Naudotojas:Vidazi
Apie atliktus darbus: Visus laboratorinius darbus atlikti sekėsi sunkiai. Kiek paprasčiau buvo atlikti antrą bei ketvirtą laboratorinį darbą. Apskritai darbai buvo sudėtingi ir, manau, jų truputį daugoka, dideli reikalavimai. Savo atliktus darbus vertinu patenkinamai. REFERATAS: Sinchronininių technologijų takymas nuotolinėse studijose ĮVADAS Visame kame vyksta kaita, ir mes privalome keistis. Keičiantis pasaulio taisyklėms, net be kieno nors valingų pastangų ima trupėti senoji ir kilti nauja, atnaujinta principais, aktualiomis vertybėmis ir siekiamybėmis, švietimo sistema. Jai reikia įvertinti dvidešimt pirmojo amžiaus iššūkius – tai laisvė ir atvira visuomenė, globalizacija ir kultūrinė niveliacija, informacijos sprogimas, sparti kaita, visuomenės diferenciacija. Laisvė atvėrė naujus vartus globalizacijai, sveikam priėmimui to, kas nauja, vaisingai pažinčiai su kitais žmonėmis, kito jų būdu. Švietimo sistema – tai sistema, kuri teikia būtinus įgūdžius, kad mūsų tauta savo vertybes ir dinamiką įvertintų multinacionalinėje arenoje, į kurią žengiame. Informacinėje visuomenėje mokymosi visą gyvenimą sąlygų sudarymas yra tiesiogiai susijęs su informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimu. Sparti informacinių technologijų raida neaplenkia ir švietimo sistemos. Informacinėmis technologijomis grįstas mokymasis atveria didelį potencialą mokymo ir mokymosi metodų naujovėms bei suteikia galimybę priartinti mokymąsi prie besimokančiojo, įgalina tradicinius mokymo procesus pakeisti interaktyviais mokymo procesais bei padeda sukurti naują, patrauklią mokymosi aplinką, kurioje lengviau realizuoti mokymosi bei mokymo tikslus ir uždavinius. Darbo tikslas – išanalizuoti sinchroninių technologijų taikymą nuotolinėse studijose. Darbo uždaviniai: apžvelgti sinchroninio bendravimo priemonių taikymą nuotolinėse studijose, išskirti šių priemonių privalumus bei trūkumus. Darbo objektas – sinchroninio bendravimo technologijų taikymas nuotolinėse studijose.
1. SINCHRONINIO BEI ASINCHRONINIO BENDRAVIMO PRIEMONĖS
Virtualios klasės samprata vis labiau siejama su grupe žmonių, kurie tuo pačiu metu mokosi to paties kurso (ar kelių kursų), turi tą patį dėstytoją – tai labiau atitiktų tradicinės klasės suvokimą, tačiau lieka esminis skirtumas – dėstytojų ir besimokančiųjų galimybė bendrauti būnant skirtingose vietose ir kiekvienam patogiu laiku. VMA skiriamas dviejų rūšių bendravimas ir bendradarbiavimas: sinchroninis ir asinchroninis. Asinchroninio modelio plačiai nenagrinėsiu, tik trumpai, modelių palyginimui. Artimiausias tradicinėms studijoms yra sinchroninis modelis, dar vadinamas nuotoliniu mokymu realiame laike. Užsiėmimai vyksta pagal grafiką, dėstytojai ir besimokantieji palaiko ryšį techninėmis priemonėmis: telefono, radijo, televizijos arba kompiuterinio ryšio kanalais. Besimokantieji gali girdėti, kartais ir matyti dėstytoją, taip pat pateikti klausimus ir dalyvauti disputuose, todėl šiam modeliui būdingos interaktyvumo savybės. Jis tinka, kai besimokantieji dirba grupėmis ir jiems reikia pateikti daug žodinės ir vaizdinės informacijos. Visą mokymą pagrįsti vien tokia technologija yra sunku, todėl jis derinamas su kitais nuotolinio mokymosi būdais. Siekiant išspręsti grįžtamojo ryšio ir grupinio darbo organizavimo problemas, kuriama speciali vaizdo konferencijų techninė ir programinė įranga. Ji dažniausiai sąlygoja apribojimus studijų vietai, nes studijos turi vykti specialią įrangą turinčiose klasėse.
