Lietuvos istorija 1795-2004/Lietuva 1918-1939 metais

Iš Wikibooks.

< Lietuvos istorija 1795-2004(Nukreipta iš Lietuvos istorija 1795-2004: Lietuva 1918-1939 metais)

Navigacija

Turinys - Lietuva 1795-1917 metais - Lietuva 1918-1939 metais - Lietuva 1940-1989 metais - Lietuva 1990-2004 metais - Apibendrinamoji dalis

Turinys

1 Nepriklausomybė tarp dviejų pasaulinių karų
2 Bendroji padėtis
3 1918-1920 m.
4 3 ir 4 dešimtmečiai
5 1938-1939
6 Klaipėdos kraštas
7 Vilnius ir jo kraštas
8 Kartografinė medžiaga

[redaguoti] Nepriklausomybė tarp dviejų pasaulinių karų

Įsigilinus į Lietuvos valstybės tapsmą 1917-1920 m. aiškėja, kad tuometinėje politinėje mintyje egzistavo aiškus supratimas apie parlamentinės santvarkos problemiškumą tuo atveju, jei Lietuvos valstybės ribos bus didesnės ir apims platesnes teritorijas, kuriose lietuvių kalba neskambėjo. Tačiau praradusi Vilnių ir dar neturėdama Klaipėdos krašto, Lietuvos valstybė atgimė su laikinąja sostine Kaune ribotoje teritorijoje, kurios plotas tebuvo nepilni 53 tūkst. km² (52 822 km²), o joje vyravo lietuvių kalba. Tos valstybės ploto pietinis kontūras (demarkacinė linija po kovų su lenkais) ėjo į šiaurę nuo Daugpilio - Vilniaus - Varėnos - Gardino - Seinų linijos. T. y. kaimiškų teritorijų, kur vyravo slaviškai kalbantys gyventojai (gudai, lenkai, rusai, "tuteišiai"), naujojon Lietuvon pakliuvo visai nedaug. Tokioje lietuviškai šnekančioje teritorijoje organizuojant parlamentinius rinkimus nekilo abejonių, kad laimės lietuviai, lietuvių partijos, lietuvių politikai. Lietuviai buvo ir visi 3 aptariamojo laikotarpio valstybės prezidentai. Tai tarsi savaime suprantama, tačiau viskas būtų išrodę kitaip, jei Lietuva po I pasaulinio karo būtų atsikūrusi tose sienose, kokias turėjo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII a. pabaigoje, kai ji kaip valstybė nustojo egzistuoti.

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba priėmė nutarimą, skelbiantį Lietuvos nepriklausomybę su sostine Vilniuje. Sienų klausimas nebuvo detalizuojamas. Vėliau vasario 16 d. nutarimas imtas laikyti Lietuvos valstybės atkūrimo sutartiniu ženklu, o Vasario 16-oji švenčiama kaip Lietuvos nepriklausomybės diena.

