Pereiti prie turinio

Lietuvos metraštis/1877/Min/Bab

Iš Wikibooks.

1877 m. Babruisko apskritis priklausė Minsko gubernijai, joje buvo 22 valsčiai.

Valsčiai

[keisti]

Valsčių informaciją pateikė Rusijos imperijos Centrinis statistikos komitetas, duomenis surinkęs iš gubernijų statistikos komitetų. Ši apskaita buvo atlikta 1877 m. Rusijos imperijos Vidaus reikalų ministro dekretu siekiant sutikslinti imperijos žemes ir gyvenvietes ruošiantis visuotiniam gyventojų surašymui. Šiose ataskaitose valsčiams buvo priskiriamos ir žemės bei miesteliai, kurie buvo valsčių teritorijoje, tačiau juridiškai jiems nepriklausė, kadangi turėjo atskirą savivaldą.[1]

Valsčius Seniūnijos Gyvenvietės Kiemai Gyventojai
Азаричская – Azaryčų valsčius 4 16 319 2615
Бацевичская – Bacevičų valsčius 5 25 409 4851
Бортникская – Bortnikų valsčius 6 20 519 5425
Брожская – Brožos valsčius 7 35 351 4045
Глусская – Glusko valsčius 9 33 502 4456
Горбацевичская – Harbacevičų valsčius 5 32 386 3451
Горковская – Horkų valsčius 6 10 474 4020
Городокская – Haradoko valsčius 5 18 390 3369
Житинская – Žycino valsčius 4 10 401 3078
Заболотская – Zabalacės valsčius 7 18 562 4397
Замошская – Zamošos valsčius 4 11 214 2314
Качеричская – Kačeryčų valsčius 4 16 341 2721
Любоничская – Liuboničų valsčius 5 15 355 4985
Лясковичская – Liaskavičų valsčius 8 26 434 3722
Новодорогская – Novyja Darohų valsčius 5 21 421 3784
Осовецкая – Asaveco valsčius 9 22 375 3795
Паричская – Paryčų valsčius 7 28 683 4820
Рудобѣльская – Rudobielkos valsčius 9 35 570 4693
Свислочская – Svisločiaus valsčius 4 17 303 2999
Степская – Sciapų valsčius 8 18 399 3990
Турковская – Turkų valsčius 7 27 629 6890
Чернинская – Černino valsčius 4 23 442 3930
Iš viso: 132 476 9479 88 350

Gyvenvietės

[keisti]

Informacija apie pagrindines valsčių gyvenvietes buvo surinkta Rusijos imperijos Centrinio statistikos komiteto ir išleista kaip leidinys-žinynas 1886 m. Žinyne buvo pateiktos pagrindinės valsčių gyvenvietės, taip pat papildomai išskiriant miestelius. Be to, buvo informacija apie kai kurias kitas gyvenvietes, kuriose buvo svarbūs religiniai, socialiniai, ekonominiai objektai.[2]

Šaltiniai

[keisti]
  1. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 56–57 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 62–63 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).