Lietuvos metraštis/1877/Kau
Išvaizda
Kauno gubernija 1877 m.
Vadovai
[keisti]- Piotras Bazilevskis, Kauno gubernatorius 1874–1879 m.
Teritorija
[keisti]Kauno gubernijai priklausė didesnioji dalis dabartinės Lietuvos teritorijos, išskyrus rytinę gubernijos dalį, kuri dabar priklauso Latvijai ir Baltarusijai.
1877 m. pabaigoje Kauno gubernijoje buvo 7 apskritys. Gubernijos apskričių valsčiai ir pagrindinės gyvenvietės buvo apskaitytos Rusijos imperijos Centrinio statistikos komiteto iniciatyva, duomenis surenkant iš gubernijų statistikos komitetų. Ši apskaita buvo atlikta 1877 m. Rusijos imperijos Vidaus reikalų ministro dekretu siekiant sutikslinti imperijos žemes ir gyvenvietes ruošiantis visuotiniam gyventojų surašymui.[1]
Apskritis | Plotas, dešimtinės | Valsčiai |
---|---|---|
Kauno apskritis (Ковенскій уѣздъ) (išsamiau) | 102 295 | 17 |
Panevėžio apskritis (Поневѣжскій уѣздъ) (išsamiau) | 220 693 | 20 |
Raseinių apskritis (Россіенскій уѣздъ) (išsamiau) | 238 076 | 20 |
Šiaulių apskritis (Шавельскій уѣздъ) (išsamiau) | 248 637 | 21 |
Telšių apskritis (Тельшевскій уѣздъ) (išsamiau) | 214 706 | 18 |
Vilkmergės apskritis (Вилькомірскій уѣздъ) (išsamiau) | 234 304 | 26 |
Zarasų apskritis (Новоалександовскій уѣздъ) (išsamiau) | 211 101 | 28 |
Šaltiniai
[keisti]- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 36–58 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).