Matematika/Kreiviniai integralai

Šis straipsnis yra apie pirmojo ir antrojo tipo kreivinius integralus.

Pirmojo tipo kreivinis integralas

Pirmojo tipo kreivinis integralas naudojamas dvimačio ar trimačio lanko masės apskaičiavimui. Galima apskaičiuoti masę, kai ji pastovi ar kai kinta pagal tam tikrą funkciją. Jeigu masė pastovi, tai jos skaičiavimas sutampa su lanko ilgio skaičiavimu.

• $ds={\sqrt {1+y'^{2}}}dx,$ kai kreivė L apibrėžta lygtimi y=y(x), o $a\leq x\leq b.$

$\int _{L}f(x,y)ds=\int _{a}^{b}f(x,y(x)){\sqrt {1+(y'(x))^{2}}}dx.$

• Kai kreivė L apibrėžta parametrinėmis lygtimis $x=x(t),$ $y=y(t),$ $t\in [t_{0};T],$ tai $ds={\sqrt {x_{t}'^{2}+y_{t}'^{2}}}dt,$ todėl

$\int _{L}f(x,y)ds=\int _{t_{0}}^{T}f(x(t),y(t)){\sqrt {x_{t}'^{2}+y_{t}'^{2}}}dt.$

• Kai prametrinėmis lygtimis $x=x(t),$ $y=y(t),$ $z=z(t),$ $t\in [t_{0};T]$ apibrėžta erdvinė kreivė L, tai

$\int _{L}f(x,y,z)ds=\int _{t_{0}}^{T}f(x(t),y(t),z(t)){\sqrt {x_{t}'^{2}+y_{t}'^{2}+z_{t}'^{2}}}dt.$

• Kai kreivė L polinėje koordinačių sistemoje apibrėžta lygtimi $\rho =\rho (\phi ),$ $\phi \in [\alpha ;\beta ]$ tai $ds={\sqrt {\rho ^{2}+\rho '^{2}}}d\phi$ ir

$\int _{L}f(x,y)ds=\int _{\alpha }^{\beta }f(\rho \cos \phi ,\rho \sin \phi ){\sqrt {\rho ^{2}+\rho '^{2}}}d\phi .$

Pavyzdžiai

• Apskaičiuokime integralą $\int _{L}(x+{\sqrt {y}})ds,$ kai L - prabolės $y={1 \over 2}x^{2}$ lankas nuo taško (0; 0) iki taško (1; 1/2).

Remdamiesi sąlyga $y={1 \over 2}x^{2},$ randame y'=x, $ds={\sqrt {1+x^{2}}}.$ Pritaikę pirmą formulę, gauname

$\int _{L}(x+{\sqrt {y}})ds=\int _{0}^{1}(x+{1 \over {\sqrt {2}}}x){\sqrt {1+x^{2}}}dx=(1+{1 \over {\sqrt {2}}})\int _{0}^{1}x{\sqrt {1+x^{2}}}dx=$ $={{\sqrt {2}}+1 \over {\sqrt {2}}}\int _{0}^{1}{\sqrt {1+x^{2}}}{d(1+x^{2}) \over 2}={{\sqrt {2}}+1 \over 3{\sqrt {2}}}{\sqrt {(1+x^{2})^{3}}}|_{0}^{1}={{\sqrt {2}}+1 \over 3{\sqrt {2}}}(2{\sqrt {2}}-1)={1 \over 6}(2+3{\sqrt {2}}),$

kur $d(1+x^{2})=2xdx;$ $dx={d(1+x^{2}) \over 2x}.$

• Apskaičiuosime kreivinį integralą $\int _{AB}y\;dl,$ kur AB - parabolės $y^{2}=2x$ lankas nuo taško (0; 0) iki taško (2; 2).

Turime

$y={\sqrt {2x}},\;y'={1 \over {\sqrt {2x}}},\;dl={\sqrt {1+y'^{2}}}dx={\sqrt {1+{1 \over 2x}}}dx.$ Pagal pirmą formulę gauname $\int _{AB}ydl=\int _{0}^{2}{\sqrt {2x}}{\sqrt {1+{1 \over 2x}}}dx=\int _{0}^{2}{\sqrt {2x+1}}dx=\int _{0}^{2}{\sqrt {2x+1}}{d(2x+1) \over 2}={(2x+1)^{3 \over 2} \over 3}|_{0}^{2}={5{\sqrt {5}}-1 \over 3}.$

• Apskaičiuokime kreivės $y^{2}={4 \over 9}x^{2},$ $(x\in [3;8])$ lanko L masę, kai tankis kreivės taške yra tiesiog proporcingas to taško ordinatei (y) ir atvirkščiai proporcingas kvadratinei šakniai iš to taško abscisės ($1/x^{1/2}$), be to, taške $(4;{16 \over 3})$ jo (tankio) reikšmė lygi 8 g/cm.

Kreivės lanko masę, kai to lanko tankis lygus $\gamma (x,y)$, apskaičiuosime pagal formulę $m=\int _{L}\gamma (x,y)ds.$

Pagal uždavinio sąlyga, tankis lygus $\gamma (x,y)={ky \over {\sqrt {x}}};$ čia k - proporcingumo koeficientas. Kadangi $\gamma =8$, kai$x=4,$ $y={16 \over 3},$ tai iš lygybės $8=k{{16 \over 3} \over {\sqrt {4}}}={8k \over 3}$ gauname: k=3. Tuomet, pagal formule, $m=\int _{L}\gamma (x,y)ds=3\int _{L}{y \over {\sqrt {x}}}ds.$ Norėdami apskaičiuoti šį integralą, taikysime pirmą formulę. Iš sąlygos $y={2 \over 3}x{\sqrt {x}}$ turime $y'={\sqrt {x}}$ ir $ds={\sqrt {1+(y')^{2}}}dx={\sqrt {1+x}}dx.$ Tuomet $m=3\int _{3}^{8}{{2 \over 3}x{\sqrt {x}} \over {\sqrt {x}}}{\sqrt {1+x}}dx=2\int _{3}^{8}x{\sqrt {1+x}}dx=4\int _{2}^{3}(t^{2}-1)t^{2}dt=4({t^{5} \over 5}-{t^{3} \over 3})|_{2}^{3}=$ $=4[{243 \over 5}-9-({32 \over 5}-{8 \over 3})]=4({211 \over 5}-{19 \over 3})={2152 \over 15}\;(g)=143.4(6)\;(g),$ kur ${\sqrt {1+x}}=t,$ $1+x=t^{2},$ $x=t^{2}-1,$ $dx=2tdt,$ $t_{1}=2,$ $t_{2}=3.$ Arba galėjome apskaičiuoti integruodami dalimis: $m=2\int _{3}^{8}x{\sqrt {1+x}}dx=2x\cdot {2 \over 3}(1+x)^{3 \over 2}|_{3}^{8}-2\int _{3}^{8}{2 \over 3}(1+x)^{3 \over 2}dx=$ $={4 \over 3}x(1+x){\sqrt {1+x}}|_{3}^{8}-{4 \over 3}\cdot {2 \over 5}(1+x)^{5 \over 2}|_{3}^{8}=({32 \over 3}\cdot 9\cdot 3-4\cdot 4\cdot 2)-({8 \over 15}\cdot 3^{5}-{8 \over 15}\cdot 2^{5})=$ $=(288-32)-({1994 \over 15}-{256 \over 15})=256-{1688 \over 15}={2152 \over 15}\;(g)=143.4(6)\;(g),$ kur $u=x,$ $dv={\sqrt {1+x}},$ $du=dx,$ $v=\int (1+x)^{0.5}dx={2 \over 3}(1+x)^{3 \over 2}.$

cikloidė

• Apskaičiuokime integralą $\int _{L}xds,$ kai L - pirmoji cikloidės $x=a(t-\sin t),$ $y=a(1-\cos t)$ arka.

Taikome antrą formulę. Randame: $x_{t}'=a(1-\cos t),$ $y_{t}'=a\sin t,$ $ds={\sqrt {x_{t}'^{2}+y_{t}'^{2}}}dt={\sqrt {a^{2}(1-\cos t)^{2}+a^{2}\sin ^{2}t}}dt=a{\sqrt {1-2\cos t+\cos ^{2}+\sin ^{2}t}}dt=$ $=a{\sqrt {2-2\cos t}}dt=a{\sqrt {2-2(1-2\sin ^{2}{t \over 2})}}dt=2a\sin {t \over 2}dt.$ Tuomet $\int _{L}ds=2a^{2}\int _{0}^{2\pi }(t-\sin t)\sin {t \over 2}dt=2a^{2}(\int _{0}^{2\pi }t\sin {t \over 2}dt-\int _{0}^{2\pi }\sin t\sin {t \over 2}dt).$

Pirmąjį integralą integruojame dalimis, pažymėdami $u=t,$ $dv=\sin {t \over 2}dt,$ $du=dt,$ $v=\int \sin {t \over 2}dt=-2\cos {t \over 2},$ gauname

$\int _{0}^{2\pi }t\sin {t \over 2}dt=-2(t\cos {t \over 2})|_{0}^{2\pi }+2\int _{0}^{2\pi }\cos {t \over 2}dt=-2(2\pi (-1))+4\sin {t \over 2}|_{0}^{2\pi }=4\pi .$

Antrąjį integralą apskaičiuojame taikydami formulę $\sin t\sin {t \over 2}=(2\sin {t \over 2}\cos {t \over 2})\sin {t \over 2}=2\sin ^{2}{t \over 2}\cos {t \over 2},$ $d(\sin {t \over 2})=\cos {t \over 2}d({t \over 2}),\;d({t \over 2})={1 \over 2}dt,\;dt=2d({t \over 2}),$ reiškia

$\int _{0}^{2\pi }\sin t\sin {t \over 2}dt=\int _{0}^{2\pi }2\sin ^{2}{t \over 2}\cos {t \over 2}\;2d({t \over 2})=4\int _{0}^{2\pi }\sin ^{2}{t \over 2}\;d(\sin {t \over 2})={4 \over 3}\sin ^{3}{t \over 2}|_{0}^{2\pi }=0.$

Todėl bendras integralas lygus:

$\int _{L}xds=2a^{2}(4\pi -0)=8\pi a^{2}.$

• Reikia apskaičiuoti integralą $\int _{AB}(x^{2}+y^{2}+z^{2})ds$ pagal vieną viją susuktos linijos: $x=\cos t,$ $y=\sin t,$ $z=t,$ $0\leq t\leq 2\pi .$

Pagal trečią formulę gauname: $\int _{AB}(x^{2}+y^{2}+z^{2})ds=\int _{0}^{2\pi }(\cos ^{2}t+\sin ^{2}t+t^{2}){\sqrt {(-\sin t)^{2}+(\cos t)^{2}+1}}dt={\sqrt {2}}\int _{0}^{2\pi }(1+t^{2})dt=$ $={\sqrt {2}}(t+{t^{3} \over 3}|_{0}^{2\pi }=2{\sqrt {2}}\pi (1+{4\pi ^{2} \over 3}).$

• Apskaičiuosime integralą $\int _{AB}x^{2}ds,$ kur AB - dalis logoritminės kreivės $y=\ln x$ nuo $x=1$ iki $x=2.$

Pagal pirmą formulę $\int _{AB}x^{2}ds=\int _{1}^{2}x^{2}{\sqrt {1+{1 \over x^{2}}}}dx=\int _{1}^{2}x{\sqrt {x^{2}+1}}dx=\int _{1}^{2}x{\sqrt {x^{2}+1}}{d(x^{2}+1) \over 2x}={1 \over 3}(1+x^{2})^{3 \over 2}|_{x=1}^{x=2}=$ $={1 \over 3}(5{\sqrt {5}}-2{\sqrt {2}}),$ kur $d(x^{2}+1)=2xdx.$

• Apskaičiuosime kreivinį integralą $\int _{AB}y^{2}dl,$ kur AB - dalis apskritimo $x=a\cos t,$ $y=a\sin t,$ $0\leq t\leq {\pi \over 2}.$

Kadangi

$y^{2}=a^{2}\sin ^{2}t,$ $dl={\sqrt {a^{2}\sin ^{2}t+a^{2}\cos ^{2}t}}dt=a\;dt,$ tai pagal antrą formulę gauname $\int _{AB}y^{2}dl=\int _{0}^{\pi /2}a^{2}\sin ^{2}t\cdot a\;dt={a^{3} \over 2}\int _{0}^{\pi \over 2}(1-\cos(2t))dt={a^{3} \over 2}(t-{\sin(2t) \over 2})|_{0}^{\pi \over 2}={a^{3}\pi \over 4}.$

• Apskaičiuokime $\int _{L}(x+y)ds,$ kai L - apskritimas $x^{2}+y^{2}=ay,$ $(a>0).$

Integralą apskaičiuokime, Dekatro koordinates pakeitę polinėmis. Kreivės L lygtis šioje koordinačių sistemoje yra $\rho =a\sin \phi ,$ $\phi \in [0;\pi ].$ Randame $\rho '=a\cos \phi ,$ $ds={\sqrt {\rho ^{2}+\rho _{\phi }'^{2}}}d\phi ={\sqrt {a\sin ^{2}\phi +a\cos ^{2}\phi }}d\phi =a\;d\phi .$