Sinchroninio mokymosi formos privalumai:
Motyvacija. Sinchroninė sistema skatina grupės mokymosi motyvaciją. Studentams tai akstinas neatsilikti nuo savo kolegų ir nuosekliai tęsti studijas. Teledalyvavimas. Realiu laiku vykstanti komunikacija leidžia perteikti įvairiausius nuomonių tonus ir niuansus. Tai padeda formuoti studentų grupės solidarumo jausmą ir leidžia pasijausti besimokančios bendruomenės dalimi. Geras grįžtamasis ryšys. Sistema leidžia greitai reaguoti į kitų nuomonę, idėjas, priimti bendrus grupės sprendimus ir panašiai. Visa tai pagyvina nuotolinį mokymą. Tempas. Sinchroninis mokymasis skatina studentą neatsilikti, sąlygoja mokymosi nuoseklumą. Studijos tampa vienu iš prioritetų. Asinchroniniame modelyje besimokančiajam perduodama studijų medžiaga, kontrolinės užduotys ir nustatomas atsiskaitymų grafikas. Kada ir kaip mokytis, paliekama besimokančiojo valiai. Šis modelis reikalauja stiprios mokymosi motyvacijos ir gebėjimo mokytis individualiai. Asinchroninis modelis sudaro studijų susirašinėjant pagrindą. Studijų kokybė priklauso nuo mokymo medžiagos kokybės ir operatyvios konsultavimo sistemos savybių. Keblus grupinio darbo organizavimas. (2) 1 lentelė. Pagrindinės priemonės. Sinchroninis modelis Asinchroninis modelis Įvairūs pokalbiai: raštu, raštu ir žodžiu, balsu, trimatėje virtualioje aplinkoje; Virtualios vaizdo konferencijos; Elektroninė lenta (apima įprastas braižymo bei rašymo priemones, kurios būna grafikos bei tekstų tvarkyklėse; Demonstravimo priemonės (pateiktys, HTML lapai ir pan.) Elektroninis paštas; Diskusijų forumai (tai tinklo sritys, kuriose diskusijos vyksta raštu); Kalendorius, skelbimų lenta (juose pateikiama informacija); Tinklalapiai, elektroniniai žurnalai (informacijos paieškai); Dalijimosi dokumentais sritys ir priemonės; Argumentacijos priemonės (sritys, kur galima pateikti savo mintis bei argumentus).
Pagrindinis skirtumas tarp tradicinio bei nuotolinio mokymo yra tas, taikant tradicinio mokymo metodą, mokymasis vyksta tiesiogiai bendraujant mokiniui ir mokytojui, o taikant nuotolinio mokymo metodą – mokytojas ir mokinys yra atskirose vietose. Bendraujant tiesiogiai galbūt mokytojas gali geriau sekti mokymosi procesą, jį koreguoti, taisyti besimokančiojo klaidas, o bendraujant nuotoliniu būdu, mokytojas tampa daugiau patarėju ir metodiniu vadovu. Nuotolinės studijos reikalauja didelės asmeninės disciplinos, stiprios mokymosi motyvacijos ir gebėjimo mokytis individualiai. Parengus nuotolinio mokymosi kursą išsprendžiamos aktualios visiems problemos, problemos, kaip: Mokymo kursų pasiekiamumas: galima mokytis savu tempu, norimu metu ir patogioje vietoje. Laiko bei papildomų lėšų taupymas: nereikalaujama daug laiko bei papildomų išlaidų lėšų (pvz., vykti į kitą miestą – gaištamas laikas bei leidžiami pinigai). Kurso medžiagos aktualumas, naujumas bei mokymų tęstinumas: mokymo medžiaga pateikiama nauja, nuolat atnaujinama. Esant poreikiui, praėjus tam tikram laikui po mokymų, galima patikrinti darbuotojų žinias bei papildyti jas nauja informacija. Mokymus vedančių lektorių laiko suderinimas: tas pats lektorius gali dėstyti medžiagą vienu metu „visuose skirtingose vietose, kur reikalinga“ – tiesioginės vaizdo konferencija transliuojama į skirtingus miestus. 1.1. Sinchroninės bendravimo priemonės Talk Skirta dviems vartotojams bendrauti tarpusavyje, seniai naudojamas būdas keistis pranešimais. Kiekvienas vartotojas mato du langus: viename galima įvesti savo tekstą, o kitame lange matyti, ką parašė pokalbio kitas dalyvis. Ytalk Tai Talk modifikacija, leidžianti bendrauti „daugeliui su daugeliu“. IRC (Internet realy chat) Tai anoniminis, „daugeliui su daugeliu“ būdas keistis pranešimais. Naudojama serverių sistema. Pranešimas, nusiųstas į vieną iš serverių, tuoj pat persiunčiamas visiems serveriams, o iš ten – visiems pokalbio dalyviams. Visi pranešimai skirstomi pagal temas – "kanalus". Visus pranešimus, nusiųstus į tam tikrą kanalą, gali perskaityti tik vartotojai, kurie prisijungę prie šio kanalo. Vartotojo lange pranešimai matomi jų gavimo tvarka, kiekvienas pranešimas pažymėtas siuntėjo slapyvardžiu (nick). Vartotojas atskiroje eilutėje gali įvesti pranešimą ir nusiųsti serveriui. Slapyvardžius niekas nekontroliuoja, kas pirmas pasirinko, tas ir naudojasi. IRC pokalbiams reikalinga speciali programa ir komandų žinojimas, todėl daugelis verčiau pasirenka WWW pokalbius, kurių aplinka draugiška vartotojui. IRC galima naudoti ir be specialios programinės įrangos, nes tam yra sukurtos IRC svetainės, kuriose vartotojai gali tarpusavyje kalbėtis interneto naršyklės lange. Šie pokalbiai turi ir trūkumu: turinys nėra konfidencialus, nes kiekvienas pokalbių dalyvis informaciją gali išplatinti savo nuožiūra. Taip pat serverio administratorius ar kanalo vartotojas gali pasidaryti pokalbių kopijas, įrašus ir vėliau juos panaudoti kitais tikslais bei išplatinti. Kitas didelis trūkumas – konfigūruojant IRC programos parametrus reikia nurodyti vartotojo kontaktinę informaciją: tikrąjį vartotojo vardą bei pavardę, adresą arba elektroninio pašto adresą. Pateikus detalią informaciją, vėliau gaunama daug reklaminių laiškų, informacija gali pasinaudoti kiti IRC vartotojai, taip pat padidinama įsibrovimo į kompiuterį ir tapatybės vagystės tikimybė. Keičiantis rinkmenomis, galima parsisiųsti virusą. WWW pokalbiai Skirtingai nuo IRC, bendravimui pakanka WWW-naršyklės. Naudojamas tik vienas serveris. Galima vartotojų autorizacija. Pokalbiai gali būti realizuoti skirtingai: naudojant Java-apletus, CGI. Pasitelkus pokalbius, studentai turi dirbti vienu metu. Jie gali klausti, šiuos klausimus bei dėstytojo atsakymus mato visi. Vaizdo konferencijos Tai būdas kompiuterių tinklais perduoti dinaminį vaizdą ir garsą. Tai „vienas su daugeliu“ arba „daugelis su daugeliu“ bendravimo priemonė. Kiekvienam dalyviui reikia vaizdo kameros ir kompiuterio. Vienas iš dalyvių per savo kompiuterį transliuoja į kompiuterių tinklą vaizdo kameros signalus (vaizdą ir garsą), o kiti vaizdo konferencijos dalyviai juos priima. Galima tik priimti kitų siunčiamus signalus (pasyviam vaizdo konferencijos dalyviui kamera nebūtina). Galima vartotojų autorizacija. Gali būti perduodama įvairi informacija: rašytinė, garso, vaizdo, kompiuterių duomenys ir programinė įranga, taip pat dinaminė garso ir vaizdo informacija. Su vaizdo konferencijomis perduodamos informacijos įvairumu ir kokybe negali lygintis jokie kiti distancinių studijų organizavimo metodai. Galima išskirti septynias pagrindines bendradarbiavimo funkcijas, realizuotas šiuolaikinėse vaizdo