Lietuvos istorija 1795-2004/Lietuva 1795-1917 metais: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Wikibooks.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
(aptarimas | indėlis)
Žiedas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
1 eilutė: 1 eilutė:
{{redactio}}
'''Navigacija'''
'''Navigacija'''


185 eilutė: 184 eilutė:


[http://www.angelfire.com/ms2/belaroots/Baltic_home.htm '''Les Provinces Baltiques De La Russie'''] [Drawn by the cartographer G. Peltier, this map was first published as a supplement to a French newsmagazine in 1915 to map the eastern theatre during World War I. It shows East Prussia, western Russia, Poland, and much of the Austro-Hungarian Empire, including Galicia, Bukovina and Transylvania, in excellent detail, identifying small towns and villages, railroads, rivers and their tributaries. The text and legend are in French]
[http://www.angelfire.com/ms2/belaroots/Baltic_home.htm '''Les Provinces Baltiques De La Russie'''] [Drawn by the cartographer G. Peltier, this map was first published as a supplement to a French newsmagazine in 1915 to map the eastern theatre during World War I. It shows East Prussia, western Russia, Poland, and much of the Austro-Hungarian Empire, including Galicia, Bukovina and Transylvania, in excellent detail, identifying small towns and villages, railroads, rivers and their tributaries. The text and legend are in French]








200 eilutė: 195 eilutė:
[[Lietuvos istorija 1795-2004: Apibendrinamoji dalis | Apibendrinamoji dalis]]
[[Lietuvos istorija 1795-2004: Apibendrinamoji dalis | Apibendrinamoji dalis]]


{{redactio}}
[[Category:Lietuvos istorija 1795-2004]]
[[Category:Lietuvos istorija 1795-2004]]

20:44, 10 rugpjūčio 2009 versija

Navigacija

Turinys - Lietuva 1795-1917 metais - Lietuva 1918-1939 metais - Lietuva 1940-1989 metais - Lietuva 1990-2004 metais - Apibendrinamoji dalis

Įvadas

XIX a. I ketvirtyje caro rūmuose dar sklandė iliuzijos, kad Lietuva su jos lenkiškai kalbančia bajorija liks lojali, buvo svarstomi netgi politinės autonomijos suteikimo Lietuvai projektai. Buvusi Švedijos provincija Suomija, 1809 m. prijungta prie Rusijos, tokią autonomiją gavo ir liko lojali Rusijos carui. Dar anksčiau lojaliais pasirodė prie Rusijos prijungti Pabaltijo vokiečiai, kurių dalis net sugebėjo padaryti karjeras Rusijos valstybės aparate. 1815 m. prie Rusijos prijungus buvusią Varšuvos hercogystę, ji oficialiai buvo pavadinta Lenkijos Karalyste ir gavo autonomiją, pripažįstant čia Napoleono įvykdytą baudžiavos panaikinimą. