Linux žaliems: openSUSE/openSUSE pagrindai

openSUSE logotipas

Iš pradžių paminėkime bendrus Linux principus, o paskui artimiau susipažinsime su openSUSE.

Pagrindiniai principai

Jei pirmą kartą susiduriate su Linux sistema, greičiausiai norėtumėte apie ją sužinoti pagrindinius dalykus. Linux, Mac OS ir Windows turi daug bendrų grafinės aplinkos elementų, leidžiančių nepasimesti perėjus iš kitos aplinkos. Tačiau vis tik skirtumų yra. Sekanti informacija padės „žaliems“ Linux vartotojams susidraugauti su nauja operacine sistema. Jei jau naudojotės Mac OS, greičiausiai daugelis principų jums bus panašūs į jau žinomus. Windows vartotojai gali sužinoti naujų nežinomų dalykų.

Darbo aplinka

Linux sistemoje galima dirbti dvejopai: grafinėje aplinkoje ir komandinėje eilutėje.

Grafinė aplinka

openSUSE 11.2 su KDE4.3.1 darbalaukiu

Darbas konsolėje

Tai populiariausia aplinka tarp paprastų vartotojų. Paprastai darbas vyksta darbalaukyje su programomis atskiruose languose naudojantis pele ir klaviatūra. Linux pasižymi galimybe įdiegti ir naudoti kokią tik nori grafinę sąsają. Populiariausios yra KDE, GNOME, XFCE darbastalio aplinkos. Net ir jas įsidiegę, nesate pririšti prie esamos išvaizdos ir nuostatų – galite drąsiai eksperimentuoti ir susikurti sau patogią darbo vietą. Vienu metu tas pats vartotojas gali naudoti keletą darbastalio aplinkų (ir KDE, ir GNOME).

Terminalas

Labiau patyrę vartotojai moka dirbti apvalkale (angl. shell), kur užduotys vykdomos komandinėje eilutėje. Tokia darbo aplinka dar vadina konsole ar terminalu. Paprastam vartotojui joje dirbti visai nereikia mokėti (nors tai ir privalumas).

Vartotojo sąvoka

Nuo pat Linux sukūrimo, ji buvo daugiavartotojiška sistema: daugybė vartotojų gali vienu metu dirbti tame pačiame kompiuteryje. Jie gali jungtis prie pagrindinio kompiuterio per įvairius terminalus ir skirtingais tinklo ryšiais. Kiekvienas vartotojas turi atskirą darbalaukio konfigūraciją.

Skirtingi vartotojų vaidmenys

Linux kompiuteryje vartotojai skiriami į dvi grupes: galite prisijungti kaip paprastas vartotojas, arba kaip super naudotojas (administratorius), paprastai vadinamas „root“. Pastarasis turi leidimus prieiti prie visų sistemos dalių ir gali vykdyti administravimo užduotis. Jis (ar ji) gali be jokių apribojimų keisti sistemą ir prieiti prie visų rinkmenų. Jei prisijungiate kaip paprastas vartotojas, jūs neturite tokių teisių. Be abejo, Paprastas vartotojas ir root gali būti tas pats fizinis asmuo (jūs!), tačiau besinaudojantis skirtingais vaidmenimis. Vartotojas root Linux sistemoje sukuriamas savaime diegimo metu. Jums paprastai tereikia nurodyti jo slaptažodį. Žinoma, galima sukurti ir kitą administratoriaus teises turintį vartotoją. Kasdieniam darbui prisijungiama paprasto vartotojo teisėmis. Atlikdami administravimo užduotis ar paleisdami tam tikras programas, pavyzdžiui YaST, reikalingos root teisės. Dirbant grafinėje aplinkoje, esant reikalui, dažniausiai bus paprašoma įvesti root slaptažodį. Administratoriaus teisės bus suteiktos tik tai programai. Galbūt ši savybė iš pradžių pasirodo nepatraukli, tačiau užtikrina saugumą. Vartotojas be root slaptažodžio negali sugadinti sistemos. Daugų daugiausia jis gali sugadinti tik savo paskyrą ir duomenis. Tuo tarpu root teisėmis įvykdyta bet kokia operacija gali pažeisti visą sistemą. Tie, kas nori pažeisti veikiančią Linux sistemą, pirmiausia turi gauti root teises. Būtent todėl Linux sistemai daug sunkiau kurti virusus.

Grupės

Kiekvienas Linux vartotojas priklauso bent vienai grupei. Grupė, šiuo atveju, gali būti suprantama kaip keletas prisijungusių vartotojų su tam tikromis vienodomis teisėmis. Grupės papratai apibrėžiamos pagal atliekamas funkcijas arba duomenis, išteklius, prie kurių grupės nariai gali prieiti. Sukūrus naują Linux vartotoją, jis priskiriamas pirminei grupei, tačiau sistemos administratorius jį gali priskirti ir kelioms grupėms.