Pirmieji demokratiniai rinkimai į Lietuvos parlamentą (Steigiamąjį Seimą) įvyko 1920 m. Intensyvi lietuvių katalikiškų organizacijų visuomeninė veikla, legaliai plėtota dar prieš I pasaulinį karą, gausiai leidžiama katalikiška spauda, kaip ir tiesioginė kunigų agitacija nemažai lėmė, kad karo nualintoje Lietuvoje žmonės, visų pirma moterys, labiausiai pasitikėjo arčiausiai katalikų bažnyčios stovėjusia partija. Pergalę pirmuosiuose demokratiniuose rinkimuose iškovojo krikščionys demokratai, kurie laimėjo ir keletą vėlesnių rinkimų, turėdami seime nežymią daugumą. Antra pagal populiarumą partija buvo valstiečių liaudininkų sąjunga, akcentavusi lietuvių ūkininkų interesus ir buvusi opozicijoje. 1926 m. pavasarį, pirmą kartą rinkimuose dalyvaujant Klaipėdos krašto gyventojams, balsai persiskirstė būtent opozicijos naudai. Kartu su socialdemokratais ir tautinių mažumų atstovais organizavę koaliciją, liaudininkai įgijo santykinę daugumą seime ir sudarė naują vyriausybę, o nauju prezidentu, vietoj 1922-1926 m. buvusio A. Stulginskio, tapo valstiečių liaudininkų lyderis K. Grinius. Kairiosios pakraipos valdžia apribojo katalikų bažnyčios įtaką, pagerino tautinių mažumų padėtį, ėmėsi skelbti ryžtingų reformų būtinybę, ragino taupyti valstybės lėšas, pvz. sumažinti karininkams atlyginimus ir t. t. Žinoma, tai negalėjo patikti krikščionims demokratams ir nacionalistiškai nusiteikusiai karininkijai. Jos nepatenkinti atstovai, vadovaujami majoro P. Plechavičiaus, ėmė ruošti valstybės perversmą, tačiau slaptai ieškojo politinės paramos tarp įtakingesnių valstybės vyrų. Kadangi tai buvo „nešvarus“ dalykas, krikščionys demokratai mielai užleido tam tikrą politinę iniciatyvą nacionalistinių intelektualų partijai - Tautininkų sąjungai, kuri liaudyje nebuvo itin populiari, todėl neatrodė būsianti pavojinga vėlesnėje kovoje dėl valdžios. Valstybės perversmas įvyko 1926 m. gruodžio 17 d. naktį. Teisėta valdžia veikė neryžtingai, nesuorganizavo pasipriešinimo. Prezidento funkcijų ėmėsi tautininkų lyderis Antanas Smetona, o krikščionys demokratai jį parėmė Seime, taip sudarydami tam tikrą perversmininkų valdžios teisėtumo įspūdį. Tačiau 1927 m. A. Smetona Seimą paleido ir ėmė stiprinti savo autoritarinį režimą, ką atspindėjo ir jo 1928 m. dekretu paskelbta naujoji konstitucija. Lietuva pirmoji iš Baltijos valstybių pasuko diktatūros keliu. Palaipsniui tautininkų partija tapo valdžios atrama, o 4 dešimtmečio viduryje buvo uždrausta visų kitų politinių partijų veikla. A. Smetona siekė savo valdžios legitimavimo regimybės. Iš anksto kruopščiai parinkti atstovai 4 dešimtmetyje porą kartų (1931 ir 1938 metais) išrinko A. Smetoną šalies prezidentu (kitų kandidatų nebuvo). Nedemokratiškai buvo išrinktas ir Lietuvos 1936 m. Seimas. 1938 m. jis priėmė 3-iąją nuolatinę konstituciją, dar labiau iškeliančią prezidento galias. Kadangi A. Smetona valdė daugiau kaip pusę nepriklausomybės laikotarpio (nuo 1926 m. pabaigos iki 1940 m. birželio vidurio), tai šis laikotarpis daugelio žmonių sąmonėje po II pasaulinio karo siejosi būtent su „Smetonos laikais“. Komunistai Smetonos režimą vadino „fašistiniu“, 1940 metais — „plutokratiniu“. Šiuolaikinėje akademinėje literatūroje jis vadinamas „autoritariniu“. A. Štromas vartojo „patriarchalinės diktatūros režimo“ sąvoką. Dar yra sutinkamas „prezidentokratijos“ terminas, kuris šiuo atveju suprantamas ne kaip demokratijos su stipriu prezidentu, o kaip diktatoriaus, atliekančio Prezidento funkcijas, režimo apibūdinimas. Pats A. Smetona jo valdymo metu oficialiai dar buvo vadinamas ir „Tautos Vadu“.

Gruodžio 17-osios perversmo politinė vadovybė suprato, kad Lietuvos nepriklausomybė yra trapi ir laikina. Lietuva anksčiau ar vėliau gali būti užimta galingesnių kaimynų. Kol dar yra laiko būtina sustiprinti tautą ir paruošti ją lemtingiems išbandymams. O tai per A. Smetonos ir tautininkų valdymo laikotarpį buvo stengiamasi padaryti.

[redaguoti] Bendroji padėtis

Plotas nuo 1921 m. gegužės iki 1923 m. pradžios – 52 822 km².

Plotas 1923-1939 m. (iki 1939 m. kovo) – 55 670 km².

Plotas nuo 1939 m. spalio – 59 731 km².

Palangos grąžinimas Lietuvai [Teksto autorė: Danutė Mukienė]

Lito įvedimas

Sionistinio judëjimo tendencijos Lietuvos Respublikoje (1918 - 1940) [Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2001, Nr.3/4, p. 68-77. Straipsnio autorė: Eglė Bendikaitė]

[redaguoti] 1918-1920 m.

