Lietuvos metraštis/1877/Min/Min
1877 m. Minsko apskritis priklausė Minsko gubernijai, joje buvo 17 valsčių.
Valsčiai[keisti]
Valsčių informaciją pateikė Rusijos imperijos Centrinis statistikos komitetas, duomenis surinkęs iš gubernijų statistikos komitetų. Ši apskaita buvo atlikta 1877 m. Rusijos imperijos Vidaus reikalų ministro dekretu siekiant sutikslinti imperijos žemes ir gyvenvietes ruošiantis visuotiniam gyventojų surašymui. Šiose ataskaitose valsčiams buvo priskiriamos ir žemės bei miesteliai, kurie buvo valsčių teritorijoje, tačiau juridiškai jiems nepriklausė, kadangi turėjo atskirą savivaldą.[1]
Valsčius | Seniūnijos | Gyvenvietės | Kiemai | Gyventojai |
---|---|---|---|---|
Бѣлоручская – Bialaručų valsčius | 5 | 44 | 380 | 3607 |
Великосельская – Didžiakaimio valsčius | 6 | 83 | 771 | 6188 |
Заславская – Zaslavlio valsčius | 11 | 103 | 730 | 5853 |
Засульская – Zasulės valsčius | 4 | 16 | 423 | 2729 |
Ивенецкая – Ivenčiaus valsčius | 14 | 83 | 746 | 6876 |
Койдановская – Kaidanavos valsčius | 6 | 90 | 926 | 7589 |
Острошицко-Городецкая – Astrašycki Haradoko valsčius | 5 | 87 | 648 | 6209 |
Першайская – Peršojų valsčius | 4 | 49 | 394 | 4015 |
Раковская – Rakavo valsčius | 12 | 79 | 851 | 6698 |
Самохваловичская – Samachvalavičų valsčius | 8 | 57 | 774 | 7592 |
Сверженская – Sveržanio valsčius | 7 | 17 | 455 | 4103 |
Семково-Городецкая – Siomkau Haradoko valsčius | 3 | 53 | 442 | 3447 |
Слободская – Slabodkos valsčius | 4 | 19 | 315 | 2693 |
Станьковская – Stankavos valsčius | 5 | 31 | 558 | 5131 |
Старосельская – Senkaimio valsčius | 6 | 96 | 497 | 3618 |
Столпецкая – Stolpcų valsčius | 4 | 16 | 609 | 4755 |
Сѣнницкая – Senicos valsčius | 6 | 57 | 527 | 4824 |
Iš viso: | 110 | 980 | 10 046 | 85 927 |
Gyvenvietės[keisti]
Informacija apie pagrindines valsčių gyvenvietes buvo surinkta Rusijos imperijos Centrinio statistikos komiteto ir išleista kaip leidinys-žinynas 1886 m. Žinyne buvo pateiktos pagrindinės valsčių gyvenvietės, taip pat papildomai išskiriant miestelius. Be to, buvo informacija apie kai kurias kitas gyvenvietes, kuriose buvo svarbūs religiniai, socialiniai, ekonominiai objektai.[2]
Šaltiniai[keisti]
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 61 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 62 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).