konferencijų sistemose (4): keitimasis garso informacija; keitimasis vaizdo informacija; virtuali auditorijos lenta; elektroniniai pokalbiai; failų persiuntimas; bendras taikomųjų programų naudojimas; daugiašalės konferencijos. Vaizdo konferencija – tai technologija, kuri leidžia sinchroniškai bendrauti per atstumą, perteikiant tiek vaizdą, tiek garsą. Būdami skirtingose vietose dalyviai vienu metu gali girdėti ir matyti vieni kitus televizorių ekranuose, monitoriuose ar ant sienos pakabintame ekrane. Vaizdo konferencijos turi puikias vizualines ir sąveikos galimybes, kurių dėka nuotolinio mokymosi procesas tampa efektyvesnis. Be to, vaizdo konferencijos leidžia ne tik bendrauti vaizdu ir garsu, bet ir dalintis skaitmenine informacija su konferencijos dalyviais. Vartotojo atžvilgiu vaizdo konferencijas galima klasifikuoti taip: Dvipusės vaizdo konferencijos. Jose dalyvauja du nutolę pašnekovai arba dvi pašnekovų grupės. Daugiašalės vaizdo konferencijos. Jose dalyvauja keli ir daugiau pašnekovų. Vaizdo konferencija gali būti organizuojama taip, kad geriausiai matoma būtų kalbanti „šalis“, o kiti dalyviai – arba visai nematomi, arba transliuojami sumažintais vaizdais. Klasės/auditorijos vaizdo konferencijos. Jose bendrauja įvairaus dydžio žmonių grupės. Tokioms konferencijoms reikalinga specializuota vaizdo konferencijų įranga: keli dideli monitoriai, kelios valdomos kameros, kompiuteris ir vaizdo projektorius. Darbo vietos vaizdo konferencijos. Jos tinkamos individualiems arba labai nedidelių grupių kontaktams. Dalyviai gali dalyvauti vaizdo konferencijoje prie kompiuterių savo darbo vietose, o pačiai konferencijai užtenka minimalios vaizdo konferencijų įrangos (maža kamera prie kompiuterio monitoriaus ir įmontuotas mikrofonas balso perdavimui). Bet kuriuo vaizdo konferencijų atveju yra naudojama įprasta ir specializuota techninė įranga (1). 1.1.1. Vaizdo konferencijų įranga ir priemonės
Norėdamas sėkmingai organizuoti mokymąsi vaizdo konferencijomis, dėstytojas ir kuratorius turi išmanyti jų įrangą. Vaizdo konferencijų sistemą sudaro įvairiausia vaizdo ir garso įranga, kurias reikia perduoti ir teikti informaciją: monitoriai, kameros, mikrofonai, garsiakalbiai ir kt. Ekranas. Idealiausiu atveju siunčiamas vaizdas turėtų būti projektuojamas dideliame ekrane arba televizoriaus monitoriuje. Kameros. Net paprasčiausia vaizdo konferencijų sistema turi turėti vieną kamerą, kad galėtų perduoti lektoriaus vaizdą, tik jis nematys studentų. Geriau, kai sistemoje yra dvi kameros abiejuose nutolusiuose taškuose, kad abi sąveikaujančios pusės galėtų perduoti klasės vaizdą. Mikrofonai. Vaizdo konferencijose naudojami įvairūs mikrofonai. Prisegamas radijo mikrofonas tvirtinamas prie lektoriaus drabužių (švarko atlapo, atvarto) ir yra nuolat įjungtas. Naudojamas ir statomas mikrofonas lektoriui. Stalo mikrofonas dedamas ant stalo. Nešiojamas radijo mikrofonas taikomas didelėms auditorijoms, jis įjungiamas kalbant. Kompiuteris yra labai svarbus lektoriaus darbo vietos elementas, nes lektorius dažniausiai rengia pranešimą iliustruojančias skaidres (pateiktis) MS PowerPoint programa. Pateikties demonstravimas neįmanomas be kompiuterio. Vaizdo projektorius – svarbus auditorijos, į kurią transliuojama paskaita, elementas. Jis naudojamas skaitmenį