Deklaration des Kommissars für Litauische Angelegenheiten Mickevičius vom 9. Februar 1918 [Dokumento internetinė publikacija remiantis paskelbtu šaltiniu leidinyje: Der Friede von Brest-Litowsk. - Düsseldorf, 1971, S. 520-524]

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės akto pasirašymas [Lietuvos Nacionalinis Muziejus]

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės akto signatarai [Lietuvos Nacionalinio Muziejaus virtuali paroda]

Tomas Baranauskas. Vasario 16-osios Aktas pabrėžė valstybės tęstinumą [Pirmą kartą paskelbta omni.lt, 2006 02 16]

„Lietuvos Aido“ 1918 m. vasario 19 d. titulinis puslapis [JPG failas]

Lietuvos Tarybos Prezidiumas [1918 m. fotonuotrauka]

Vasario 16-ji: skirtingi istorikų vertinimai [Povilo Lasinsko straipsnis laikraštyje „Universitas Vytauti Magni“, 2002 m. Nr.1]

Vasario 16 d. Akto veikos politinis ir etninis arealas [Straipsnio autorius – Antanas Tyla]

Der Friedensvertrag von Brest-Litovsk, 3. März 1918 [1918 m. kovo 3 d. Brest-Litovsko taikos dokumentų akademinė publikacija]

Sergej von Cube. Ein württembergischer Prinz auf dem Thron von Litauen, 1918 [Annaberger Annalen, Ausgabe 8, 2000]

A King in Lithuania [The New York Times, July 28, 1918]

ALFRED ERICH SENN. THE ACTIVITY OF JUOZAS GABRYS FOR LITHUANIA'S INDEPENDENCE, 1914 - 1920 [Lituanus, Volume 23, No.1 - Spring 1977]

1919 m. balandžio 22 d. Vilniuje lenkų ir lietuvių kalbomis paskelbtas J. Pilsudskio atsišaukimas į Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės gyventojus [Atsišaukimo atvaizdas JPG formatu]

1918–1920 m. laisvės kovos [Iš radijo laidų ciklo „Laisvės kryžkelės“]

Tadeusz Radziwonowicz. Rok 1920 na Suwalszczyźnie [Rocznik Augustowsko-Suwalski. Tom I, 2001]

Aleksander Srebrakowski. KONFLIKT POLSKO-LITEWSKI NA TLE WYDARZEŃ ROKU 1920. RELACJE I OPINIE NA ŁAMACH LITEWSKIEJ PRASY WILEŃSKIEJ [Pierwodruk tekstu [w:] Rok 1920 z perspektywy osiemdziesięciolecia, red. A.Ajnenkiel, Warszawa 2001]

Kaip atsitiko, kad lietuviais gimėm? [Kęstutis Skrupskelis ("Kultūros barai" Nr. 9)]

Sutartis, atnešusi nusivylimą [Tomas Čyvas, Aras Lukšas, žurnalas „Veidas“] —— Apie Lietuvos ir Sovietų Rusijos 1920 m. taikos sutartį.

Nauja pažiūra į buvusius Lietuvos-Lenkijos santykius (P. Lossowskio knyga) [Parašė A. Bendorius. Tai 1966 m. Varšuvoje išleistos P. Lossowskio knygos "Stosunki polsko-litewskie w latach 1918-1920" recenzija.]

[redaguoti] 3 ir 4 dešimtmečiai

Lietuvos kariuomenės skaičiai 1920-1939 m. [Jono Vaičenono straipsnis žurnale „Karo archyvas“ T. XVII, p. 144-180.]

Antanas Smetona [Nuotrauka iš knygos: Lietuvos albumas. Kaunas, 1921.]

Nepavykęs demokratijos eksperimentas [LIETUVOS ŽINIOS, 2009 balandžio 03 d., Nr. 76 (12303). Straipsnio autorius: Aras Lukšas]

Augustinas Voldemaras [Straipsnis anglų kalba akademiniame žurnale "LITUANUS" Volume 30, No.3 - Fall 1984. Straipsnio autorė: Kristina Vaičikonis.]

Palangos grąžinimas Lietuvai [Danutės Mukienės straipsnis] —— „Nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo pradėta rūpintis Palangos ir jos apylinkių grąžinimu Lietuvai. Ši teritorija daugiau kaip 100 metų (1819-1921) priklausė Kuršo gubernijai.“

Lietuva 1919-1940 m. [Autorius - Gediminas Vaskela]

Dangiras Mačiulis. Kultūros paveldo apsauga nepriklausomoje Lietuvoje (1918-1940) [Lituanistica, 2003, Nr. 4(56), p. 18-40]

Algimantas Kasparavičius. Kunigas ir politika: Mykolo Krupavičiaus veiklos štrichai [XXI amžius, 2005 Nr. 96]

Valentinas Stundys. Prelatas M.Krupavičius – krikščionių demokratų ir Lietuvos valstybės patriarchas [lrytas.lt, 2006-09-21]

