Lietuvos metraštis/1892/Vln
Išvaizda
Vilniaus gubernija 1892 m.
Vadovai
[keisti]- Nikolajus Grevenicas, Vilniaus gubernatorius 1885–1895 m.
Teritorija
[keisti]1892 m. pabaigoje Vilniaus gubernijoje buvo 7 apskritys.[1] Dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo Trakų apskritis, didžioji dalis Švenčionių ir Vilniaus apskričių, mažoji dalis Ašmenos ir Lydos apskričių, o Dysnos ir Vileikos apskritys buvo išvien dabartinės Baltarusijos teritorijoje.
- Kaimo vietovės buvo suskirstytos į 151 valsčių, kuriuose buvo 952,2 tūkst. gyventojų.[2]
Geležinkeliai
[keisti]Gubernijoje buvo 32 geležinkelio stotys:[3]
- Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis:
- Švenčionių apskritis: Dūkšto GS (Дукшты) – Ignalinos GS (Игналино) – Švenčionėlių GS (Свенцяны)
- Vilniaus apskritis: Pabradės GS (Подбродье) – Bezdonių GS (Безданы) – Naujosios Vilnios GS (Вилейка) – Vilniaus GS (Вильна)
- Trakų apskritis: Lentvario GS (Ландворово) – Rūdiškių GS (Рудзишки) – Valkininkų GS (Олькеники) – Varėnos GS (Ораны) – Marcinkonių GS (Марцинканцы)
- Atšaka link Prūsijos sienos:
- Trakų apskritis: Lentvario GS (Ландворово) – Vievio GS (Евье) – Žaslių GS (Жосли) – Kaišiadorių GS (Кошедары) – Pravieniškių GS (Провенишки)
- Liepojos–Romnų geležinkelis:
- Vilniaus apskritis: Naujosios Vilnios GS (Вилейка) – Kenos GS (Кѣна) – (Слободка)
- Ašmenos apskritis: (Солы) – (Сморгоне) – (Залѣсье)
- Vileikos apskritis: (Молодечно) – (Уша) – (Алехновичи)
- Liepojos geležinkelis:
- Trakų apskritis: Kaišiadorių GS (Кошедары) – Gaižiūnų GS (Гайжуны)
- Vilniaus–Rivnės ir Pinsko geležinkeliai:
- Vilniaus II GS (Вильна II) – Kirtimų GS (Постъ-Порубанокъ) – Jašiūnų GS (Яшуны) – (Бинякони) – (Бастуны) – (Лида) – (Нѣманъ)
Šaltiniai
[keisti]- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1893 годъ. // PDF 293–411 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1893 годъ. // PDF 518–529 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1893 годъ. // PDF 558–559 psl.