vaizdą (ir pateikties, ir lektoriaus) projektuoti į ekraną, kad studentai matytų gerą, aiškų, pakankamo dydžio vaizdą. Dokumentų kamera. Tai ne pagrindinis, bet papildomas įrenginys, kuriuo galima demonstruoti ne skaitmeninio formato informaciją (pvz., kai lektoriui prireikia greitai ranka parašyti ir taip paaiškinti studentams nesuprantamus dalykus). Naudojant dokumentų kamerą vaizdo kokybė studentus pasiekia nepakankamai geros kokybės (3). Perduoti mokomąją medžiagą vaizdo konferencijų metu yra sudėtingiau, todėl dažnai kartu su vaizdo konferencijomis distancinėse studijose naudojamos ir kitos kompiuterinio ryšio priemonės, pavyzdžiui, elektroninis paštas, pasaulinio voratinklio aplinkos priemonės ir t.t. Siekiant išspręsti grįžtamojo ryšio ir grupinio darbo organizavimo problemas, kuriama speciali vaizdo konferencijų techninė ir programinė įranga. Ji dažniausiai sąlygoja apribojimus studijų vietai, nes studijos turi vykti specialią įrangą turinčiose klasėse. Nuotoliniuose kursuose paprastai pasirenkamos kelios bendravimo formos, atsižvelgiant į vartotojų ir technines galimybes, bei nuotolinių kursų pobūdį. Paprastai pasirenkama bent viena kolektyvinio bendravimo forma ir bent viena asmeninio bendravimo forma, kad į asmeninius klausimus galima būtų atsakinėti asmeniškai, o į bendro pobūdžio – bendrai, viešai (5).
IŠVADOS
Šiuolaikinė visuomenė yra priversta vis didesnį dėmesį skirti kiekvieno nario savarankiškam, permanentiniam mokymuisi. Tokiam mokymuisi – mokymuisi visą gyvenimą – puikias sąlygas sudaro nuotolinis mokymas (is). Parengus nuotolinio mokymosi kursą išsprendžiamos aktualios visiems problemos, problemos, kaip: mokymo kursų pasiekiamumas, laiko bei papildomų lėšų taupymas, kurso medžiagos aktualumas, naujumas bei mokymų tęstinumas, mokymus vedančių lektorių laiko suderinimas. Tai tik mano nuomone, pagrindinės problemos, tačiau jų yra ir daugiau.
Esminis skirtumas tarp tradicinio mokymo ir nuotolinio - dėstytojų ir studentų galimybės bendrauti. Taikant tradicinio mokymo metodą, mokymasis vyksta tiesiogiai bendraujant mokiniui ir mokytojui, o taikant nuotolinio mokymo metodą – mokytojas ir mokinys yra atskirose vietose. Artimiausias tradicinėms studijoms yra sinchroninis modelis, dar vadinamas nuotoliniu mokymu realiame laike. O kaip efektyviausią priemonę sinchroniniam bendravimui išskirčiau vaizdo konferenciją – tai technologija, kuri leidžia sinchroniškai bendrauti per atstumą, perteikiant tiek vaizdą, tiek garsą.
LITERATŪRA
1. RUTKAUSKIENĖ D.; LENKEVIČIUS A.; TARGAMADZĖ A ir kiti. Nuotolinio mokymosi dėstytojo vadovas. Mokomoji knyga. Kaunas, 2007. 2. RUTKAUSKIENĖ D.; TARGAMADZĖ A.; KOVERTAITĖ V. R. ir kiti. Nuotolinis mokymasis. Mokomoji knyga. Kaunas, 2003. 3. Švietimo informacinių technologijų centras [interaktyvus], [žiūrėta 2007-11-12]. Prieiga per internetą: http://www.itc.smm.lt/21z/mokymas/mokymopr/elaikr/veidrodis/2003n4.php?id=72&iid=5. 4. Edukacinės kompetencijos centras, dalomoji medžiaga [interaktyvus], [žiūrėta 2007-11-20]. Prieiga per internetą: http://www.mkc.lt/dokuments/mokymosi_medziaga/pazinkime_virtualias_mokymosi_aplinkas.doc. 5. VTU, kompiuterinės mokymo sistemos, mokomoji medžiaga [interaktyvus], [žiūrėta 2007-11-06]. Prieiga per internetą: http://gama.vtu.lt/KMS/KMS_teorija.doc.