Tuomet $\int _{L}(x+y)ds=a\int _{0}^{\pi }(\rho \sin \phi +\rho \cos \phi )d\phi =a^{2}\int _{0}^{\pi }(\sin ^{2}\phi +\sin \phi \cos \phi )d\phi =$ $=a^{2}\int _{0}^{\pi }({1-\cos(2\phi ) \over 2}+{\sin(2\phi ) \over 2})d\phi ={\pi \over 2}-{1 \over 4}\sin(2\phi )|_{0}^{\pi }-{1 \over 4}\cos(2\phi )|_{0}^{\pi }={\pi \over 2}-0-0={\pi \over 2}.$

Kreivės lanko ilgis

Kreivės lanko ilgis randamas pagal šitas formules:

• $ds={\sqrt {1+y'^{2}}}dx,$ kai kreivė L apibrėžta lygtimi y=y(x), o $a\leq x\leq b.$

$\int _{L}ds=\int _{a}^{b}{\sqrt {1+(f'(x))^{2}}}dx=\int _{a}^{b}{\sqrt {1+(y')^{2}}}dx.$

• Kai kreivė L apibrėžta parametrinėmis lygtimis $x=x(t),$ $y=y(t),$ $t\in [t_{0};T],$ tai $ds={\sqrt {x_{t}'^{2}+y_{t}'^{2}}}dt,$ todėl

$\int _{L}ds=\int _{t_{0}}^{T}{\sqrt {(x_{t}')^{2}+(y_{t}')^{2}}}dt.$

Elementariausias pavyzdis, kai reikia perrašyti funkcija $y=x^{2}$ parametrinėmis lygtimis. Tuomet pasirenkame (suteikiame parametrus iksui ir igrikui) $x=t;\;y=t^{2}$. Gauname išvestines $x_{t}'=t'=1;\;y_{t}'=(t^{2})'=2t$. Vadinasi integralas atrodys taip:

$\int _{t_{0}}^{T}{\sqrt {(x_{t}')^{2}+(y_{t}')^{2}}}dt=\int _{t_{0}}^{T}{\sqrt {1^{2}+(2t)^{2}}}dt=\int _{t_{0}}^{T}{\sqrt {1+4\cdot t^{2}}}dt.$

• Kai prametrinėmis lygtimis $x=x(t),$ $y=y(t),$ $z=z(t),$ $t\in [t_{0};T]$ apibrėžta erdvinė kreivė L, tai

$\int _{L}ds=\int _{t_{0}}^{T}{\sqrt {(x_{t}')^{2}+(y_{t}')^{2}+(z_{t}')^{2}}}dt.$

• Kai kreivė L polinėje koordinačių sistemoje apibrėžta lygtimi $\rho =\rho (\phi ),$ $\phi \in [\alpha ;\beta ]$ tai $ds={\sqrt {\rho ^{2}+\rho '^{2}}}d\phi$ ir

$\int _{L}ds=\int _{\alpha }^{\beta }{\sqrt {\rho ^{2}+(\rho ')^{2}}}d\phi .$

Polinėse koordinatėse taikoma ta pati pitagoro teorema. Geresniam išaiškiniui, tegu $\rho =\theta ^{2}$ (tai spiralės funkcija). Tegu $\theta$ kinta nuo 0 iki $2\pi .$ Kai x kinta pastoviu greičiu, o y kitimo greitis kinta pagal tam tikrą funkciją, tada turime formulę $l=\int _{a}^{b}{\sqrt {1+(y')^{2}}}dx.$ Polinėse koordinatėse $y'={\frac {dy}{dx}}$ pakeičiame $\rho '={\frac {d\rho }{d\theta }}.$ Pagal Pitagoro teoremą Dekarto koordinačių sistemoje sudedame pakelta kvadratu x pastovų pakitimą su y nepastoviu pakitimu (y') pakeltu kvadratu ir paskui traukiame šaknį. Polinėse koordinatėse apskritimo ilgis $c=2\pi R=2\pi \rho .$ Vadinasi [spiralės] lanko dalies ilgis yra $2\pi R_{i}n.$ Mes $(2\pi R_{i}n)^{2}$ pridedame prie $(R_{i}-R_{i-1})^{2}$ ir iš sumos ištraukę šaknį gauname kiekvienos lanko atkarpos ilgį. Bet, kadangi mes viską užrašome per $\rho ,$ o integruojame apskritimu (reikšme $2\pi$ didesne), tai viską padaliname iš $2\pi$ ir gauname $u_{i}={\frac {2\pi R_{i}n}{2\pi }}=R_{i}n,\;v_{i}={\frac {R_{i}-R_{i-1}}{2\pi }}.$ Apėjimas prieš laikrodžio rodyklę nuo 0 iki $2\pi$ kinta pastoviu greičiu, tačiau lanko ilgiai $u=R_{i}n$ priklauso nuo $R=\rho .$ Todėl formulėje $\int _{\alpha }^{\beta }{\sqrt {\rho ^{2}+(\rho ')^{2}}}d\theta$ ir yra $\rho ,$ kuris priklauso nuo $\theta ,$ o kad tenkinti Pitagoro teoremą jis pakeltas kvadratu. Vietoje $\rho$ bus įstatyta $\theta ^{2},$ o vietoje $\theta$ bus įstatyta $2\pi$ ir gausime, kad kiekvienos mažos dalies $u_{i}$ ilgis yra $u_{i}^{2}=((2\pi ni)^{2})^{2},\;u_{i}=\theta _{i}^{2}=(2\pi ni)^{2}.$ Čia n (pavyzdžiui, $n=0.01$) nusako į kiek dalių daliname parametrinę reikšmę $u,$ kuri simbolizuoja lanką ir pastovų apėjimą prieš laikrodžio rodyklę pastoviu greičiu. Todėl $\int _{L}ds=\int _{\alpha }^{\beta }{\sqrt {\rho ^{2}+(\rho ')^{2}}}d\theta =n\sum _{1}^{m}{\sqrt {u_{i}^{2}+v_{i}^{2}}}={\frac {1}{m}}\sum _{1}^{m}{\sqrt {u_{i}^{2}+v_{i}^{2}}}.$ Kai mes skaičiuojame kreivės ilgį pagal šitą formulę $l=\int _{a}^{b}{\sqrt {1+(y')^{2}}}dx,$ tai mes pasirenkame, kad arba x arba y kistu pastoviu greičiu (didėtų linijiniai). Taigi, x didėja linijiniai, o y lyginamas su x greičio kitimu ir y didėja arba mažėja ne linijiniai, kai x didėja linijiniai. Taigi, $v=\rho '.$ Spindulio dalies ilgis yra $v_{i}={\frac {R_{i}-R_{i-1}}{2\pi ni-2\pi n(i-1)}}={\frac {R_{i}-R_{i-1}}{2\pi n}}={\frac {\theta _{i}^{2}-\theta _{i-1}^{2}}{2\pi n}}={\frac {(2\pi ni)^{2}-(2\pi n(i-1))^{2}}{2\pi n}}.$ Mes galime užrašyti $R_{i}-R_{i-1}=d\rho$ ir $2\pi n=d\theta .$ Todėl gauname $v={\frac {d\rho }{d\theta }}=\rho '.$ Šiuo atveju $\theta$ didėja linijiniai, o v nelinijiniai, bet pagal tam tikrą funkciją. Kad viskas būtų palyginta per $\theta$ - t. y. per lanko apeimą prieš laikrodžio rodykle, kiekvieną kartą didinant i (i naturalus skaičius), mes turime, kad po kiekvieno i padidėjimo apėjimas vyksta greičiu $2\pi ni.$ Todėl, kad $(R_{i}-R_{i-1})^{2}$ prilygtų $(2\pi R_{i}n)^{2}$ apėjimo tempui, mes $R_{i}-R_{i-1}$ daliname iš $2\pi n$ ir gauname ${\frac {R_{i}-R_{i-1}}{2\pi n}}={\frac {R_{i}-R_{i-1}}{2\pi {\frac {1}{m}}}}=v_{i}=\rho '.$ Tuomet viskas yra suderinta ir kreivės lanko ilgis yra $l={\frac {1}{m}}\sum _{1}^{m}{\sqrt {R_{i}^{2}+\left({\frac {R_{i}-R_{i-1}}{2\pi \cdot {\frac {1}{m}}}}\right)^{2}}}={\frac {1}{m}}\sum _{1}^{m}{\sqrt {u_{i}^{2}+v_{i}^{2}}}.$ Padalinti $R_{i}-R_{i-1}$ iš $2\pi /m$ reikia visų pirma todėl, kad mes apeiname prieš laikrodžio rodyklę greičiu konstanta $C=2\pi$ didesniu, negu didėja spindulio $R$ ilgis.

Baigdami išspręsime pavyzdį, kai $\rho =\theta ^{2},$ surasdami spiralės lanko ilgį:

$l=\int _{L}ds=\int _{0}^{2\pi }{\sqrt {\rho ^{2}+(\rho ')^{2}}}d\theta =\int _{0}^{2\pi }{\sqrt {(\theta ^{2})^{2}+(2\theta )^{2}}}d\theta =\int _{0}^{2\pi }{\sqrt {\theta ^{4}+4\theta ^{2}}}d\theta =$

$=\int _{0}^{2\pi }\theta {\sqrt {\theta ^{2}+4}}\;d\theta ={\frac {1}{3}}\left(\theta ^{2}+4\right)^{3 \over 2}|_{0}^{2\pi }={\frac {1}{3}}\left((2\pi )^{2}+4\right)^{3 \over 2}-{\frac {1}{3}}\left(0^{2}+4\right)^{3 \over 2}=$

$={\frac {1}{3}}(4(\pi ^{2}+1))^{3 \over 2}-{\frac {8}{3}}=(286.6887126-8)/3=92.896237521771263212813630524448;$

$l=\int _{L}ds=\int _{0}^{2\pi }{\sqrt {\rho ^{2}+(\rho ')^{2}}}d\theta =\int _{0}^{2\pi }{\sqrt {(\theta ^{2})^{2}+(2\theta )^{2}}}d\theta =\int _{0}^{2\pi }{\sqrt {\theta ^{4}+4\theta ^{2}}}d\theta =$

$=\int _{0}^{2\pi }\theta {\sqrt {\theta ^{2}+4}}\;d\theta ={\frac {1}{2}}\int _{0}^{2\pi }{\sqrt {\theta ^{2}+4}}\;d(\theta ^{2}+4)={\frac {1}{2}}\cdot {\frac {(\theta ^{2}+4)^{3/2}}{\frac {3}{2}}}|_{0}^{2\pi }={\frac {(\theta ^{2}+4)^{3/2}}{3}}|_{0}^{2\pi }=92.89623752;$

$l=\int _{L}ds=\int _{0}^{2\pi }{\sqrt {\rho ^{2}+(\rho ')^{2}}}d\theta =\int _{0}^{2\pi }{\sqrt {(\theta ^{2})^{2}+(2\theta )^{2}}}d\theta =\int _{0}^{2\pi }{\sqrt {\theta ^{4}+4\theta ^{2}}}d\theta =$

$=\int _{0}^{2\pi }\theta {\sqrt {\theta ^{2}+4}}\;d\theta ={\frac {1}{2}}\int _{0}^{2\pi }{\sqrt {\theta ^{2}+4}}\;d(\theta ^{2})={\frac {1}{2}}\left({\frac {2\cdot 4}{3}}+{\frac {2\theta ^{2}}{3}}\right){\sqrt {\theta ^{2}+4}}|_{0}^{2\pi }=$

$={\frac {1}{2}}\left({\frac {8}{3}}+{\frac {2\cdot (2\pi )^{2}}{3}}\right){\sqrt {(2\pi )^{2}+4}}-{\frac {1}{2}}\left({\frac {8}{3}}+{\frac {2\cdot 0^{2}}{3}}\right){\sqrt {0^{2}+4}}=\left({\frac {4}{3}}+{\frac {4\pi ^{2}}{3}}\right){\sqrt {4\pi ^{2}+4}}-{\frac {8}{3}}=$

$={\frac {8+8\pi ^{2}}{3}}{\sqrt {\pi ^{2}+1}}-{\frac {8}{3}}={\frac {8(\pi ^{2}+1)}{3}}{\sqrt {\pi ^{2}+1}}-{\frac {8}{3}}={\frac {8(\pi ^{2}+1)^{3 \over 2}}{3}}-{\frac {8}{3}}=$

=95,562904188437929879480297191115-2,6(6)=92,896237521771263212813630524448;

čia $d(\theta ^{2}+4)=2\theta \;d\theta ,\;d\theta ={\frac {d(\theta ^{2}+4)}{2\theta }}$ ir $\int x{\sqrt {x^{2}\pm a^{2}}}dx={\frac {1}{3}}\left(x^{2}\pm a^{2}\right)^{3 \over 2}$ arba $\int {\sqrt {ax+b}}dx=\left({\frac {2b}{3a}}+{\frac {2x}{3}}\right){\sqrt {ax+b}}.$

Va čia "Free Pascal" kodas:

   var
   a:longint;
   c:real;
   begin
   for a:=1 to 628318531  do
   c:=c+0.00000001*sqrt(sqr(sqr(a*0.00000001))+sqr(a*2.0/100000000));
   writeln(c);
   readln;
   end.

kuris duoda atsakymą 92,8962378457359 po 16 sekundžių su 2,6 GHz procesoriumi. Optimizuotas šio kodo variantas:

   var
   a:longint;
   c,b:real;
   begin
   for a:=1 to 628318531  do
   c:=c+sqrt(sqr(sqr(a*0.00000001))+sqr(a*0.00000002));
   b:=c*0.00000001;
   writeln(b);
   readln;
   end.

duoda atsakymą 92,8962378457489 po 11 sekundžių su 2,6 GHz procesoriumi.

Šis kodas:

   var
   a:longint;
   c,b:real;
   begin
   for a:=1 to 62831853  do
   c:=c+sqrt(sqr(sqr(a*0.0000001))+sqr((sqr(a*0.0000001)-sqr((a-1)*0.0000001))/0.0000001));
   b:=c*0.0000001;
   writeln(b);
   readln;
   end.

duoda atsakymą 92,8962389233553 po dviejų sekundžių. Tikslesnė (ne daug tikslesnė, nes kaip tik $2\pi \cdot 10^{8}=628318530.7179586476925286766559$ ir kur reikia apvalint ten 0) šio kodo versija:

   var
   a:longint;
   c,b:real;
   begin
   for a:=1 to 628318531  do
   c:=c+sqrt(sqr(sqr(a*0.00000001))+sqr((sqr(a*0.00000001)-sqr((a-1)*0.00000001))*100000000));
   b:=c*0.00000001;
   writeln(b);
   readln;
   end.

duoda atsakymą 92,8962378085099 po 15 sekundžių su 2,6 GHz procesoriumi.

Labiausiai teoriją atitinkantis kodas yra šis:

   var
   a:longint;
   c,b:real;
   begin
   for a:=1 to 1000000000  do
   c:=c+sqrt(sqr(sqr(a*0.0000000062831853))+sqr((sqr(a*0.0000000062831853)-sqr((a-1)*0.0000000062831853))/0.0000000062831853));
   b:=c*0.0000000062831853;
   writeln(b);
   readln;
   end.

duodantis atsakymą 92,8962373310520 po 30 sekundžių su 2,6 GHz procesoriumi. Su patikslinta $2\pi$ reikšme panaudojus kodą:

   var
   a:longint;
   c,b:real;
   begin
   for a:=1 to 1000000000  do
   c:=c+sqrt(sqr(sqr(a*0.000000006283185307179586))+sqr((sqr(a*0.000000006283185307179586)-sqr((a-1)*0.000000006283185307179586))/0.000000006283185307179586));
   b:=c*0.000000006283185307179586;
   writeln(b);
   readln;
   end

gauname atsakymą 92,8962376285006 po 31 sekundės su 2,6 GHz procesoriumi.

Panaudojus vietoje dalybos daugybą (${\frac {1}{\frac {2\pi }{10^{9}}}}=159154943.09189533576888376337251$) šiame kode:

   var
   a:longint;
   c,b:real;
   begin
   for a:=1 to 1000000000  do
   c:=c+sqrt(sqr(sqr(a*0.0000000062831853))+sqr((sqr(a*0.0000000062831853)-sqr((a-1)*0.0000000062831853))*159154943.0918953));
   b:=c*0.0000000062831853;
   writeln(b);
   readln;
   end.

gauname atsakymą 92,8962373100457 po 24 sekundžių su 2,6 GHz procesoriumi. Pastebime, kad kodas (dviem kodais aukščiau ir duodantis atsakymą 92,8962378085099), kuris skaičiavo 15 sekundžių turi tokį ryši su šiuo kodu: 24/15=1.6 ir 1000000000/628318531=1.59154943.

Pavyzdžiai

• Apskaičiuokime kreivės $y=x^{3 \over 2},\;0\leq x\leq 4$ lanko ilgį.

Randame $y'={3 \over 2}x^{1 \over 2},\;{\sqrt {1+y'^{2}}}={\sqrt {1+{9 \over 4}x}}.$ Tuomet

$L=\int _{0}^{4}{\sqrt {1+{9 \over 4}x}}dx={4 \over 9}\int _{0}^{4}(1+{9 \over 4}x)^{1 \over 2}d(1+{9 \over 4}x)={4 \over 9}\cdot {2 \over 3}(1+{9 \over 4}x)^{3 \over 2}|_{0}^{4}={8 \over 27}(10{\sqrt {10}}-1)\approx 9,0734.$ Palyginimui, atkarpos ilgis iš taško (0; 0) iki taško (4; $4^{3 \over 2}$) yra pagal pitagoro teoremą: $c={\sqrt {a^{2}+b^{2}}}={\sqrt {4^{2}+(4^{3 \over 2})^{2}}}={\sqrt {16+4^{3}}}={\sqrt {80}}\approx 8,94427.$

• Apskaičiuosime lanko ilgį pusiaukūbinės parabolės $y=x^{3/2},$ jei $0\leq x\leq 5.$ Iš lygties $y=x^{3/2}$ randame: $y'={3 \over 2}x^{1 \over 2}.$ Iš pirmos formulės gausime

$L=\int _{a}^{b}{\sqrt {1+(f'(x))^{2}}}dx=\int _{0}^{5}{\sqrt {1+y'^{2}}}dx=\int _{0}^{5}{\sqrt {1+{9x \over 4}}}dx={4 \over 9}\int _{0}^{5}{\sqrt {1+{9x \over 4}}}d(1+{9x \over 4})=$

$={{4 \over 9}(1+{9x \over 4})^{3 \over 2} \over {3 \over 2}}|_{0}^{5}={8 \over 27}(1+{9x \over 4})^{3 \over 2}|_{0}^{5}={8 \over 27}[({4 \over 4}+{45 \over 4})^{3 \over 2}-(1+0)^{3 \over 2}]={8 \over 27}[({7 \over 2})^{3}-1]={335 \over 27}\approx 12,4074;$

kur $d(1+{9x \over 4})={9 \over 4}dx$; $dx={4 \over 9}d(1+{9x \over 4})$. Palyginimui, atkarpos ilgis nuo taško (0; 0) iki taško (5; $5^{3 \over 2}$) yra: $c={\sqrt {a^{2}+b^{2}}}={\sqrt {5^{2}+(5^{3 \over 2})^{2}}}={\sqrt {25+5^{3}}}={\sqrt {150}}=12,2474487.$

• Apskaičiuosime lanko ilgį pusiaukūbinės parabolės $y=x^{3 \over 2},$ jei $1\leq x\leq 5.$ Iš lygties $y=x^{3/2}$ randame: $y'=(x^{3 \over 2})'={3 \over 2}x^{1 \over 2}.$ Gausime

$L=\int _{1}^{5}{\sqrt {1+y'^{2}}}dx=\int _{1}^{5}{\sqrt {1+({3{\sqrt {x}} \over 2})^{2}}}dx=\int _{1}^{5}{\sqrt {1+{9x \over 4}}}dx={4 \over 9}\int _{1}^{5}{\sqrt {1+{9x \over 4}}}d(1+{9x \over 4})=$

$={4 \over 9}\cdot {(1+{9x \over 4})^{3 \over 2} \over {3 \over 2}}|_{1}^{5}={8 \over 27}(1+{9x \over 4})^{3 \over 2}|_{1}^{5}={8 \over 27}[({4 \over 4}+{45 \over 4})^{3 \over 2}-(1+{9 \over 4})^{3 \over 2}]={8 \over 27}[({7 \over 2})^{3}-{\sqrt {(1+2,25)^{3}}}]=$

$={8 \over 27}\cdot {343 \over 8}-{8 \over 27}\cdot {\sqrt {34,328125}}\approx 12,7037037-1,73600617\approx 10,96769753;$

kur $d(1+{9x \over 4})={9 \over 4}dx$; $dx={4 \over 9}d(1+{9x \over 4})$. Palyginimui, linijos ilgis nuo taško (1; 1) iki taško (5; $5^{3/2}$) yra $c={\sqrt {(5-1)^{2}+(5^{3/2}-1)^{2}}}={\sqrt {16+({\sqrt {125}}-1)^{2}}}={\sqrt {16+10,18033989^{2}}}={\sqrt {119,6393202}}=$

$=10,093797606.$

• Apskaičiuosime parabolės $y=x^{2}$ lanko ilgį, kai $0\leq x\leq 5.$

Randame $y'=(x^{2})'=2x$. Gauname

$L=\int _{0}^{5}{\sqrt {1+(2x)^{2}}}dx=\int _{0}^{5}{\sqrt {1+4x^{2}}}dx={1 \over 4}(2x{\sqrt {4x^{2}+1}}+\operatorname {arsinh} (2x))|_{0}^{5}=$

$={1 \over 4}(2\cdot 5{\sqrt {4\cdot 5^{2}+1}}+\operatorname {arsinh} (2\cdot 5))-{1 \over 4}(2\cdot 0\cdot {\sqrt {4\cdot 0^{2}+1}}+\operatorname {arsinh} (2\cdot 0))=$

$={1 \over 4}(10{\sqrt {4\cdot 25+1}}+\operatorname {arsinh} (10))-{1 \over 4}\cdot (0+0)={1 \over 4}(10{\sqrt {101}}+\ln \left(10+{\sqrt {10^{2}+1}}\right))-0=$

$={1 \over 4}(10{\sqrt {101}}+\ln \left(10+{\sqrt {101}}\right))=$

$={1 \over 4}(10\cdot 10.4987562+\ln \left(20,04987562\right))=$

$={1 \over 4}(100.498756+2.99822295)={\frac {103.4969792}{4}}=25.87424479,$

čia $\operatorname {arsinh} \,x=\ln \left(x+{\sqrt {x^{2}+1}}\right).$

$\ln \left(x+{\sqrt {x^{2}+1}}\right)=\ln \left(10+{\sqrt {10^{2}+1}}\right)=\ln \left(10+{\sqrt {101}}\right)=\ln \left(10+10.04987562\right)=2.99822295.$

Iš kompiuterio kalkuliatoriaus reikšmės (hiperbolinio arksinuso):

$\operatorname {arsinh} \,10=2,9982229502979697388465955375965;$

$\operatorname {arsinh} \,0=0.$

Palyginimui, linijos ilgis nuo taško (0; 0) iki taško (5; 25) yra:

$c={\sqrt {a^{2}+b^{2}}}={\sqrt {5^{2}+25^{2}}}={\sqrt {25+625}}={\sqrt {650}}=25.49509757.$

• Apskaičiuosime parabolės $y=x^{2}$ lanko ilgį, kai $1\leq x\leq 5.$

Randame $y'=(x^{2})'=2x$. Gauname $L=\int _{1}^{5}{\sqrt {1+(2x)^{2}}}dx=\int _{1}^{5}{\sqrt {1+4x^{2}}}dx={1 \over 4}(2x{\sqrt {4x^{2}+1}}+\sinh ^{-1}(2x))|_{1}^{5}=$

$={1 \over 4}(2x{\sqrt {4x^{2}+1}}+\operatorname {arsinh} \,(2x))|_{1}^{5}=$

$={1 \over 4}(10{\sqrt {4\cdot 25+1}}+\operatorname {arsinh} \,(10))-{1 \over 4}(2{\sqrt {4\cdot 1+1}}+\operatorname {arsinh} \,(2))=$

$={1 \over 4}(10{\sqrt {101}}+\ln \left(10+{\sqrt {10^{2}+1}}\right))-{1 \over 4}(2{\sqrt {5}}+\ln \left(2+{\sqrt {2^{2}+1}}\right))=$

$={1 \over 4}(10{\sqrt {101}}+\ln \left(10+{\sqrt {101}}\right))-{1 \over 4}(2{\sqrt {5}}+\ln \left(2+{\sqrt {5}}\right))\approx$

$\approx {1 \over 4}(100,4987562+\ln \left(20,04987562\right))-{1 \over 4}(4,472135955+\ln \left(4,236067978\right))\approx$

$\approx {1 \over 4}(100,4987562+2.99822295)-{1 \over 4}(4,472135955+1.44363547)=$

$=25,87424479-1,478942858=24.39530193,$

čia $\operatorname {arsinh} \,x=\ln \left(x+{\sqrt {x^{2}+1}}\right).$

Iš kompiuterio kalkuliatoriaus reikšmės (hiperbolinio arksinuso):

$\operatorname {arsinh} \,10=2,9982229502979697388465955375965;$

$\operatorname {arsinh} \,2=1,44363547517881.$

Palyginimui, tiesės ilgis nuo taško (1; 1) iki taško (5; 25) yra: $c={\sqrt {a^{2}+b^{2}}}={\sqrt {(5-1)^{2}+(25-1)^{2}}}={\sqrt {4^{2}+24^{2}}}={\sqrt {16+576}}={\sqrt {592}}=24.33105012.$ Čia taip išintegravo Wolfram Research integratorius, kad $\int {\sqrt {1+4x^{2}}}dx={1 \over 4}(2x{\sqrt {4x^{2}+1}}+\sinh ^{-1}(2x))$. Štai nuoroda: http://integrals.wolfram.com/index.jsp?expr=%281%2B4x%5E2%29%5E%281%2F2%29&random=false .

