Lietuvos metraštis/1877/Min/Slu

Iš Wikibooks.

1877 m. Slucko apskritis priklausė Minsko gubernijai, joje buvo 22 valsčiai.

Valsčiai[keisti]

Valsčių informaciją pateikė Rusijos imperijos Centrinis statistikos komitetas, duomenis surinkęs iš gubernijų statistikos komitetų. Ši apskaita buvo atlikta 1877 m. Rusijos imperijos Vidaus reikalų ministro dekretu siekiant sutikslinti imperijos žemes ir gyvenvietes ruošiantis visuotiniam gyventojų surašymui. Šiose ataskaitose valsčiams buvo priskiriamos ir žemės bei miesteliai, kurie buvo valsčių teritorijoje, tačiau juridiškai jiems nepriklausė, kadangi turėjo atskirą savivaldą.[1]

Valsčius Seniūnijos Gyvenvietės Kiemai Gyventojai
Быстрицкая – Bystrycos valsčius 8 11 574 5305
Вызненская – Vyznos valsčius 10 17 636 5534
Гресская – Hresko valsčius 9 33 633 6256
Грицевичская – Hrycevičų valsčius 10 36 505 4312
Грозовская – Hrozavos valsčius 5 20 345 3155
Заостровичская – Zaastravečos valsčius 5 25 232 2784
Кiевичская – Kijavičų valsčius 6 16 609 3011
Клецкая – Klecko valsčius 10 26 432 4806
Круговичская – Kruhovičų valsčius 10 28 423 4959
Ланьская – Lanės valsčius 9 32 495 4637
Ляховичская – Liachavičų valsčius 14 24 702 6602
Медвѣдичская – Miadzvedzičų valsčius 10 33 410 4871
Погостская – Pahosto valsčius 9 16 575 5056
Поцѣйковская – Paceikių valsčius 9 38 533 5100
Романовская – Ramanavos valsčius 9 18 662 6888
Синявская – Siniaukos valsčius 12 31 751 5792
Слуцкая – Slucko valsčius 8 27 990 6267
Старобинская – Starobino valsčius 10 21 697 6530
Телядовичская – Cialiadavičų valsčius 7 34 557 3714
Тимковичская – Cimkavičų valsčius 10 21 787 4894
Царевская – Caraucų valsčius 8 17 522 5658
Чаплицкая – Čaplicų valsčius 8 13 514 4973
Iš viso: 205 564 13 270 116 093

Gyvenvietės[keisti]

Informacija apie pagrindines valsčių gyvenvietes buvo surinkta Rusijos imperijos Centrinio statistikos komiteto ir išleista kaip leidinys-žinynas 1886 m. Žinyne buvo pateiktos pagrindinės valsčių gyvenvietės, taip pat papildomai išskiriant miestelius. Be to, buvo informacija apie kai kurias kitas gyvenvietes, kuriose buvo svarbūs religiniai, socialiniai, ekonominiai objektai.[2]

Šaltiniai[keisti]

  1. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 59–60 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 69–70 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).