Tautinių mažumų dalyvavimas rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą 1920-1926 m.: kiekybinių charakteristikų projekcija [Straipsnio autorius: Saulius Kaubrys]

Tautinių mažumų problemos Stasio Šalkauskio tautiškumo sampratoje

Kazio Griniaus 140-osios gimimo metinės [Lietuvos centrinio valstybės archyvo paroda]

Lithuania Through Polish Eyes, 1919-1924 [LITUANUS, Volume 26, No.1 - Spring 1980. Straipsnio autorius: Alfred Erich Senn]

1926 m. gruodžio 17-osios valstybės perversmas – žvilgsnis po 80 metų [Kultūros barai, 2006 Nr. 12]

Į visuomenę

Gediminas Rudis. Antisemitinės tendencijos voldemarininkų judėjime 1928-1940 m. [2006.05.31]

Jonas Rudokas. Pirmasis Lietuvos prezidentas, tapęs diktatoriumi [Veidas, 2004.08.12 - Nr. 33]

Antanas Martinionis. DVIKOVA BAIGĖSI LYGIOSIOMIS: Kodėl krikščionys demokratai nemėgo tautininkų ir Antano Smetonos? [Komjaunimo tiesa, 1989 m. gruodžio 14 d., Nr. 237]

Achilo kulnas: parlamentarizmo ir politinės kultūros problemos Lietuvoje 1920—1926 metais [Lrytas.lt skaitytojams –žurnale „Kultūros barai“ 2007 m. Nr. 3 išspausdintas istoriko Algimanto Kasparavičiaus tekstas apie parlamentarizmo ir politinės kultūros problemas Lietuvoje tuoj po nepriklausomos valstybės atstatymo.]

2. Achilo kulnas: parlamentarizmo ir politinės kultūros problemos Lietuvoje 1920-1926 m. —— „Išėjo žurnalo „Kultūros barai“ [2007 m.] balandžio mėnesio numeris. Žurnalo redakcija leido lrytas.lt skaitytojams pateikti antrąją istoriko A.Kasparavičiaus straipsnio apie parlamentarizmo ir politinės kultūros problemas Lietuvoje 1920-1926 metais.“

Lenkų mokyklų steigimas Lietuvoje 1926 m. [Straipsnio autorius: Benediktas Šetkus. In: Istorija. Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. T. 65. 2007, p. 38-47.]

Lietuvos politinės dešinės radikalizacija XX a. ketvirtajame dešimtmetyje [Straipsnio autorius: Artūras Svarauskas]

Slaptoji policija prieškario valstybininkų biografijose (1) —— Tęsinys (2) —— Tęsinys (3) —— Tęsinys (4) [Vidmantas Valiušaitis, Žurnalas „Valstybė“. Internete publikuota DELFI.lt, 2009]

Kultūrbolševizmas Lietuvoje XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Režimas prieš parlamentarizmą: „penktosios kolonos“ telkimo pradžia

"Lituanikos" skrydis per Atlantą

Gintautas Surgailis. Lietuvos karinis laivynas 1935-1940 [2003 m. išleistos knygos tekstas internete]

Rusų mažumos visuomeninė padėtis Lietuvoje 1918–1940 m.: socialiniai aspektai [Straipsnio autorius: Andrius Marcinkevičius. Paskelbta akademiniame žurnale „Filosofija. Sociologija“, 2006, Nr. 4, P. 20–28]

Lietuvos vokiečių Kulturverbando ryšiai su Vokietija 1933-1940 metais [Straipsnio autorė: Ingrida Jakubavičienė]

Change in the Studies of Education in Lithuania in the Period of 1918-1940

Z. Butkus: Kremlius visada siekė valdyti politinius procesus Lietuvoje [Balsas.lt, 2008.01.29.]

Z. Butkus. Valstybiniai perversmai Baltijos šalyse(1926 ir 1934 m.): panašumai ir skirtumai

Dvišalių Lietuvos ir Čekoslovakijos santykių (1918–1939) dinamika: naujas indėlis į Lietuvos diplomatijos istoriją (Dalios Bukelevičiūtės daktaro disertacijos gynimas)

ALBERT N. TARULIS. SOVIET POLICY TOWARD THE BALTIC STATES 1918-1940 [1959 m. išleistos knygos pilnas tekstas]

Freudenschafts- und Zusammenarbeitsvertrag zwischen den Baltischen Staaten, 12.September 1934 [1934 m. draugystės ir bendradarbiavimo sutartis tarp Baltijos šalių]