Toks būdas neteisingas:

$L=\int _{1}^{5}{\sqrt {1+(2x)^{2}}}dx=\int _{1}^{5}{\sqrt {1+4x^{2}}}dx={1 \over 4}(2x{\sqrt {4x^{2}+1}}+\sinh ^{-1}(2x))|_{1}^{5}=$

$={1 \over 4}(2x{\sqrt {4x^{2}+1}}+({e^{2x}-e^{-2x} \over 2})^{-1})|_{1}^{5}={1 \over 4}(2x{\sqrt {4x^{2}+1}}+{2 \over e^{2x}-e^{-2x}})|_{1}^{5}=$

$={1 \over 4}(10{\sqrt {100+1}}+{2 \over e^{10}-e^{-10}})-{1 \over 4}(2{\sqrt {4+1}}+{2 \over e^{2}-e^{-2}})\approx$

$\approx 25,12471175-{1 \over 4}(4,472135955+{2 \over 7,389056099-0,135335283})\approx$

$\approx 25,12471175-{1 \over 4}(4,472135955+{2 \over 7,253720816})\approx$

$\approx 25,12471175-{1 \over 4}(4,472135955+0,275720564)\approx$

$\approx 25,12471175-1,18696413\approx 23,93774762.$

Patikriname atsakymą kitu budu:

$L=\int _{1}^{5}{\sqrt {1+y'^{2}}}dx=\int _{1}^{5}{\sqrt {1+(2x)^{2}}}dx=\int _{1}^{5}{\sqrt {1+4x^{2}}}dx={\sqrt {4}}\int _{1}^{5}{\sqrt {{1 \over 4}+x^{2}}}dx=$

$=2({x \over 2}{\sqrt {{1 \over 4}+x^{2}}}+{\frac {1 \over 4}{2}}\ln \left|x+{\sqrt {x^{2}+{1 \over 4}}}\right|)|_{1}^{5}=$

$=2({5 \over 2}{\sqrt {0,25+5^{2}}}+{\frac {0,25}{2}}\ln \left|5+{\sqrt {5^{2}+0,25}}\right|)-2({1 \over 2}{\sqrt {0,25+1^{2}}}+{\frac {0,25}{2}}\ln \left|1+{\sqrt {1^{2}+0,25}}\right|)=$ $=2(2,5{\sqrt {25,25}}+0,125\ln \left|5+{\sqrt {25,25}}\right|)-2({1 \over 2}{\sqrt {1,25}}+0,125\ln \left|1+{\sqrt {1,25}}\right|)\approx$ $\approx 2(2,5\cdot 5,024937811+0,125\ln |5+5,024937811|)-2({1,118033989 \over 2}+0,125\cdot \ln |1+1,118033989|)\approx$

$\approx 2(12,56234453+0,125\cdot 2,30507577)-2(0,559016994+0,125\cdot 0,750488294)=$

$=2(12,56234453+0,288134471)-2(0,559016994+0,093811036)=25,700958-1,30565606=24,39530194.$

• Apskaičiuosime parabolės $y=x^{2}$ lanko ilgį, kai $0\leq x\leq 4.$

Randame $y'=(x^{2})'=2x$. Gauname

$L=\int _{0}^{4}{\sqrt {1+(2x)^{2}}}dx=\int _{0}^{4}{\sqrt {1+4x^{2}}}dx={1 \over 4}(2x{\sqrt {4x^{2}+1}}+\operatorname {arsinh} (2x))|_{0}^{4}=$

$={1 \over 4}(2\cdot 4{\sqrt {4\cdot 4^{2}+1}}+\operatorname {arsinh} (2\cdot 4))-{1 \over 4}(2\cdot 0\cdot {\sqrt {4\cdot 0^{2}+1}}+\operatorname {arsinh} (2\cdot 0))=$

$={1 \over 4}(8{\sqrt {4\cdot 16+1}}+\operatorname {arsinh} (8))-{1 \over 4}\cdot (0+0)={1 \over 4}(8{\sqrt {64+1}}+\ln \left(8+{\sqrt {8^{2}+1}}\right))-0=$

$={1 \over 4}(8{\sqrt {65}}+\ln \left(8+{\sqrt {65}}\right))={1 \over 4}(8\cdot 8.062257748+\ln \left(8+8.062257748\right))=$

$={1 \over 4}(64.49806199+\ln(16.06225775))={1 \over 4}(64.49806199+2.776472281)={\frac {67.27453427}{4}}=16.81863357,$

čia $\operatorname {arsinh} \,x=\ln \left(x+{\sqrt {x^{2}+1}}\right).$

$\ln(x+{\sqrt {x^{2}+1}})=\ln(8+{\sqrt {8^{2}+1}})=\ln(8+{\sqrt {65}})=\ln(8+8.062257748)=\ln(16.06225775)=2.776472281.$

Iš kompiuterio kalkuliatoriaus reikšmės (hiperbolinio arksinuso):

$\operatorname {arsinh} \,8=2,7764722807237176735308040270285;$

$\operatorname {arsinh} \,0=0.$

• Apskaičiuosime parabolės $y=x^{2}$ lanko ilgį, kai $0\leq x\leq 4.$

Randame $y'=(x^{2})'=2x$. Pasinaudodami integralų lentele $\int {\sqrt {x^{2}+a}}\;{\mathsf {d}}x={\frac {x}{2}}{\sqrt {a+x^{2}}}+{\frac {a}{2}}\ln \left|x+{\sqrt {x^{2}+a}}\right|$, gauname

$L=\int _{0}^{4}{\sqrt {1+y'^{2}}}dx=\int _{0}^{4}{\sqrt {1+(2x)^{2}}}dx=\int _{0}^{4}{\sqrt {1+4x^{2}}}dx={\sqrt {4}}\int _{0}^{4}{\sqrt {{1 \over 4}+x^{2}}}dx=$

$=2({x \over 2}{\sqrt {0,25+x^{2}}}+{\frac {0,25}{2}}\ln \left|x+{\sqrt {x^{2}+0,25}}\right|)|_{0}^{4}=$

$=2({4 \over 2}{\sqrt {0,25+4^{2}}}+{\frac {0,25}{2}}\ln \left|4+{\sqrt {4^{2}+0,25}}\right|)-2({0 \over 2}{\sqrt {0,25+0^{2}}}+{\frac {0,25}{2}}\ln \left|0+{\sqrt {0^{2}+0,25}}\right|)=$

$=2(2{\sqrt {16,25}}+0,125\ln \left|4+{\sqrt {16,25}}\right|)-2(0+0,125\ln \left|0+{\sqrt {0,25}}\right|)=$

$\approx 2(2\cdot 4,031128874+0,125\ln |8,031128874|)-2(0,125\cdot \ln |0,5|)\approx$

$\approx 2(8,062257748+0,125\cdot 2,0833251)-2(0,125\cdot (-0,69314718))=$

$=2(8,062257748+0,260415637)-2(-0,086643397)=16,64534677+0,173286795=16,81863357.$

Palyginimui, linijos ilgis nuo taško (0; 0) iki taško (4; 16) yra $c={\sqrt {x^{2}+y^{2}}}={\sqrt {4^{2}+16^{2}}}={\sqrt {272}}=16,4924225.$

Patikrinsime parbolės lanko ilgį padalindami parabolės šaką į 10 atkarpų-tiesių, kai 0<x<4. Kiekvienos atkarpos projekcijos į Ox ašį ilgis yra 0,4. Todėl reikiau gauti visas x reikšmes:

$x_{0}=0;$

$x_{1}=0.4;$

$x_{2}=2\cdot 0.4=0.8;$

$x_{3}=3\cdot 0.4=1.2;$

$x_{4}=4\cdot 0.4=1.6;$

$x_{5}=5\cdot 0.4=2;$

$x_{6}=6\cdot 0.4=2.4;$

$x_{7}=7\cdot 0.4=2.8;$

$x_{8}=8\cdot 0.4=3.2;$

$x_{9}=9\cdot 0.4=3.6;$

$x_{10}=10\cdot 0.4=4.$

Dabar toliau reikia surasti visas y reikšmes, įstačius x reikšmes:

$y_{0}=x_{0}^{2}=0^{2}=0;$

$y_{1}=x_{1}^{2}=0.4^{2}=0.16;$

$y_{2}=x_{2}^{2}=0.8^{2}=0.64;$

$y_{3}=x_{3}^{2}=1.2^{2}=1.44;$

$y_{4}=x_{4}^{2}=1.6^{2}=2.56;$

$y_{5}=x_{5}^{2}=2^{2}=4;$

$y_{6}=x_{6}^{2}=2.4^{2}=5.76;$

$y_{7}=x_{7}^{2}=2.8^{2}=7.84;$

$y_{8}=x_{8}^{2}=3.2^{2}=10.24;$

$y_{9}=x_{9}^{2}=3.6^{2}=12.96;$

$y_{10}=x_{10}^{2}=4^{2}=16.$

Dabar belieka surasti atkarpu ilgius kaip nuo taško (0; 0) iki taško (0,4; 0,16); nuo taško (0,4; 0,16) iki (0,8; 0,64) ir taip toliau:

$a_{1}={\sqrt {(x_{1}-x_{0})^{2}+(y_{1}-y_{2})^{2}}}={\sqrt {(0.4-0)^{2}+(0.16-0)^{2}}}={\sqrt {0.16+0.0256}}={\sqrt {0.1856}}=0.430813184;$

$a_{2}={\sqrt {(x_{2}-x_{1})^{2}+(y_{2}-y_{1})^{2}}}={\sqrt {(0.8-0.4)^{2}+(0.64-0.16)^{2}}}={\sqrt {0.16+0.2304}}={\sqrt {0.3904}}=0.624819974;$

$a_{3}={\sqrt {(x_{3}-x_{2})^{2}+(y_{3}-y_{2})^{2}}}={\sqrt {(1.2-0.8)^{2}+(1.44-0.64)^{2}}}={\sqrt {0.16+0.64}}={\sqrt {0.8}}=0.894427191;$

$a_{4}={\sqrt {(x_{4}-x_{3})^{2}+(y_{4}-y_{3})^{2}}}={\sqrt {(1.6-1.2)^{2}+(2.56-1.44)^{2}}}={\sqrt {0.16+1.2544}}={\sqrt {1.4144}}=1.1892855;$

$a_{5}={\sqrt {(x_{5}-x_{4})^{2}+(y_{5}-y_{4})^{2}}}={\sqrt {(2-1.6)^{2}+(4-2.56)^{2}}}={\sqrt {0.16+2.0736}}={\sqrt {2.2336}}=1.494523335;$

$a_{6}={\sqrt {(x_{6}-x_{5})^{2}+(y_{6}-y_{5})^{2}}}={\sqrt {(2.4-2)^{2}+(5.76-4)^{2}}}={\sqrt {0.16+3.0976}}={\sqrt {3.2576}}=1.804882268;$

$a_{7}={\sqrt {(x_{7}-x_{6})^{2}+(y_{7}-y_{6})^{2}}}={\sqrt {(2.8-2.4)^{2}+(7.84-5.76)^{2}}}={\sqrt {0.16+4.3264}}={\sqrt {4.4864}}=2.118112367;$

$a_{8}={\sqrt {(x_{8}-x_{7})^{2}+(y_{8}-y_{7})^{2}}}={\sqrt {(3.2-2.8)^{2}+(10.24-7.84)^{2}}}={\sqrt {0.16+5.76}}={\sqrt {5.92}}=2.433105012;$

$a_{9}={\sqrt {(x_{9}-x_{8})^{2}+(y_{9}-y_{8})^{2}}}={\sqrt {(3.6-3.2)^{2}+(12.96-10.24)^{2}}}={\sqrt {0.16+7.3984}}={\sqrt {7.5584}}=2.749254444;$

$a_{10}={\sqrt {(x_{10}-x_{9})^{2}+(y_{10}-y_{9})^{2}}}={\sqrt {(4-3.6)^{2}+(16-12.96)^{2}}}={\sqrt {0.16+9.2416}}={\sqrt {9.4016}}=3.066202863.$

Toliau reikia sudėti visų atkarpų ilgį, kad gauti parabolės šakos ilgį, kai x kinta nuo 0 iki 4. Gauname:

$L=a_{1}+a_{2}+a_{3}+a_{4}+a_{5}+a_{6}+a_{7}+a_{8}+a_{9}+a_{10}=$

$=0.430813184+0.624819974+0.894427191+1.1892855+1.494523335+1.804882268+2.118112367+2.433105012+2.749254444+3.066202863=16.80542614.$

Padalinus į daugiau dalių atsakymas taptų panašesnis į atsakymą gautą integravimo budu.

