Pereiti prie turinio

Globalinės istorijos matrica/Reformacija

Iš Wikibooks.

M. Luther

[keisti]

Pirmasis, suformulavęs protestantų principus, buvo Martin Luther (Martynas Liuteris). Vadovėliuose yra pateikiami pagrindiniai jo gyvenimo faktai. Privaloma pasakyti, kad 1517 m. paskelbė savo tezes. Tai laikoma Reformacijos pradžia. Iš vieno vadovėlio į kitą keliauja teiginys, esą Lutheris tais metais prikalė savo tezes prie Vitenbergo bažnyčios (ant katedros durų). Tačiau tai nėra tiksliai įrodyta, kai kas mano, kad prikalimo faktas tėra literatūrinė išmonė. Dėl to geriau rašyti, kad paskelbė tezes, o ne jas "prikalė". Tezių buvo 95, dėl to Lutherio raštas ir yra vadinamos "95 tezėmis". Tai nėra oficialus pavadinimas, tačiau jis įsitvirtinęs vadovėliuose. Nuo Liuterio vardo yra kilęs liuteronizmo terminas (Luther → Lutheranism). Paprastai paragrafo ar skyrelio gale būna nurodoma, kokiose šalyse liuteronizmas paplito. Tai šiaurinė vokiškų žemių dalis (įskaitant Rytprūsius), Danija, Švedija. Bet kadangi Švedija tuo metu valdė ir Suomiją bei didžiąją dalį Skandinavijos, tai liuteronai įsitvirtino visoje Fenoskandijoje (Skandinavijoje + Suomijoje). Latvių ir estų žemėse taip pat, nes čia Baltijos vokiečiai XVI a. irgi perėjo į liuteronų tikėjimą, o kai XVII a. tas žemes prisijungė Švedija, tai joje liuteronų konfesija vyravo. Liuteronai dar vadinami evangelikais. Galima paaiškinti kodėl. Daugelis vadovėlių pasakojimą pradeda nuo indulgencijų išaiškinimo. Tai padeda suprasti, ko M. Lutheris buvo nepatenkintas, kodėl jis protestavo. Kai kurie vadovėliai prieš pradėdami rašyti apie M. Lutherį, padaro skyrelį "Katalikų bažnyčia Reformacijos išvakarėse" ar pan. Čia apie prekybą indulgencijomis rašyti labai tinka. Vadovėlis nebūtų vadovėlis, jei dėstytų tik sausus faktus. Aprašant Lutherio asmenybę kai kurie akcentuoja, kad jis vedė, netgi nurodo, kad jo žmona - buvusi vienuolė Katharina von Bora (Katarina fon Bora), kuri pagimdė 6 vaikus. Šio fakto iškėlimas leidžia išryškinti asmeninio gyvenimo skirtumą tarp liuteronų ir katalikų dvasininkų.


Navigacija

Globalinės istorijos matrica