Lietuvos istorija 1795-2004/Lietuva 1990-2004 metais

Iš Wikibooks.

< Lietuvos istorija 1795-2004(Nukreipta iš Lietuvos istorija 1795-2004: Lietuva 1990-2004 metais)

Navigacija

Turinys - Lietuva 1795-1917 metais - Lietuva 1918-1939 metais - Lietuva 1940-1989 metais - Lietuva 1990-2004 metais - Apibendrinamoji dalis

[redaguoti] Tekstas

Lietuvių visuomenėje 1989 m. pabaigoje – 1990 m. pradžioje nepriklausomybės atstatymo siekimas tapo vyraujančiu. Atsikūrė egzistavusios ligi 1940 m. ir steigėsi naujos politinės partijos (socialdemokratų, demokratų, krikščionių demokratų, tautininkų), bet jos nerodė didesnio savarankiškumo, šliejosi prie Sąjūdžio. Savarankiškai laikėsi tik Lietuvos laisvės lyga.

1990 m. vasario pabaigoje - kovo pradžioje dviem turais vykusiuose Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos rinkimuose daugiau kaip 80% vietų gavo Sąjūdžio iškelti kandidatai, likusias – atsiskyrusios nuo TSKP Lietuvos komunistų partijos (savarankiškos) ir lenkų tautinės mažumos atstovai. 1990 m. kovo 10 d. susirinkusi į savo pirmąjį posėdį naujai išrinkta Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba sprendė procedūrinius klausimus. Juos pratęsusi kitą dieną, 1990 m. kovo 11-ąją, Aukščiausioji Taryba išrinko savo pirmininku (faktiškai valstybės vadovu) Sąjūdžio lyderį V.Landsbergį ir priėmė Aktą dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo. Lietuvai sugrąžintas valstybės pavadinimas „Lietuvos Respublika“, o Vytis paskelbtas oficialiu valstybės herbu ir ženklu. Premjere buvo paskirta ekonomistė K. Prunskienė. TSRS prezidentas M.Gorbačiovas pareikalavo atšaukti Kovo 11-osios Aktą, buvo nutrauktas naftos tiekimas, bet ginkluotos jėgos 1990 m. naudoti nesiryžo, nors Lietuvos nepriklausomybės nepripažino nei viena Vakarų valstybė. Lietuvoje kuriamos nepriklausomos valstybės struktūros, tačiau jos teritorijoje tebestovėjo Tarybinės armijos daliniai, veikė daugelis bendrasąjunginių institucijų. Kitaip tariant egzistavo savotiška dvivaldystė.

...

1988-1991 m. galima laikyti didžiulio patriotinio pakilimo, tautos didvyriškumo laikotarpiu. Dainuojanti revoliucija baigėsi išsivadavimu, o išsivadavimo euforija greitai išsivadėjo. Po to sekė metai "kai nebuvo didvyrių". Būtent taip pavadino savo knygą Adolfas Šleževičius, 1993-1996 m. vadovavęs ministrų kabinetui (Adolfas Šleževičius. Metai kai nebuvo didvyrių. Lietuvos įvykiai tuometinio Ministro Pirmininko akimis. - Vilnius, 2008).

1992-1996 m. valdžioje buvo Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP). 1992 m. vykusiuose rinkimuose į Seimą ji gavo 76 vietas iš 141, dėl to turėdama absoliučią daugumą, galėjo sudaryti vienpartinę vyriausybę, neidama į koalicijas. 1993 m. rugpjūčio 31 d. iš Lietuvos Respublikos teritorijos buvo baigta išvesti Rusijos kariuomenė. Paskutinis Rusijos karinis dalinys ešelonu kirto Lietuvos - Baltarusijos sieną prie Kenos geležinkelio stoties likus dešimčiai minučių iki vidurnakčio. Rusijos kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta metais anksčiau nei iš Vokietijos ir Lenkijos, o Lietuva tapo pirmąja Baltijos šalimi, kurioje neliko rusų karinių dalinių.

1993 metai buvo reikšmingi ir ekonominio savarankiškumo prasme, nes tais metais buvo įvestas Litas - Lietuvos Respublikos nacionalinė valiuta. Finansiniame sektoriuje po lietuviškų bankų ir bankelių kūrimosi bumo, bankrotų ir įvairių finansinių aferų, vyko bankų sistemos denacionalizacijos procesas. Užsienio bankų dalis šalies finansinėje sistemoje jau po Lietuvos priėmimo į Europos Sąjungą pasiekė 92% (2005 m. duomenimis). Lietuvoje įsigalėjo Skandinavijos šalių bankai.

...

1995 m. Vilniuje mažame skverelyje netoli miesto centro buvo pastatytas paminklas 1993 m. mirusiam JAV muzikantui Frankui Zappai, kuris su Lietuva neturėjo nieko bendro. Pirmą pasaulyje paminklą Zappai inicijavo vietiniai šio daininko gerbėjai, o naujiena apie paminklo pastatymą Vilniuje tapo tų metų įdomiausias pranešimas iš Lietuvos pasaulinėje žiniasklaidoje.

...

2004 m. kovo 29 d. Lietuva įstojo į NATO (North Atlantic Treaty Organisation – Šiaurės atlanto sutarties organizacija). 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva įstojo į Europos Sąjungą.

[redaguoti] 1990-1991

Mitterrand über das Baltikum [Tai ištrauka iš Jacques Attali knygos "Verbatim" (Tome 3 chronique des années 1988 - 1991. Paris: Fayard, 1995.)] --- J. Attali 1981-1991 m. dirbo Prancūzijos prezidento patarėju ir žlungant Tarybų Sąjungai buvo gerai informuotas apie tarptautinio gyvenimo įvykius. Pateikiamoje ištraukoje (vokiečių kalba) jis mini tuometinio Prancūzijos prezidento F. Mitterando neigiamą reakciją į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo paskelbimą 1990 m. kovo 11 d.

Frau Prunskiene wurde im Washington von Bush empfangen

APIE VIENO STABO GRIŪTĮ VARNIUOSE, ARBA LAISVOS VARIACIJOS KULTINIO SOVIETINIO NUSIKALTĖLIO TEMA

1991-ųjų sausio 13-oji (iš Seimo archyvų)

Sausio 13-oji [Iš LRT archyvų, 1991]

Sausio 13-oji tautos atmintyje

Fotobankas.lt - nuotraukos pagal: "sausio 13-oji"

1991-ųjų metų svarbiausi įvykiai [Įvykių chronologija, pateikta LR Seimo svetainėje]

Inga Čepėnaitė. Sausio 13-oji – Lietuvos dvasios pergalė

Sausio 13-oji: už laisvę sumokėta brangiai

A. Jakubčionis: Baltijos keliu šiandien nebetikiu

Po 17 metų. Prisimena Sausio 13-osios dalyviai panevėžiečiai – karininkas, kunigas ir politikė [lrytas.lt, 2008.01.13.]

Jacek Borkowicz. Śpiewem i krwią (Jak Litwini wywalczyli niepodległość: wspomnienia z lat 1990-1991) [Tygodnik Powszechny, 2006-09-13]