• Apskaičiuosime parabolės $y=x^{2}$ lanko ilgį, kai $1\leq x\leq 4.$

Randame $y'=(x^{2})'=2x$. Pasinaudodami integralų lentele gauname

$L=\int _{1}^{4}{\sqrt {1+y'^{2}}}dx=\int _{1}^{4}{\sqrt {1+(2x)^{2}}}dx=\int _{1}^{4}{\sqrt {1+4x^{2}}}dx={\sqrt {4}}\int _{1}^{4}{\sqrt {{1 \over 4}+x^{2}}}dx=$

$=2({x \over 2}{\sqrt {0,25+x^{2}}}+{\frac {0,25}{2}}\ln \left|x+{\sqrt {x^{2}+0,25}}\right|)|_{1}^{4}=$

$=2({4 \over 2}{\sqrt {0,25+4^{2}}}+{\frac {0,25}{2}}\ln \left|4+{\sqrt {4^{2}+0,25}}\right|)-2({1 \over 2}{\sqrt {0,25+1^{2}}}+{\frac {0,25}{2}}\ln \left|1+{\sqrt {1^{2}+0,25}}\right|)=$

$=2(2{\sqrt {16,25}}+0,125\ln \left|4+{\sqrt {16,25}}\right|)-2({1 \over 2}{\sqrt {1,25}}+0,125\ln \left|1+{\sqrt {1,25}}\right|)=$

$\approx 2(2\cdot 4,031128874+0,125\ln \left|8,031128874\right|)-(1,118033989+0,25\cdot \ln \left|1+1,118033989\right|)\approx$

$\approx 2(8,062257748+0,125\cdot 2,0833251)-(1,118033989+0,25\cdot 0,750488294)=$

$=2(8,062257748+0,260415637)-(1,118033989+0,187622073)=16,64534677-1,305656063=15,33969071.$

Palyginimui, linijos ilgis nuo taško (1; 1) iki taško (4; 16) yra $c={\sqrt {3^{2}+15^{2}}}={\sqrt {234}}=15,29705854.$

• Apskaičiuosime parabolės $y={\sqrt {(x+1)^{3}}}$ lanko ilgį, kai $4\leq x\leq 12.$

Randame $y'={3 \over 2}{\sqrt {x+1}},\;ds={\sqrt {1+({dy \over dx})^{2}}}dx={\sqrt {1+{9 \over 4}(x+1)}}dx={\sqrt {{13 \over 4}+{9 \over 4}x}}dx.$ Tada iš integralų lentelės $L=\int _{L}ds=\int _{4}^{12}{\sqrt {{13 \over 4}+{9 \over 4}x}}\;dx=\int _{4}^{12}{\sqrt {1 \over 4}}\cdot {\sqrt {13+9x}}dx={1 \over 9}\cdot {1 \over 2}\int _{4}^{12}{\sqrt {13+9x}}d(13+9x)=$ $={1 \over 18}\cdot {(13+9x)^{{1 \over 2}+1} \over {3 \over 2}}|_{4}^{12}=$ $={2 \over 18\cdot 3}{\sqrt {(13+9x)^{3}}}|_{4}^{12}={1 \over 27}[{\sqrt {(13+9\cdot 12)^{3}}}-{\sqrt {(13+9\cdot 4)^{3}}}]=$ $={1 \over 27}[{\sqrt {1771561}}-{\sqrt {117649}}]={1 \over 27}\cdot (1331-343)={988 \over 27}=\approx 36,59259259.$ Palyginimui, atkrapos ilgis nuo taško (4; $(4+1)^{3/2}$) iki taško (12; $(12+1)^{3/2}$) yra $c={\sqrt {(12-4)^{2}+[{\sqrt {(12+1)^{3}}}-{\sqrt {(4+1)^{3}}}]^{2}}}=$

$={\sqrt {8^{2}+({\sqrt {2197}}-{\sqrt {125}})^{2}}}={\sqrt {64+1273,906493}}=36,57740413.$

• Apskaičiuosime kreivės $y={\sqrt {x}}$ lanko ilgį, kai $1\leq x\leq 16.$

Randame $y'=(x^{1 \over 2})'={1 \over 2}\cdot {1 \over {\sqrt {x}}}.$ Gauname

$L=\int _{1}^{16}{\sqrt {1+(y')^{2}}}dx=\int _{1}^{16}{\sqrt {1+({1 \over 2{\sqrt {x}}})^{2}}}dx=\int _{1}^{16}{\sqrt {1+{1 \over 4x}}}dx={1 \over 2}\int _{1}^{16}{\sqrt {4+{1 \over x}}}dx=$

$={1 \over 2}[x{\sqrt {{1 \over x}+4}}+{1 \over 4}\ln(4x({\sqrt {{1 \over x}+4}}+2)+1)]|_{1}^{16}=$

$={1 \over 2}[16{\sqrt {{1 \over 16}+4}}+{1 \over 4}\ln(4\cdot 16({\sqrt {{1 \over 16}+4}}+2)+1)]-{1 \over 2}[1{\sqrt {{1 \over 1}+4}}+{1 \over 4}\ln(4({\sqrt {{1 \over 1}+4}}+2)+1)]=$

$={1 \over 2}[16\cdot 2,015564437+{1 \over 4}\ln(64(2,015564437+2)+1)]-{1 \over 2}[{\sqrt {5}}+{1 \over 4}\ln(4({\sqrt {5}}+2)+1)]=$

$={1 \over 2}[32,24903099+{1 \over 4}\ln(256,996124+1)]-{1 \over 2}[2,236067978+{1 \over 4}\ln(17,94427191)]=$

$={1 \over 2}[32,24903099+{1 \over 4}\cdot 5,552944561]-{1 \over 2}[2,236067978+{2,88727095 \over 4}]=$

$=16,81863357-1,478942858=15,33969071.$

Palyginimui, tiesės ilgis nuo taško (1; 1) iki taško (16; 4) yra $c={\sqrt {(16-1)^{2}+(4-1)^{2}}}={\sqrt {225+9}}=15,29705854.$

• Apskaičiuosime kreivės lanko ilgį , kai $y=1-\ln(\cos x);$ $0\leq x\leq {\pi \over 3}.$ Randame funkcijos išvestinę $y'=(1-\ln(\cos x))'=-{\frac {-\sin(x)}{\cos(x)}}={\frac {\sin x}{\cos x}}.$ Randame kreivės lanko ilgį:

$l=\int _{0}^{\pi \over 3}{\sqrt {1+{\sin ^{2}x \over \cos ^{2}x}}}dx=\int _{0}^{\pi \over 3}{dx \over \cos x}=\ln \left|\tan \left({\frac {x}{2}}+{\frac {\pi }{4}}\right)\right||_{0}^{\pi \over 3}=\ln |\tan {5\pi \over 12}|-\ln |\tan {\pi \over 4}|=1,316957897.$

• Apskaičiuokime cikloidės $x=a(t-\sin t),$ $y=a(1-\cos t)$ $(a>0)$ pirmosios arkos ilgį.

Pirmoji cikloidės arka gaunama, kai parametras t kinta nuo 0 iki $2\pi .$ Randame:

$x_{t}'=a(1-\cos t),$ $y_{t}'=a\sin t,$ ${\sqrt {x_{t}'^{2}+y_{t}'^{2}}}={\sqrt {a^{2}(1-2\cos t+\cos ^{2}t)+a^{2}\sin ^{2}t}}={\sqrt {2a^{2}(1-\cos t)}}=$ $={\sqrt {4a^{2}\sin ^{2}t{t \over 2}}}=2a|\sin {t \over 2}|=2a\sin {t \over 2},$ nes $\sin {t \over 2}\geq 0,$ kai $t\in [0;2\pi ].$ Tuomet $L=2a\int _{0}^{2\pi }\sin {t \over 2}dt=4a\int _{0}^{2\pi }\sin {t \over 2}d(t/2)=-4a\cos {t \over 2}|_{0}^{2\pi }=8a.$

• Rasime lanko AB ilgį susuktos linijos

$x=\cos t,$ $y=\sin t,$ $z=2t,$ $0\leq t\leq \pi .$ Pagal trečią formulę: $s=\int _{0}^{\pi }{\sqrt {\sin ^{2}t+\cos ^{2}t+4}}dt={\sqrt {5}}\pi .$

• Rasime lanko ilgį kardiodės $\rho =a(1-\cos \phi ),$ $a>0.$ Pagal ketvirtą formulę turime:

$s=\int _{\alpha }^{\beta }{\sqrt {\rho ^{2}+\rho '^{2}}}d\phi =2a\int _{0}^{\pi }{\sqrt {(1-\cos \phi )^{2}+\sin ^{2}\phi }}d\phi =$ $=2a\int _{0}^{\pi }{\sqrt {1-2\cos \phi +\cos ^{2}\phi +\sin ^{2}\phi }}d\phi =2a\int _{0}^{\pi }{\sqrt {2(1-\cos \phi )}}d\phi =2a\int _{0}^{\pi }{\sqrt {4\sin ^{2}{\phi \over 2}}}d\phi =$ $=4a\int _{0}^{\pi }\sin {\phi \over 2}=-8a\cos {\phi \over 2}|_{0}^{\pi }=-8a(0-1)=8a.$

• Rasime kreivės lanko ilgį, kai $\rho =\sin ^{3}{\phi \over 3},\;0\leq \phi \leq {\pi \over 2}.$ Pagal ketvirtą formulę:

$l=\int _{0}^{\pi \over 3}{\sqrt {\left(\sin ^{3}{\phi \over 3}\right)^{2}+\left(3\sin ^{2}{\phi \over 3}\cdot {1 \over 3}\cos {\phi \over 3}\right)^{2}}}d\phi =\int _{0}^{\pi \over 3}{\sqrt {\sin ^{6}{\phi \over 3}+\sin ^{4}{\phi \over 3}\cdot \cos ^{2}{\phi \over 3}}}d\phi =\int _{0}^{\pi \over 2}\sin ^{2}{\phi \over 3}{\sqrt {\sin ^{2}{\phi \over 3}+\cos ^{2}{\phi \over 3}}}d\phi =$ $={1 \over 2}\int _{0}^{\pi \over 2}(1+\cos {2\phi \over 3})d\phi ={1 \over 2}\cdot {\pi \over 2}+{1 \over 2}\cdot {3 \over 2}\sin {2\phi \over 3}|_{0}^{\pi \over 2}={\pi \over 4}+{3 \over 4}\cdot {{\sqrt {3}} \over 2}={\pi \over 4}+{3{\sqrt {3}} \over 8}.$

Archimedo spiralė.

• Apskaičiuosime ilgį pirmos vijos Archimedo spiralės: $\rho =a\phi .$

Pirma vija spiralės pasidaro, keičiantis poliariniui kampui $\phi$ nuo 0 iki $2\pi .$ Todėl pagal ketvirtą formulę ieškomas ilgis lanko yra

$L=\int _{\alpha }^{\beta }{\sqrt {\rho (\phi )+\rho '^{2}(\phi )}}d\phi =\int _{0}^{2\pi }{\sqrt {a^{2}\phi ^{2}+a^{2}}}d\phi =a\int _{0}^{2\pi }{\sqrt {\phi ^{2}+1}}d\phi =$ $=a[\pi {\sqrt {4\pi ^{2}+1}}+{1 \over 2}\ln(2\pi +{\sqrt {4\pi ^{2}+1}})]=$

$=a[19,9876454+1,268648751]=a21,25629415.$

• Apskaičiuosime vienos vijos linijos ilgį: $x=\cos t,$ $y=\sin t,$ $z=t,$ $0\leq t\leq 2\pi .$ Tai yra linija apsukta vieną kartą aplink cilindrą, kurio aukštis yra t.

Gauname:

$dx=-\sin(t)dt,$ $dy=\cos(t)dt$, $dz=dt$, ${\frac {dz}{dt}}=1;$

${\sqrt {(x_{t}')^{2}+(y_{t}')^{2}+(z_{t}')^{2}}}={\sqrt {(-\sin t)^{2}+(\cos t)^{2}+1}}.$

Randame vienos vijos ilgį:

$L=\int _{0}^{2\pi }{\sqrt {(-\sin t)^{2}+(\cos t)^{2}+1}}dt={\sqrt {2}}\int _{0}^{2\pi }dt={\sqrt {2}}t|_{0}^{2\pi }=2{\sqrt {2}}\pi .$

Kreivės masė

Kreivės masė nustatoma pagal formulę

$m=\int \gamma {\sqrt {1+(y')^{2}}}dx,$

čia $\gamma$ kokia nors funkcija.

