidijus Sipavičius]
Vytautas Kernagis „Kaip gražu miške“ [1986]
Antis „Lietaus Melodija“ [1986]
1987-1989[keisti]
Reagan at Brandenburg Gate: "Mr. Gorbachev tear down this wall." [JAV prezidento Ronaldo Reigano kalbos prie Berlyno sienos fragmentas 1987 m. birželio 12 d.]
Sąjūdžio ir kelio į Nepriklausomybę chronologija
„Amerikos balso“ žinių pranešimas apie „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ 15-ąsias leidimo metines [1987 m. radijo laidos megėjiškas įrašas, sukomponuotas su filmuota religinių procesijų medžiaga, trukmė – 45 sek.]
Istorinės paralelės [Autorė: Skaidra Trilupaitytė]
1988 m. balandžio 20-oji: Arvydo Juozaičio pranešimas [Straipsnio autorius: Arvydas Kšanavičius, paskelbta Balsas.lt, 2009.04.20]
Sėdėjusieji krūmuose perrašo istoriją [Autorius: Valdas Bartasevičius, „Lietuvos ryto“ korespondentas. lrytas.lt, 2007-08-20]
Pirmo viešo sovietiniais laikais nesankcionuoto mitingo 25-metis
Po mitingo prie A.Mickevičiaus paminklo laukė ideologinis farsas [Eglės Digrytės straipsnis, paskelbtas www.DELFI.lt 2007.08.23]
Istoriko dr. Arvydo Anušausko kalba "Pirmoji politinė demonstracija okupacijos metais. Reikšmė ir pasekmės" [2007.08.23]
Istorinis mitingas pranašavo atgimimą [Stasio Gudavičiaus straipsnis, paskelbtas laikraštyje „Kauno diena“ 2007.08.22, internete randamas vtv.lt portale]
1987 m. rugpjūčio 23: diena, kai buvo atsikratyta baimės
Lietuvos Atgimimo epochą prisiminus [Arvydo Kšanavičiaus straipsnis laikraštyje „XXI amžius“, 2002 Nr. 80. Straipsnio paantraštė: Išsivadavimo raidos skerspjūvis. 1988 - 1990 metai]
Из выступления начальника 5 Службы КГБ Лит. ССР т. Бальтинаса Э. В. на совещании руководящего состава Комитета республики 2.08.88 г. [Dokumentas rusų k.]
Pakto paneigimo istorija [Bernardinai.lt, 2006-10-02]
Prieš 20 metų: rinkimai į SSRS parlamentą. Sąjūdžio pergalė [Straipsnio tekstas iš savaitraščio „Gimtasis kraštas“, 1989 m. kovo 30 d.]
Egidijus Bičkauskas. Pasirinkimas (Politiko autobiografija) [2000 m. išleistos knygos tekstas]
Baltic Way / August 23, 1989 [Video] ––– Atmostas Baltija, Bunda Jau Baltija, Ärgake Baltimaad [Full Version of Video)]
The Baltic Way [Baltijos keliui atminti skirta UNESCO svetainė]
Baltijos kelias iš arti Sąjūdžio metraštininko L.Glinskio akimis [Video]
Baltikum: Debatte mit Moskau um die Unabhängigkeit (Zeitraum August 1989)
Alfred E. Senn. Lithuania Awakening [Senn, Alfred Erich. Lithuania Awakening. Berkeley: University of California Press, 1990]
Jacques Lévesque. The Enigma of 1989 [Lévesque, Jacques. The Enigma of 1989: The USSR and the Liberation of Eastern Europe. Berkeley: University of California Press, 1997]
Sigitas Geda. Kaip išėjom iš Kremliaus ... [Sigitas Geda. Žydėjo mėlynos cikorijos //Šiaurės Atėnai. 2007 m. lapkričio 24 d. Nr. 44.]
Lietuvos kelias į Kovo 11-ąją [Gedimino Ilgūno straipsnis]
Marcelijus Martinaitis. Iš neužrašyto dienoraščio iki Sąjūdžio ir po jo
Sąjūdis brangus kaip pirmoji meilė
Algirdas Patackas. Sąjūdis ir Kaunas – abu labu tokiu
Per Lietuvą 1988 metais žengė persitvarkymo sąjūdis
M.Tamošaitis. Sąjūdžio vaidmuo sugriaunant sovietų imperiją
Laisvės vėjas Kaune skriejo greičiausiai (V)
Pusės tūkstančio puslapių Sąjūdžio istorija – jau knygynuose
Sąjūdis LIETUVOS periferijoje (1988–1993)
A.Brazauskas: LKP dauguma žmonių buvo normalūs, komunistų tik 3-5 proc. [Eglė Samoškaitė, www.DELFI.lt, 2009 m. gruodžio 12 d.]
1989-ieji: stebuklų metai, annus mirabilis
Lithuanian Communist Party Declares Independence
Prieš dvidešimt metų: žinoma ir nežinoma istorija
Varia[keisti]
Lietuviška tematika SSRS pašto ženkluose
Sigita Nemeikaitė. Sovietmečio architektūra bloškia į akistatą su istorijos ženklais [Delfi, 2006-11-14. Straipsnis iš žurnalo „Statyba ir architektūra“]
GULAG: Soviet Forced Labor Camps and the Struggle for Freedom [Visit the online exhibit to learn more]
Kommunismen och Baltikum [Tekstas švedų kalba]
Žemėlapiai ir kartoschemos[keisti]
Литовская ССР [Карманный атлас СССР. 11-е изд. — Ленинград: ГУГК при СНК СССР, 1940]
Белорусская ССР [Карманный атлас СССР. 11-е изд. — Ленинград: ГУГК при СНК СССР, 1940]
Ostland-Atlas [Riga, 1942]
Reichs-Kommissariat Ostland [Nacių okupacijos laikotarpio kartoschema]
Литовская ССР [Альбом схем автомобильных дорог СССР, 1945]
Labour Camps East of the Urals 1918-1958
Карта формирования границ Литовской ССР [Spalvota rusiška šiuolaikinė kartoschema, kurioje pažymėta Lietuvos TSR sienų kaitos istorija. Tai bene vienintelė kartoschema, kurioje aiškiai pažymėta Lietuvos teritorijos pietvakarinė dalis, už kurios išsaugojimą Masva hitlerinei Vokietijai sumokėjo 7,5 mln dolerių 1941 m.]
Lenkijos sienų kaita [Animacija]
Topografinio žemėlapio lapas, kuriame matosi Latvijos TSR ir Lietuvos TSR pasienio dalis
Navigacija
Turinys - Lietuva 1795-1917 metais - Lietuva 1918-1939 metais - Lietuva 1940-1989 metais - Lietuva 1990-2004 metais - Apibendrinamoji dalis