Linux rinkmenų sistema

Visi vartotojai, taip pat ir root, turi nuosavus namų aplankus. Namų aplanke laikomi visi asmeniniai duomenys, pvz., dokumentai, žymelės, el. laiškai, muzika. Sistemos aplankus, kuriuose talpinamos pagrindinės konfigūracijos ir vykdomosios rinkmenos, gali keisti tik super-vartotojas. Rinkmenas ir aplankus vartotojai gali tvarkyti rinkmenų tvarkytuvėmis arba komandinėje eilutėje (senasis būdas). Pastarasis būdas dažnai greitesnis, tačiau norint juo dirbti, reikia turėti žinių (esamų rinkmenų parodymui, keitimui, jų savybių keitimui, naujų kūrimui). Rinkmenų tvarkytuvė (gali būti vadinama ir failų naršykle, bylų tvarkykle) leidžia dirbti grafinėje aplinkoje ir intuityviai atlikti užduotis. GNOME aplinkoje bene populiariausia yra Nautilus programa, KDE3 – Konqueror, KDE4 – Dolphin.

Pagrindinės savybės

Linux sistemoje visos rinkmenos ir aplankai talpinami medžio principu. Pats aukščiausias aplankas „/“ vadinamas šakniniu (angl. root; nepainiokite su root vartotojo namų aplanku „/root“). Windows sistemoje atitikmuo galėtų būti C:\ aplankas. Visi kiti Linux aplankai gali būti pasiekiami einant nuo šio aplanko. Aplankai išdėstyti hierarchine struktūra.

Kiti skirtumai išryškėja lyginant Linux ir Windows/DOS rinkmenų sistemas:

Kelių nurodymas

Kelio dalių elementams atskirti Windows sistemoje naudojamas kairinis brūkšnys („\“), o Linux sistemoje – dešininis (pasvirasis) brūkšnys („/“). Pavyzdžiui, asmeniai Windows vartotojų duomenys gali būti laikomi C:\Users\pavardenis\My documents\Laiškai, tuo tarpu Linux aplinkoje tai greičiausiai būtų /home/pavardenis/Dokumentai/Laiškai.

Skaidiniai, laikmenų nuskaitymo įrenginiai ir aplankai

Windows atskiriems skaidiniams (diskams), įrenginiams naudoja raides. O Linux sistemoje vien tik iš kelio nepasakytum, ar rinkmena yra konkrečiame skaidinyje, ar laikmenoje, ar tinkle, ar „įprastame“ apalnke.

Prijungimas ir atjungimas (angl. mounting and unmounting)

Tai esminis Linux ir Windows skirtumas. Windows aptinka skaidinius ir diskus įkrovos metu ir jiems priskiria raides. (Beje, diskas yra atskiras fizinis vienetas, kuris gali būti programiškai dalinamas į skaidinius; Windows sistemoje tiek skaidiniai, tiek diskai vadinami diskais.) Tuo tarpu Linux sistemoje skaidiniai ir diskai yra nematomi tol, kol jie nėra prijungti programine prasme (angl. mounted), t. y. integruoti į rinkmenų sistemą konkrečioje aplankų medžio vietoje. Paprastas vartotojas negali pasiekti skaidiniuose ar įrenginiuose esančių duomenų, jei jie neprijungti. Nesijaudinkite, dažniausiai jums jų net nereikės rankiniu būdu prijungti (angl. mount). Diegiant sistemą, galima nurodyti skaidinius, kurie savaime prijungiami įkrovos metu. Keičiamos laikmenos (išoriniai standieji diskai, atmintukai) paprastai taip pat aptinkamos ir savaime prijungiamos prie sistemos. Darbastalio aplinkos, pvz., KDE ar GNOME, praneš jums apie naują įrenginį. Nors šis prijungimo ir atjungimo principas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti sudėtingas ar nepatogus, jis suteikia didelį lankstumą. Pavyzdžiui, galite lengvai prijungti kito kompiuterio aplanką per tinklą ir jame elgtis, lyg jis būtų jūsiškiame kompiuteryje.

Jautrumas raidžių dydžiui

Linux rinkmenų sistemoje griežtai skiriamos didžiosios ir mažosios raidės. Pavyzdžiui, tekstas.txt, TeKsTas.txt ir Tekstas.txt būtų visiškai skirtingi rinkmenų pavadinimai. Tai taip pat galioja ir aplankams: į aplanką Laiškai nepateksite kreipdamiesi į laiškai.

Rinkmenų prievardžiai

Kitaip nei Windows, Linux sistemoje rinkmenos gali turėti rinkmenų prievardžius, pvz., .txt, tačiau jie yra nebūtini. Pradėjusiesiems dirbti komandinėje eilutėje iš pradžių gali būti sunku atskirti rinkmenas ir aplankus (priklausomai nuo naudojamų komandų). Naudojantis grafinės aplinkos rinkmenų tvarkytuvėmis paprastai sunkumų nekyla: rinkmenos ir aplankai vaizduojami įvairiausiais skirtingais ženkliukais.

Slepiamosios rinkmenos

Panašiai kaip ir Windows, Linux irgi gali skirti „įprastas“ ir „slepiamąsias“ rinkmenas, kurios dažniausiai yra konfigūracinės. Linux sistemoje slepiamųjų rinkmenų pavadinimai prasideda tašku, pavyzdžiui, .slepiamoji. Norėdami pasiekti slepiamąsias rinkmenas, galite keisti rodinį rinkmenų tvarkytuvėje.