Pavyzdžiai

• Nustatyti tiesės $y=3-{\frac {3x}{5}}$ masę tik pirmame ketvirtyje. Tiesės tankis $\gamma$ tolstant tiesės taškams nuo centro (koordinačių pradžios taško O) didėja proporcingai, t. y. $\gamma ={\sqrt {x^{2}+y^{2}}}.$

Sprendimas. Pasinaudosime masės skaičiavimo formule

$m=\int _{L}\gamma {\sqrt {1+[y']^{2}}}\;dx=\int _{0}^{5}{\sqrt {x^{2}+y^{2}}}{\sqrt {1+[y']^{2}}}\;dx=$

$=\int _{0}^{5}{\sqrt {x^{2}+\left(3-{\frac {3x}{5}}\right)^{2}}}{\sqrt {1+\left(-{\frac {3}{5}}\right)^{2}}}\;dx=$

$=\int _{0}^{5}{\sqrt {x^{2}+9-{\frac {18x}{5}}+{\frac {9x^{2}}{25}}}}{\sqrt {1+{\frac {9}{25}}}}\;dx=$

$=\int _{0}^{5}{\sqrt {9-{\frac {18x}{5}}+{\frac {34x^{2}}{25}}}}{\sqrt {\frac {34}{25}}}\;dx=$

$={\frac {\sqrt {34}}{5}}\int _{0}^{5}{\sqrt {{\frac {34}{25}}x^{2}-{\frac {18}{5}}x+9}}\;dx=$

$={\frac {\sqrt {34}}{5}}\int _{0}^{5}{\sqrt {1.36x^{2}-3.6x+9}}\;dx=$

$={\frac {\sqrt {34}}{5}}\left({\frac {-3.6+2\cdot 1.36x}{4\cdot 1.36}}{\sqrt {1.36x^{2}-3.6x+9}}+{\frac {4\cdot 1.36\cdot 9-(-3.6)^{2}}{8\cdot 1.36^{3/2}}}\ln |2\cdot 1.36x-3.6+2{\sqrt {1.36(1.36x^{2}-3.6x+9)}}|\right)|_{0}^{5}=$

$={\frac {\sqrt {34}}{5}}\left({\frac {-3.6+2.72x}{5.44}}{\sqrt {1.36x^{2}-3.6x+9}}+{\frac {48.96-12.96}{8\cdot 2.515456^{1/2}}}\ln |2.72x-3.6+2{\sqrt {1.36(1.36x^{2}-3.6x+9)}}|\right)|_{0}^{5}=$

$={\frac {\sqrt {34}}{5}}\left({\frac {-3.6+2.72x}{5.44}}{\sqrt {1.36x^{2}-3.6x+9}}+{\frac {36}{12.68815132}}\ln |2.72x-3.6+2{\sqrt {1.36(1.36x^{2}-3.6x+9)}}|\right)|_{0}^{5}=$

$={\frac {\sqrt {34}}{5}}\left({\frac {-3.6+2.72\cdot 5}{5.44}}{\sqrt {1.36\cdot 25-3.6\cdot 5+9}}+2.8372927689\ln |2.72\cdot 5-3.6+2{\sqrt {1.36(1.36\cdot 25-3.6\cdot 5+9)}}|\right)-$

$-{\frac {\sqrt {34}}{5}}\left({\frac {-3.6+2.72\cdot 0}{5.44}}{\sqrt {1.36\cdot 0^{2}-3.6\cdot 0+9}}+2.8372927689\ln |2.72\cdot 0-3.6+2{\sqrt {1.36(1.36\cdot 0^{2}-3.6\cdot 0+9)}}|\right)=$

$={\frac {\sqrt {34}}{5}}\left({\frac {10}{5.44}}{\sqrt {34-18+9}}+2.8372927689\ln |13.6-3.6+2{\sqrt {1.36(34-18+9)}}|\right)-$

$-{\frac {\sqrt {34}}{5}}\left({\frac {-3.6}{5.44}}{\sqrt {9}}+2.8372927689\ln |-3.6+2{\sqrt {1.36\cdot 9}}|\right)=$

$={\frac {\sqrt {34}}{5}}\left({\frac {10}{5.44}}{\sqrt {25}}+2.8372927689\ln |10+2{\sqrt {1.36\cdot 25}}|\right)-{\frac {\sqrt {34}}{5}}\left({\frac {-3.6}{5.44}}\cdot 3+2.8372927689\ln |-3.6+2{\sqrt {12.24}}|\right)=$

$={\frac {\sqrt {34}}{5}}\left({\frac {50}{5.44}}+2.8372927689\ln |10+2{\sqrt {34}}|\right)-{\frac {\sqrt {34}}{5}}\left({\frac {-10.8}{5.44}}+2.8372927689\ln |-3.6+2{\sqrt {12.24}}|\right)=$

$={\frac {\sqrt {34}}{5}}\left(9.191176471+2.8372927689\ln |21.66190379|\right)-{\frac {\sqrt {34}}{5}}\left({\frac {-10.8}{5.44}}+2.8372927689\ln |-3.6+2{\sqrt {12.24}}|\right)=$

$={\frac {\sqrt {34}}{5}}(9.191176471+8.726250336)-{\frac {\sqrt {34}}{5}}(-1.985294118+3.469823414)=$

$={\frac {\sqrt {34}}{5}}\cdot 17.91742681-{\frac {\sqrt {34}}{5}}\cdot 1.484529296={\frac {16.43289751{\sqrt {34}}}{5}}=19.16388698.$

Kad tą patį apskaičiuoti su programa "Free Pascal" reikia surasti tiesės ilgį, kai x kinta nuo 0 iki 5 (tai yra tiesės ilgis tik pirmame ketviryje):

$l={\sqrt {5^{2}+3^{2}}}={\sqrt {25+9}}={\sqrt {34}}=5.830951895.$

Todėl "Free Pascal" kodas yra toks:

  var
  a:longint;
  c:real;
  begin
  for a:=1 to 1000000000  do
  c:=c+sqrt(sqr(a*0.000000003)+sqr((1000000001-a)*0.000000005));
  writeln(sqrt(sqr(3)+sqr(5))*c/1000000000);
  readln;
  end.

duodantis rezultatą 19,163886990613093 po 18 sekundžių su 2,6 GHz procesoriumi.

• Nustatyti parabolės $y=x^{2}$ masę pirmame ketvirtyje, kai x kinta nuo 0 iki 5. Tiesės tankis $\gamma$ tolstant tiesės taškams nuo centro (koordinačių pradžios taško O) didėja proporcingai, t. y. $\gamma ={\sqrt {x^{2}+y^{2}}}.$

Sprendimas.

Pasirodo, integruojant taip ir taip gauname tokį patį rezultatą, kuris yra labai sudetingas ir ilgas. Net didžiausioje integralų lentelėje nėra kaip išintegruoti $\int x{\sqrt {1+x^{2}}}{\sqrt {1+4x^{2}}}dx.$ Yra tik $\int {\sqrt {a+bx}}{\sqrt {c+px}}dx,$ bet ir tai integravimas gaunasi su dar dviais pažiūrėjimais į integralų lentelę. Todėl pasinaudojame Free Pascal kodu. Free Pascal kodas, kuris skaičiuoja pagal formulę $m=\int _{0}^{5}{\sqrt {x^{2}+y^{2}}}{\sqrt {1+[y']^{2}}}dx=\int _{0}^{5}{\sqrt {x^{2}+(x^{2})^{2}}}{\sqrt {1+(2x)^{2}}}dx,$ yra toks:

var
a:longint;
c:real;
begin
for a:=1 to 1000000000  do
c:=c+sqrt(1+sqr(2*5.0*a/1000000000))*sqrt(sqr(5.0*a/1000000000)+sqr(sqr(5.0*a/1000000000)));
writeln(5*c/1000000000);
readln;
end

ir duoda atsakymą $m=327.860390075605$ po 48 sekundžių su 2,6 GHz procesoriumi. Optimizuotas šito kodo variantas:

var
a:longint;
c:real;
begin
for a:=1 to 1000000000  do
c:=c+sqrt(1+sqr(0.00000001*a))*sqrt(sqr(0.000000005*a)+sqr(sqr(0.000000005*a)));
writeln(0.000000005*c);
readln;
end.

duoda atsakymą $m=327.86039007560539$ po 33 sekundžių su 2,6 GHz procesoriumi.

Kitoks kreivės masės apskaičiavimo Free Pascal kodas yra:

var
a:longint;
c:real;
begin
for a:=1 to 1000000000  do
c:=c+sqrt(sqr(0.000000005*a-0.000000005*(a-1))+sqr(sqr(0.000000005*a)-sqr(0.000000005*(a-1))))*sqrt(sqr(0.000000005*a)+sqr(sqr(0.000000005*a)));
writeln(c);
readln;
end.

kuris duoda atsakymą $m=327.860389859764$ po 41 sekundės su 2,6 GHz procesoriumi. Optimizuotas šito kodo variantas yra kodas:

var
a:longint;
c:real;
begin
for a:=1 to 1000000000  do
c:=c+sqrt(sqr(0.000000005)+sqr(sqr(0.000000005*a)-sqr(0.000000005*(a-1))))*sqrt(sqr(0.000000005*a)+sqr(sqr(0.000000005*a)));
writeln(c);
readln;
end

kuris duoda atsakymą $m=327.860389859763$ po 38 sekundžių su 2,6 GHz procesoriumi. Dar labiau optimizuotas šito kodo variantas yra:

var
a:longint;
c:real;
begin
for a:=1 to 1000000000  do
c:=c+sqrt(0.000000000000000025+sqr(sqr(0.000000005*a)-sqr(0.000000005*(a-1))))*sqrt(sqr(0.000000005*a)+sqr(sqr(0.000000005*a)));
writeln(c);
readln;
end.

kuris duoda atsakymą $m=327.860389859763$ po 38 sekundžių su 2,6 GHz procesoriumi (vadinasi, Free Pascal automatiškai optimizuoja kodą pakeldamas konstantą 0,000000005 kvadratu ir visoms iteracijoms naudodamas gautą 0,000000000000000025 reikšmę).

• Nustatyti parabolės $y=x^{2}$ masę pirmame ketvirtyje, kai x kinta nuo 0 iki 10. Tiesės tankis $\gamma$ tolstant tiesės taškams nuo centro (koordinačių pradžios taško O) didėja proporcingai tik Ox kryptimi, t. y. $\gamma =x.$

Sprendimas. Greičiausias būdas apskaičiuoti, tai ko reikalauja sąlyga (uždavinys) yra toks:

$m=\int _{0}^{10}x\;dx={\frac {x^{2}}{2}}|_{0}^{10}={\frac {10^{2}}{2}}-{\frac {0^{2}}{2}}=50.$

Kitas būdas yra toks:

$m=\int _{0}^{10}\gamma {\sqrt {1+[y']^{2}}}dx=\int _{0}^{10}x{\sqrt {1+(2x)^{2}}}dx=\int _{0}^{10}x{\sqrt {1+4x^{2}}}dx=$

$=\int _{0}^{10}2x{\sqrt {{\frac {1}{4}}+x^{2}}}dx={\frac {2}{3}}(x^{2}+{\frac {1}{4}})^{3/2}|_{0}^{10}=$

$={\frac {2}{3}}(10^{2}+{\frac {1}{4}})^{3/2}-{\frac {2}{3}}(0^{2}+{\frac {1}{4}})^{3/2}=$

$={\frac {2}{3}}\cdot 100.25^{3/2}-{\frac {2}{3}}\left({\frac {1}{2}}\right)^{3}=$

=669,16822851623458973388183928978 - (2/3)*(1/8)=

=669,16822851623458973388183928978 - 1/12=

=669,08489518290125640054850595645;

čia pasinaudojome integralų lentele $\int x{\sqrt {x^{2}\pm a^{2}}}dx={\frac {1}{3}}(x^{2}\pm a^{2})^{3/2}.$

Tuo atveju, jeigu x kinta nuo 0 iki 5 tada:

$m=\int _{0}^{5}\gamma {\sqrt {1+[y']^{2}}}dx=\int _{0}^{5}x{\sqrt {1+4x^{2}}}dx=2\int _{0}^{5}x{\sqrt {{\frac {1}{4}}+x^{2}}}dx=$

$={\frac {2}{3}}(5^{2}+{\frac {1}{4}})^{3/2}-{\frac {2}{3}}(0^{2}+{\frac {1}{4}})^{3/2}=$

$={\frac {2}{3}}\cdot 25.25^{3/2}-{\frac {2}{3}}\left({\frac {1}{2}}\right)^{3}=$

=84,586453144434159774345479682393-1/12=

=84,50311981110082644101214634906.

Free Pascal kodas duodą tokį patį rezultatą (kai x kinta nuo 0 iki 5):

var
a:longint;
c:real;
begin
for a:=1 to 1000000000  do
c:=c+sqrt(sqr(0.000000005)+sqr(sqr(0.000000005*a)-sqr(0.000000005*(a-1))))*0.000000005*a;
writeln(c);
readln;
end.

m=84,5031198757743 po 25 sekundžių su 2,6 GHz procesoriumi.

Alternatyvus Free Pascal kodas, skaičiuojantis pagal formulę $m=\int _{0}^{5}\gamma {\sqrt {1+[y']^{2}}}dx=\int _{0}^{5}x{\sqrt {1+4x^{2}}}dx$ yra šitas:

var
a:longint;
c:real;
begin
for a:=1 to 1000000000  do
c:=c+sqrt(1+4*sqr(5.0*a/1000000000))*a*5/1000000000;
writeln(c*5/1000000000);
readln;
end.

duodantis atsakymą m=84,5031199367086 po 25 sekundžių su 2,6 GHz procesoriumi. Optimizuotas jo variantas:

var
a:longint;
c:real;
begin
for a:=1 to 1000000000  do
c:=c+sqrt(1+4*sqr(5.0*a/1000000000))*a;
writeln(c*sqr(5/1000000000));
readln;
end.

duoda atsakymą m=84,503119936731021 po 23 sekundžių su 2,6 GHz procesoriumi. Dar labiau optimizuotas jo variantas:

var
a:longint;
c:real;
begin
for a:=1 to 1000000000  do
c:=c+sqrt(1+4*sqr(0.000000005*a))*a;
writeln(c*sqr(5/1000000000));
readln;
end.

duoda atsakymą m=84,503119936731021 po 17 sekundžių su 2,6 GHz procesoriumi (vadinasi, 1000000000 dalybos operacijų padaroma per 23-17=6 sekundes su 2,6 GHz procesoriumi; tačiau panaudojus šį kodą:

var
a:longint;
c:real;
begin
for a:=1 to 1000000000  do
c:=c+1/a;
writeln(c);
readln;
end.

gauname atsakymą 21,3004815025070 po 8 sekundžių su 2,6 GHz procesoriumi (beje, $\int _{1}^{10^{9}}{\frac {1}{x}}\;dx=\ln(10^{9})-\ln(1)=9\ln(10)-0=20.7232658369464$)).

