Atvirųjų standartų vartotojo vadovas/Atvirieji standartai Interneto svetainėse

Iš Wikibooks.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Šioje vartotojo vadovo dalyje jūs galite susipažinti su Internete galiojančiais atviraisiais standartais, jų svarba ir taikymu. Ši dalis skirta ne tik informacinių sistemų personalui, bet ir priimantiems sprendimus, susijusius su informacinių technologijų infrastruktūros strategija ir plėtra. Pagrindinius toliau naudojamų sąvokų apibrėžimus rasite 1 vartotojo vadovo dalyje.

Atvirieji standartai Internete[keisti]

Ekonominis atvirųjų standartų naudojimo efektas yra toks, kad jie sukuria sąžiningą, konkurencingą aplinką, skatina konkurenciją tarp tiekėjų ir tokiu būdu sudaro geresnes sąlygas naudotojui.

Atvirieji standartai, aprašantys Interneto technologijas, lėmė Interneto populiarumą ir leido šioms technologijoms nugalėti konkuruojančias nuosavybines technologijas. Tik šių technologijų atvirumas leido atsirasti globaliai techninių, programinių priemonių bei paslaugų rinkai. Iki tol egzistavę informaciniai kompiuterių tinklai arba perėjo prie Interneto technologijų (MSN, AOL), arba išnyko (CompuServe).

Atvirųjų standartų dominavimas leidžia naudotojui laisvai rinktis elektroninio pašto serverius, elektroninio pašto programas, žiniatinklio serverius, naršykles ir beveik nesirūpinti suderinamumo klausimais. Taigi, naudojamų standartų atvirumas yra Interneto esminė savybė, ir jos naudojimas padės pasinaudoti veiksniais, kurie lėmė Interneto populiarumą.

Žiniatinklio istorija ir atvirieji standartai[keisti]

HTML ir HTTP technologijos atsirado ankstyvaisiais 1990-aisiais neformalių specifikacijų pavidalu. Šios specifikacijos buvo standartizuotos tuo tikslu susikūrusios organizacijos W3C, kuri 1995 metais išleido HTML 2.0 standartą. Standarte buvo pabrėžiama HTML kaip teksto struktūros žymėjimo kalbos rolė. Dokumento išvaizdos aprašymo savybės buvo gana ribotos šiandienos požiūriu.

Prasidėjo taip vadinami „naršyklių karai“. „Netscape“ ir „Microsoft“ kompanijos, siekdamos diferencijuoti savo produktus, į juos ėmė dėti su standartais nesusijusių savybių. Dažniausiai tos savybės buvo skirtos vizualių Interneto puslapių savybių žymėjimui. Dėl šios priežasties vienai naršyklei sukurtas puslapis buvo visai kitaip rodomas kitų naršyklių. Siekiant išspręsti atsiradusius nesuderinamumus buvo išleista HTML 3.2 versija, įteisinusi daugelį tuo metu praktiškai naudotų vizualaus formatavimo priemonių.

Šiuo metu aktualūs standartai HTML 4.01 ir XHTML 1.1 vėl pabrėžia dokumento struktūros žymėjimą, bet leidžia kurti išvaizdžius puslapius HTML dokumentą papildant CSS formato stiliaus schema.

Kodėl verta laikytis standartų?[keisti]

Savivaldybių Interneto svetainių svarbiausia funkcija – informacijos sklaida, viešųjų paslaugų teikimas, todėl viena svarbiausių jų savybių yra sąveikumas (angl. interoperability). Kitais žodžiais tariant, svarbu, kad šios svetainės būtų prieinamos kuo platesniam naudotojų ratui: gyventojams, įmonėms, taip pat – keičiantis informacija su kitomis institucijomis. Atvirųjų standartų laikymasis užtikrina, kad svetainė bus pasiekiama žmonėms su negalia, besinaudojantiems tekstinėmis naršyklėmis su kalbos generatoriais ar Brailio terminalais. Be to, atvirųjų standartų laikymasis leidžia pasiekti, kad svetainėje esanti informacija būtų lengvai prieinama per šiuolaikinius mobiliuosius telefonus ir kitokius mobilius įrenginius, indeksuojama Interneto paieškos sistemų, prieinama automatizuotoms priemonėms, naudojančioms svetainėje pateiktą informaciją.

Atvirųjų standartų laikymasis suteikia lygias teises visiems naudotojams, nes nesusieja su konkrečiu gamintoju. Be to, standartų besilaikanti svetainė veiks su ateityje pasirodysiančiomis naršyklėmis, o šiuolaikinių naršyklių nestandartines savybes naudojančias svetaines ateityje gali tekti perdaryti. Technologijų kaita Internete yra labai greita, taigi tokių pataisymų gali prireikti vos po keleto mėnesių.

Lietuvos savivaldybių svetainių atitikimo atviriesiems standartams testavimo rezultatai[keisti]

Įgyvendinant atvirųjų duomenų mainų standartų pilotinį projektą, 2005 m. vasario mėnesį buvo atliktas Lietuvos ir Latvijos svetainių testavimas, siekiant išsiaiškinti atitikimą standartams.

Iš 60 testuotų Lietuvos savivaldybių svetainių tik vienos (http://www.prienai.lt/) kai kurios dalys atitiko HTML ir CSS standartus, dar 6 svetainės atitiko CSS standartus, nors neatitiko HTML standartų. Likusios naudojo standartų neatitinkantį HTML kodą. Reiktų pastebėti, kad kritinės klaidos visgi nesudaro daugumos.

Iš 30 testuotų Latvijos savivaldybių svetainių, HTML standartų neatitiko nei viena, tik 7 atitiko CSS standartus, bei dar 13 atitiko CSS standartus, bet sulaukė tikrintuvo perspėjimų.

Šie rezultatai kelia nerimą, nes dauguma testuotų svetainių buvo sukurtos Interneto svetaines kuriančių įmonių pagal užsakymą. Tai reiškia, kad paslaugos tiekėjai suteikė nekokybišką paslaugą. Savivaldybių informacinių sistemų padalinių darbuotojai, užsakydami paslaugą, turėtų numatyti atitikimą standartams jau techninėse užduotyse, o įgyvendinant – reikalauti atitikimo standartams iš Interneto svetainių kūrėjų.