[redaguoti] 1938-1939

Careful Smetona [From the Dec. 26, 1938 issue of TIME magazine]

Lenkų karinio diplomato Lietuvoje atsiminimai

Ultimatum i nawiązanie stosunków z Litwą w 1938 r. [Prawica.net, 2009-03-17 | Mariusz A. Roman]

Tuščias šūvis: galimybės atremti Vokietijos karinę grėsmę 1939 metais

Сталин И. Речь на заседании политбюро ЦК ВКП(б) 19 августа 1939 года

Nichtangriffsvertrag zwischen Deutschland und der Union der Sozialistischen Sowjetrepubliken, 23. August 1939

The Meaning of the Soviet-German Non-Aggression Pact [V. M. Molotovo kalba, pasakyta TSRS Aukščiausioje Taryboje 1939 m. rugpjūčio 31 d., vertimas į anglų kalbą]

SAULIUS SUŽIEDĖLIS. THE MOLOTOV-RIBBENTROP PACT AND THE BALTIC STATES: AN INTRODUCTION AND INTERPRETATION [LITUANUS, Volume 35, No.1 - Spring 1989]

The Molotov-Ribbentrop Pact: The Documents [LITUANUS, Volume 35, No.1 - Spring 1989]

Piotr Łossowski. Neutralność Litwy ["Apokryf" Nr. 15. Dodatek do "Tygodnika Powszechnego", 1999, Nr. 39]

Lietuva tiesė pagalbos ranką lenkų kariškiams [Valdas BARTASEVIČIUS ("Lietuvos rytas") 2009-08-29]

Beistandspakt zwischen der UdSSR und Litauen vom 10.Oktober 1939

The Reich Foreign Minister to the German Ambassador in the Soviet Union, (Schulenburg) [Labai slapta telegrama iš Berlyno į Maskvą 1939 m. spalio 5 d., vertimas į anglų kalbą]

Молотов В. М. Доклад о внешней политике Правительства (на Внеочередной пятой сессии Верховного Совета СССР) 31 октября 1939 года

Mykolas Juozapavičius. Dar apie istorijos vadovėlius [Publikuota bernardinai.lt, 2005 m.]

[redaguoti] Klaipėdos kraštas

Ko neįstengė suprasti Lietuvos valdžia ir klaipėdiškiai 1923-1939 metais? (I)

Ko neįstengė suprasti Lietuvos valdžia ir klaipėdiškiai 1923-1939 m. (II)

Ko neįstengė suprasti Lietuvos valdžia ir klaipėdiškiai 1923-1939 m. (III)

Sportas ir politika: vokiečių sportinė veikla Klaipėdos krašte 1923-1939 metais [Straipsnio autorė: Ingrida Jakubavičienė. Paskelbta „Lietuvos istorijos studijos“, 2006, T. 17, p. 38-53.]

Vygantas Vareikis. Die Rolle des Schützenbundes Litauens bei der Besetzung des Memelgebietes 1923 [Annaberger Annalen, Ausgabe 8, 2000]

Gajūs mitai: kas „atvadavo“ Klaipėdos kraštą?

KLAIPĖDOS SUKILIMO 85–ERIŲ METŲ SUKAKTIS

1923 m. dokumentinis filmas „Klaipėdos atvadavimas“

Ambasadorius V.Žalys: „Klaipėdos sukilimo nebuvo“ (garso įrašas, video, nuotraukos)

Die Einstellung der regierenden Partei Litauens "Tautininkai" gegenüber den Deutschen im Memelgebiet 1926-1939

Klaipėdos krašto praradimas: tarp iliuzijų ir „realpolitik“

K. Forstreuter. Memelland [Jahresberichte für deutsche Geschichte / Hrsg. v. Albert Brackmann u. Fritz Hartung. - Leipzig : Koehler. - 14. Jahrgang 1938. - 1940, S. 387-392]

Viktor Bruns. Die Memelfrage [Zeitschrift für ausländisches öffentliches Recht und Völkerrecht, Band 6 (1936), S. 645-666.]

Memel is Free! [Versta į anglų kalbą iš: Eugen Hadamovsky, Weltgeschichte im Sturmschritt (Munich: Zentralverlag der NSDAP., 1939), pp. 342-350.]

Das Memelland 1920 — 1939 und das Problem der Minderheiten [Vortrag von Universitätsprofessor Dr. Walther Hubatsch - Bonn gehalten am 22. März 1964 in Oldenburg]

Memel (Gebiet)