• Nustatyti parabolės $y=x^{2}$ masę pirmame ketvirtyje, kai x kinta nuo 0 iki 5. Tiesės tankis $\gamma$ tolstant tiesės taškams nuo centro (koordinačių pradžios taško O) didėja proporcingai Ox kryptimi ir Oy kryptimi, t. y. $\gamma =x+y.$

Sprendimas.

$y'=(x^{2})'=2x;$

$m=\int _{0}^{5}\gamma {\sqrt {1+[y']^{2}}}dx=\int _{0}^{5}(x+y){\sqrt {1+[y']^{2}}}dx=\int _{0}^{5}(x+x^{2}){\sqrt {1+4x^{2}}}dx=2\int _{0}^{5}x(1+x){\sqrt {{\frac {1}{4}}+x^{2}}}dx;$

Toliau pasinaudodami Wolframo internetiniu integratoriumi gauname, kad:

$m=\int _{0}^{5}(x+x^{2}){\sqrt {1+4x^{2}}}dx=\left({\frac {1}{96}}{\sqrt {4x^{2}+1}}(24x^{3}+32x^{2}+3x+8)-{\frac {1}{64}}{\text{arcsinh}}(2x)\right)|_{0}^{5}=$

$=\left({\frac {1}{96}}{\sqrt {4\cdot 5^{2}+1}}(24\cdot 5^{3}+32\cdot 5^{2}+3\cdot 5+8)-{\frac {1}{64}}{\text{arcsinh}}(2\cdot 5)\right)-\left({\frac {1}{96}}{\sqrt {4\cdot 0^{2}+1}}(24\cdot 0^{3}+32\cdot 0^{2}+3\cdot 0+8)-{\frac {1}{64}}{\text{arcsinh}}(2\cdot 0)\right)=$

$=\left({\frac {1}{96}}{\sqrt {101}}(24\cdot 125+32\cdot 25+15+8)-{\frac {1}{64}}{\text{arcsinh}}(10)\right)-\left({\frac {1}{96}}{\sqrt {1}}\cdot 8-{\frac {1}{64}}{\text{arcsinh}}(0)\right)=$

$=\left({\frac {1}{96}}{\sqrt {101}}(3000+800+15+8)-{\frac {1}{64}}{\text{arcsinh}}(10)\right)-\left({\frac {1}{12}}-{\frac {1}{64}}{\text{arcsinh}}(0)\right)=$

$=\left({\frac {3823}{96}}{\sqrt {101}}-{\frac {1}{64}}{\text{arcsinh}}(10)\right)-\left({\frac {1}{12}}-{\frac {1}{64}}{\text{arcsinh}}(0)\right)=$

=(400,21535937026211982341926834875-0,04684723359840577716947805527494)-(0,08333333333333333333333333333333-0)=

=400,16851213666371404624979029348-0,08333333333333333333333333333333=400,08517880333038071291645696014.

Free Pascal kodas:

 var
 a:longint;
 c:real;
 begin
 for a:=1 to 1000000000  do
 c:=c+sqrt(sqr(0.000000005)+sqr(sqr(0.000000005*a)-sqr(0.000000005*(a-1))))*(0.000000005*a+sqr(0.000000005*a));
 writeln(c);
 readln;
 end.

duoda atsakymą m=400,085179290551 po 27 sekundžių su 2,6 GHz procesoriumi.

• Nustatyti parabolės $y=x^{2}$ masę pirmame ketvirtyje, kai x kinta nuo 0 iki 5. Tiesės tankis $\gamma$ tolstant tiesės taškams nuo centro (koordinačių pradžios taško O) didėja pagal formulę $\gamma =(x+y)^{2}.$

Sprendimas. Pasinaudodami internetiniu integratoriumi, gauname:

$m=\int _{0}^{5}\gamma {\sqrt {1+[y']^{2}}}dx=\int _{0}^{5}(x+y)^{2}{\sqrt {1+[y']^{2}}}dx=\int _{0}^{5}(x+x^{2})^{2}{\sqrt {1+4x^{2}}}dx=$

$={\frac {1}{7680}}\left(2{\sqrt {4x^{2}+1}}(640x^{5}+1536x^{4}+1000x^{3}+128x^{2}+105x-64)-105{\text{arcsinh}}(2x)\right)|_{0}^{5}=$

$={\frac {1}{7680}}\left(2{\sqrt {101}}(640\cdot 3125+1536\cdot 625+1000\cdot 125+128\cdot 25+105\cdot 5-64)-105{\text{arcsinh}}(10)\right)-{\frac {1}{7680}}\left(2{\sqrt {1}}\cdot (-64)-105{\text{arcsinh}}(0)\right)=$

$={\frac {1}{7680}}\left(2{\sqrt {101}}(2000000+960000+125000+3200+525-64)-105{\text{arcsinh}}(10)\right)-{\frac {1}{7680}}\left(-128-0\right)=$

$={\frac {1}{7680}}\left(2{\sqrt {101}}\cdot 3088661-105{\text{arcsinh}}(10)\right)+{\frac {128}{7680}}=$

$={\frac {1}{7680}}\left(62081317,771613740125811409969418-314,81340978128682257889253144763\right)+{\frac {128}{7680}}=$

=(62081002,958203958838988831076887+128)/7680=8083,4805935161404738266707131363.

Panaudojus Free Pascal kodą:

 var
 a:longint;
 c:real;
 begin
 for a:=1 to 1000000000  do
 c:=c+sqrt(sqr(0.000000005*a-0.000000005*(a-1))+sqr(sqr(0.000000005*a)-sqr(0.000000005*(a-1))))*sqr(0.000000005*a+sqr(0.000000005*a));
 writeln(c);
 readln;
 end.

gauname atsakymą m=8083,48061127561 po 30 sekundžių su 2,6 GHz procesoriumi.

Alternatyvus Free Pascal kodas, skaičiuojantis pagal formulę $m=\int _{0}^{5}\gamma {\sqrt {1+[y']^{2}}}dx=\int _{0}^{5}(x+x^{2})^{2}{\sqrt {1+4x^{2}}}dx$ yra toks:

 var
 a:longint;
 c:real;
 begin
 for a:=1 to 1000000000  do
 c:=c+sqrt(1+sqr(2*0.000000005*a))*sqr(0.000000005*a+sqr(0.000000005*a));
 writeln(c*0.000000005);
 readln;
 end.

ir duoda atsakymą m=8083,4806161241980 po 22 sekundžių su 2,6 GHz procesoriumi.

Sukimo paviršiaus plotas

Plotas sukant kokia nors funkcija (pavyzdžiui, parabolę) aplink Ox ašį apskaičiuojamas pagal formule:

$S=2\pi \int _{a}^{b}f(x){\sqrt {1+(f'(x))^{2}}}dx.$

Jeigu paviršius gaunamas sukimu aplink ašį Ox kreive AB, nusakomos parametrinėmis lygtimis $x=x(t),$ $y=y(t),$ $\alpha \leq t\leq \beta ,$ ir $y(t)\geq 0,$ x(t) keičiasi nuo a iki b, keičiantis t nuo $\alpha$ iki $\beta$, $x(\alpha )=a,$ $x(\beta )=b,$ tai, pirmoje lygtyje pakeite $x=x(t),$ gauname

$S=2\pi \int _{\alpha }^{\beta }y(t){\sqrt {1+({dy \over dx})^{2}}}dx=2\pi \int _{\alpha }^{\beta }y(t){\sqrt {x'^{2}(t)+y'^{2}(t)}}dt.$

Pagaliau, jeigu kreivė užduota lygtimi poliarinėse koordinatėse: $\rho =\rho (\phi ),$ $\alpha \leq \phi \leq \beta ,$ kur $\rho (\phi )$ turi netrūkią išvestine ant $[\alpha ,\beta ],$ tai šis atvejis susiveda į parametrinį uždavima kreivės $x=\rho (\phi )\cos \phi ,$ $y=\rho (\phi )\sin \phi ,$ $\alpha \leq \phi \leq \beta ,$ ir antra formulė priima pavidalą

$S=2\pi \int _{\alpha }^{\beta }\rho (\phi )\sin \phi {\sqrt {\rho ^{2}(\phi )+\rho '^{2}(\phi )}}d\phi .$

Sukimo paviršiaus ploto skaičiavimo esmė yra $c=2\pi \cdot R$, kur R apskirtimo spindulys. Tai tiesiog, tarsi, vidutinis kreivės [trumpas] atkarpos ilgis $(b_{1}-a_{1})$ padauginamas iš spindulio, kuris yra funkcija y ir $2\pi .$ Ir gaunama $(b_{1}-a_{1})\cdot y\cdot 2\pi =f(x)\cdot 2\pi ,$ t. y. vienas apsukimas aplink Ox ašį. Toliau gaunama nauja funkcija $2\pi \cdot f(x){\sqrt {1+(f'(x))^{2}}},$ kuri ir yra integruojama nuo a iki b. Čia $\int _{a}^{b}{\sqrt {1+(f'(x))^{2}}}dx$ yra kreivės lanko ilgis kokiame nors intervale, kai x kinta nuo a iki b.

Pavyzdžiai

• Apskaičiuosime plotą S paviršiaus rutulinio pusiaujo, atsiradusio dėl sukimo pusiauapskritimio, $f(x)={\sqrt {R^{2}-x^{2}}},\;-R<a\leq x\leq b<R,$ aplink ašį Ox. Pagal pirmą formulę gauname

$S=2\pi \int _{a}^{b}{\sqrt {R^{2}-x^{2}}}{\sqrt {1+{x^{2} \over R^{2}-x^{2}}}}dx=2\pi \int _{a}^{b}{\sqrt {R^{2}-x^{2}}}{\sqrt {R^{2} \over R^{2}-x^{2}}}dx=2\pi \int _{a}^{b}Rdx=2\pi Rx|_{a}^{b}=2\pi R(b-a)=2\pi Rh.$

• Apskaičiuosime 1/2 rutulio paviršiaus ploto, atsiradusio dėl sukimo pusiauapskritimio (sukama 1/4 apskritimo aplink Ox ašį), $f(x)={\sqrt {R^{2}-x^{2}}},\;0\leq x\leq R,$ aplink ašį Ox, kai R=3. Pagal pirmą formulę gauname

$S=2\pi \int _{a}^{b}{\sqrt {R^{2}-x^{2}}}{\sqrt {1+{x^{2} \over R^{2}-x^{2}}}}dx=2\pi \int _{0}^{R}{\sqrt {R^{2}-x^{2}}}{\sqrt {R^{2} \over R^{2}-x^{2}}}dx=2\pi \int _{0}^{R}Rdx=2\pi R\cdot x|_{0}^{R}=2\pi R(R-0)=2\pi R^{2}=2\pi \cdot 3^{2}=18\pi =56.54866776.$

Išvada yra paprasta ir akį režianti: kokį atstuma neimsi kiekviename intervale, ar tai būtų R-2=3-2=1 ar tai būtų 2-1=1, kai R=3, bet paviršiaus plotas visada bus toks pat ir kas svarbiausia teisingas. Nes kai tolstama nuo centro (kai 2 taškai kurie sudaro kreivę link R artėja) tai nuožulnesnis paviršius gaunamas (ilgesnė kreivė-linija, kuri bus sukama aplink Ox ašį), bet trumpesnio ilgio apskritimas $c=2\pi R$ gaunasi apsukus aplink Ox ašį. Ir vienas kitą kompensuoja ir visada gaunasi vienodai, nepriklausomai nuo to kokioje srityje paimsi reikšmes (b-a), kurios yra 2 taškai ant Ox ašies.

• Apskaičiuosime rutulio paviršiaus plotą, atsiradusio dėl sukimo pusiauapskritimio, $f(x)={\sqrt {R^{2}-x^{2}}},\;1\leq x\leq 3,$ aplink ašį Ox, kai R=3. Pagal pirmą formulę gauname

$S=2\pi \int _{a}^{b}{\sqrt {R^{2}-x^{2}}}{\sqrt {1+{x^{2} \over R^{2}-x^{2}}}}dx=2\pi \int _{1}^{3}{\sqrt {R^{2}-x^{2}}}{\sqrt {R^{2} \over R^{2}-x^{2}}}dx=2\pi \int _{1}^{3}Rdx=2\pi R(3-1)=4\pi R=2\pi \cdot 3\cdot 2=12\pi =37.69911184.$

Patikriname, kad jei visas rutlio paviršiaus plotas yra $4\pi R^{2}=4\pi \cdot 3^{2}=36\pi$, tai dalis ${\frac {1}{4}}$ rutlio paviršiaus ploto yra ${\frac {1}{4}}\cdot 4\pi 3^{2}=\pi 9.$ Matosi, kad čia nereikia net integruoti ir tas plotas yra kaip arbuzo išpjauta skiltis, tai tos skilties žievė. Ir kad x negali būti daugiau už vieną ir mažiau už -1.