Rinkmenų sistemos leidimai

Kadangi Linux yra daugiavartotojiška sistema, kiekviena rinkmena priklauso kokiam nors vartotojui ar grupei. Tik rinkmenos ar aplanko savininkas (taip pat ir root) gali suteikti kitiems vartotojams naudojimosi leidimus: įrašyti, skaityti ir/ar vykdyti. Galite pasiekti tik tas rinkmenas ir aplankus, kuriems turite bent leidimą skaityti. Leidimus galima keisti tiek komandine eilute, tiek rinkmenų tvarkytuvėmis. Turėti root teises, galite keisti rinkmenų ir aplankų savininkus bei grupes.

---

Aplankų struktūra

Sekančioje lentelėje pateikiama trumpa aukščiausio lygio aplankų apžvalga.

/	Šakninis aplankas - aplankų medžio pradžia
/bin	Svarbiausios dvejetainės rinkmenos, pvz., kurių reikia ir administratoriui, ir paprastam vartotojui
/boot	Paleidyklės rinkmenos
/dev	Sistemos įrenginių pasiekimui reikalingos rinkmenos
/etc	Sistemos konfigūracijos rinkmenos
/home	Talpina visų sistemos vartotojų aplankus. Išimtis – root vartotojas
/lib	Svarbiausios bendros bibliotekos ir branduolio moduliai
/media	Keičiamųjų laikmenų prijungimo vietos
/mnt	Vieta, skirta laikinam prijungimui prie rinkmenų sistemos
/opt	Papildoma programinė įranga
/root	Administratoriaus root namų aplankas
/sbin	Svarbios sistemos dvejetainės rinkmenos
/srv	Sistemos teikiamų paslaugų duomenys
/tmp	Laikinos rinkmenos
/usr	Antro lygio hierarchija su tik skaitymui skirtomis rinkmenomis
/var	Kintamųjų duomenys, pvz., žurnalai
/windows	Dažniausiai sukuriamas, jei kompiuteryje įdiegta ir Linux, ir Windows OS. Talpinami Windows duomenys.

---

openSUSE bruožai

openSUSE savybės, kurių derinys išskiria ją iš kitų Linux operacinių sistemų:

Darbastalio aplinka

openSUSE komanda ypač rūpinasi KDE ir GNOME grafinių aplinkų stabilumu. Galite išbandyti šių dviejų aplinkų demonstracinius CD (LiveCD). Nuo openSUSE 11.2 versijos diegiant iš DVD, automatiškai pažymėta KDE4.3.1 aplinka, tačiau tai nereiškia, kad ji yra pagrindinė openSUSE aplinka (tai padaryta tik todėl, kad openSUSE vartotojai dažniausiai naudoja būtent šią aplinką). Viena iš svarbiausių openSUSE projekto vertybių – pasirinkimo laisvė. Diegiant iš DVD galite pasirinkti KDE, GNOME, XFCE ar kitą grafinę aplinką.

YaST valdymo centras

openSUSE turi diegimo ir administravimo programą, vadinamą YaST2, kuri vienoje sąsajoje tvarko standžiojo disko skaidinius, sistemos sąranką, apima RPM paketų tvarkytuvę, internetinių atnaujinimų vykdymą, tinklo ir užkardos konfigūravimą, vartotojų administravimą ir t.t. YaST taip pat integruoja SaX2, kuris padeda vartotojams suderinti vaizdo plokštę ir vaizduoklį, lytimąjį ekraną ir netgi papildomus vaizduoklius su Xinerama. Paskutiniu metu įtraukta keletas naujų YaST modulių, įskaitant ir Bluetooth palaikymą.

„Diegti tuoj pat“ (angl. One-click install)

openSUSE sistemoje programas, paketus galima pradėti diegti tiesiog vienu spustelėjimu ties .ymp rinkmena! Pavyzdžiui, openSUSE parsisiuntimų svetainėje yra paketų paieška; čia prie rastųjų paketų pateikiamos „Diegti tuoj pat“ nuorodos, kurias spragtelėje pradėsite diegti norimą programinę įrangą kone tiesiai iš savo žiniatinklio naršyklės! „Diegti tuoj pat“ nuorodų galima rasti įvairiose programinės įrangos svetainėse, pvz., VLC.

Lokalizavimas. Lietuvių kalba

Sulietuvinta daug Linux programinės įrangos. Dažniausiai jos lokalizavimas visiškai nesusijęs su konkrečia operacine sistema. Būtent su openSUSE sistema susiję pranešimai (YaST, Zypper, SaX2, AppArmor, KIWI, pagrindinio meniu pavadinimai) taip pat yra verčiami į lietuvių kalbą. Bent 2009 metais tuo negalėjo pasigirti kitos labai populiarios Fedora (visai nelietuvinta) ir Mandriva (labai pasenęs vertimas – belikęs vienas kitas lietuviškas žodis) Linux distribucijos.