• Apskaičiuosime rutulio paviršiaus plotą, atsiradusio dėl sukimo pusiauapskritimio, $f(x)={\sqrt {R^{2}-x^{2}}},\;0\leq x\leq 2,$ aplink ašį Ox, kai R=3. Pagal pirmą formulę gauname

$S=2\pi \int _{a}^{b}{\sqrt {R^{2}-x^{2}}}{\sqrt {1+{x^{2} \over R^{2}-x^{2}}}}dx=2\pi \int _{0}^{1}{\sqrt {R^{2}-x^{2}}}{\sqrt {R^{2} \over R^{2}-x^{2}}}dx=2\pi \int _{0}^{2}Rdx=2\pi R(2-0)=4\pi 3=12\pi =37.69911184.$

• Apskaičiuosime visą rutulio paviršiaus plotą, atsiradusio dėl sukimo pusiauapskritimio, $f(x)={\sqrt {R^{2}-x^{2}}},\;-3\leq x\leq 3,$ aplink ašį Ox, kai R=3. Pagal pirmą formulę gauname

$S=2\pi \int _{a}^{b}{\sqrt {R^{2}-x^{2}}}{\sqrt {1+{x^{2} \over R^{2}-x^{2}}}}dx=2\pi \int _{-3}^{3}{\sqrt {R^{2}-x^{2}}}{\sqrt {R^{2} \over R^{2}-x^{2}}}dx=2\pi \int _{-3}^{3}Rdx=2\pi Rx|_{-3}^{3}=2\pi R(3-(-3))=2\pi \cdot 3\cdot 6=36\pi =113.0973355.$

• Apskaičiuoti paraboloido paviršiaus plotą, atsiradusio dėl sukimo aplink Ox ašį parabolės $y^{2}=2px$, atitinkančiai x kitimosi nuo $x=0$ iki $x=k$:

$y={\sqrt {2px}},\quad y'={\frac {\sqrt {2p}}{2{\sqrt {x}}}},\quad {\sqrt {1+(y')^{2}}}={\sqrt {1+{\frac {2p}{4x}}}}={\sqrt {2x+p}}{2x}.$

$S=2\pi \int _{a}^{b}f(x){\sqrt {1+(f'(x))^{2}}}dx=2\pi \int _{0}^{k}{\sqrt {2px}}{\sqrt {1+({\frac {\sqrt {2p}}{2{\sqrt {x}}}})^{2}}}dx=2\pi \int _{0}^{k}{\sqrt {2px}}{\sqrt {1+{\frac {2p}{4x}}}}dx=2\pi \int _{0}^{k}{\sqrt {2px}}{\sqrt {2x+p}}{2x}dx=$

$=2\pi {\sqrt {p}}\int _{0}^{k}{\sqrt {2x+p}}dx=\pi {\sqrt {p}}\int _{0}^{k}{\sqrt {2x+p}}d(2x+p)=\pi {\sqrt {p}}\cdot {\frac {\sqrt {(2x+p)^{3}}}{3/2}}|_{0}^{k}={\frac {2\pi {\sqrt {p}}}{3}}\cdot [(2k+p)^{3 \over 2}-p^{3 \over 2}],$

kur d(2x+p)=2dx; dx=(d(2x+p))/2.

• Apskaičiuoti paraboloido paviršiaus plotą, atsiradusio dėl sukimo aplink Ox ašį parabolės $y^{2}=x$, atitinkančiai x kitimosi nuo $x=0$ iki $x=4$:

$y={\sqrt {x}},\quad y'={\frac {1}{2{\sqrt {x}}}}.$

$S=2\pi \int _{a}^{b}f(x){\sqrt {1+(f'(x))^{2}}}dx=2\pi \int _{0}^{4}{\sqrt {x}}{\sqrt {1+({\frac {1}{2{\sqrt {x}}}})^{2}}}dx=2\pi \int _{0}^{4}{\sqrt {x}}{\sqrt {1+{\frac {1}{4x}}}}dx=2\pi \int _{0}^{4}{\sqrt {x}}{\sqrt {\frac {4x+1}{4x}}}dx=$

$=2\pi \int _{0}^{4}{\sqrt {\frac {4x+1}{4}}}dx=2\pi \int _{0}^{4}{\frac {1}{2}}\cdot {\sqrt {4x+1}}dx=\pi \int _{0}^{4}{\sqrt {4x+1}}dx=\pi \int _{0}^{4}{\sqrt {4x+1}}{\frac {d(2x+p)}{2}}={\frac {\pi }{2}}\cdot {\frac {\sqrt {(4x+1)^{3}}}{\frac {3}{2}}}|_{0}^{4}=$

$={\frac {\pi }{2}}\cdot {\frac {2}{3}}\cdot ({\sqrt {(4\cdot 4+1)^{3}}}-{\sqrt {(4\cdot 0+1)^{3}}})={\frac {\pi }{3}}\cdot ({\sqrt {(17)^{3}}}-1)={\frac {\pi }{3}}\cdot ({\sqrt {4913}}-1)={\frac {\pi }{3}}\cdot 69.09279564=72.35380639,$

kur d(4x+1)=4*dx; dx=(d(4x+1))/2.

• Apskaičiuoti paraboloido paviršiaus plotą, atsiradusio dėl sukimo aplink Ox ašį parabolės $y^{2}=x$, atitinkančiai x kitimosi nuo $x=0$ iki $x=16$:

$y={\sqrt {x}},\quad y'={\frac {1}{2{\sqrt {x}}}}.$

$S=2\pi \int _{a}^{b}f(x){\sqrt {1+(f'(x))^{2}}}dx=2\pi \int _{0}^{16}{\sqrt {x}}{\sqrt {1+({\frac {1}{2{\sqrt {x}}}})^{2}}}dx=2\pi \int _{0}^{16}{\sqrt {x}}{\sqrt {1+{\frac {1}{4x}}}}dx=2\pi \int _{0}^{16}{\sqrt {x}}{\sqrt {\frac {4x+1}{4x}}}dx=$

$=2\pi \int _{0}^{16}{\sqrt {\frac {4x+1}{4}}}dx=2\pi \int _{0}^{16}{\frac {1}{2}}\cdot {\sqrt {4x+1}}dx=\pi \int _{0}^{16}{\sqrt {4x+1}}dx=\pi \int _{0}^{16}{\sqrt {4x+1}}{\frac {d(2x+p)}{4}}={\frac {\pi }{4}}\cdot {\frac {\sqrt {(4x+1)^{3}}}{\frac {3}{2}}}|_{0}^{16}=$

$={\frac {\pi }{4}}\cdot {\frac {2}{3}}\cdot ({\sqrt {(4\cdot 16+1)^{3}}}-{\sqrt {(4\cdot 0+1)^{3}}})={\frac {\pi }{6}}\cdot ({\sqrt {(64+1)^{3}}}-1)={\frac {\pi }{6}}\cdot ({\sqrt {65^{3}}}-1)={\frac {\pi }{6}}\cdot ({\sqrt {274625}}-1)={\frac {\pi }{6}}\cdot 523.0467536=273.8666398,$

kur d(4x+1)=4*dx; dx=(d(4x+1))/4.

• Apskaičiuosime plotą S, paviršiaus, gauto sukimu vienos arkos cikloidės $x=a(t-\sin t),$ $y=(1-\cos t),$ $0\leq t\leq 2\pi ,$ aplink ašį Ox. Pagal antrą formulę turime

$S=2\pi \int _{0}^{2\pi }a(1-\cos t){\sqrt {(a(1-\cos t))^{2}+(a\sin t)^{2}}}dt=$ $=2\pi \int _{0}^{2\pi }a(1-\cos t){\sqrt {a^{2}(1-2\cos t+\cos ^{2}t)+a^{2}\sin ^{2}t}}dt=2\pi \int _{0}^{2\pi }a(1-\cos t){\sqrt {a^{2}(2-2\cos t)}}dt=$ $=2{\sqrt {2}}\pi a^{2}\int _{0}^{2\pi }(1-\cos t)^{3 \over 2}dt=2{\sqrt {2}}\pi a^{2}\int _{0}^{2\pi }(2\sin ^{2}{t \over 2})^{3 \over 2}dt=8\pi a^{2}\int _{0}^{2\pi }\sin ^{3}{t \over 2}dt=$ $=32\pi a^{2}\int _{0}^{\pi \over 2}\sin ^{3}{t \over 2}d({t \over 2})=32\pi a^{2}\cdot {2!! \over 3!!}={64 \over 3}\pi a^{2},$

kur pasinaudojome dvigubu faktorialu.

Arba galima buvo šį integralą sudorot paprastai:

$S=8\pi a^{2}\int _{0}^{2\pi }\sin ^{3}{t \over 2}dt=8\pi a^{2}\int _{0}^{2\pi }{3\sin {t \over 2}-\sin {3t \over 2} \over 4}dt=2\pi a^{2}\int _{0}^{2\pi }(3\sin {t \over 2}-\sin {3t \over 2})dt=$ $=4\pi a^{2}\int _{0}^{2\pi }3\sin {t \over 2}d({t \over 2})-{4 \over 3}\pi a^{2}\int _{0}^{2\pi }\sin {3t \over 2}d({3t \over 2})=-12\pi a^{2}\cos {t \over 2}|_{0}^{2\pi }+{4 \over 3}\pi a^{2}\cos {3t \over 2}|_{0}^{2\pi }=$ $=-12\pi a^{2}\cdot (-2)+{4 \over 3}\pi a^{2}\cdot (-2)={64 \over 3}\pi a^{2}.$

Sukimo kūno tūris

$V=\pi \int _{a}^{b}y^{2}\;dx=\pi \int _{a}^{b}[f(x)]^{2}\;dx.$

Funkcija sukama aplink Ox ašį.

Pavyzdžiai

• Apskaičiuosime paraboloido $y={\sqrt {x}}$ tūrį, kai 0<x<16. Pagal formulę:

$V=\pi \int _{a}^{b}y^{2}\;dx=\pi \int _{0}^{16}({\sqrt {x}})^{2}dx=\pi \int _{0}^{16}x\;dx=\pi \int _{0}^{16}x\;dx=\pi \cdot {\frac {x^{2}}{2}}|_{0}^{16}=\pi ({\frac {16^{2}}{2}}-{\frac {0^{2}}{2}})=\pi \cdot {\frac {256}{2}}=128\pi =402.1238597.$

• Apskaičiuosime kubinio paraboloido $y={\sqrt[{3}]{x}}$ tūrį, kai 0<x<16. Kreivė $y={\sqrt[{3}]{x}}$ sukama aplink Ox ašį ir tokiu budu gaunamas kubinio paraboloido tūris.

$V=\pi \int _{a}^{b}y^{2}\;dx=\pi \int _{0}^{16}({\sqrt[{3}]{x}})^{2}dx=\pi \int _{0}^{16}x^{\frac {2}{3}}\;dx=\pi \cdot {\frac {x^{2+3 \over 3}}{5 \over 3}}|_{0}^{16}=\pi \cdot {\frac {3}{5}}\cdot x^{5 \over 3}|_{0}^{16}=\pi \cdot {\frac {3}{5}}\cdot ({\sqrt[{3}]{16^{5}}}-{\sqrt[{3}]{0^{5}}})=$

$=\pi \cdot {\frac {3}{5}}\cdot {\sqrt[{3}]{1048576}}=\pi \cdot {\frac {3}{5}}\cdot 101.5936673=60.9562004\pi =191.4995514.$

• Apskaičiuosime funkcijos $y=x^{2}$ sukimo tūrį, kai x kinta nuo 0 iki 4.

$V=\pi \int _{a}^{b}y^{2}\;dx=\pi \int _{0}^{4}(x^{2})^{2}dx=\pi \int _{0}^{4}x^{4}\;dx=\pi \cdot {\frac {x^{5}}{5}}|_{0}^{4}=\pi ({\frac {4^{5}}{5}}-{\frac {0^{5}}{5}})=\pi \cdot {\frac {1024}{5}}=204.8\pi =643.3981755.$

• Apskaičiuosime funkcijos $y=x^{3}$ sukimo tūrį, kai x kinta nuo 0 iki 4.

$V=\pi \int _{a}^{b}y^{2}\;dx=\pi \int _{0}^{4}(x^{3})^{2}dx=\pi \int _{0}^{4}x^{6}\;dx=\pi \cdot {\frac {x^{7}}{7}}|_{0}^{4}=\pi ({\frac {4^{7}}{7}}-{\frac {0^{7}}{7}})=\pi \cdot {\frac {16384}{7}}=2340.571429\pi =7353.122005.$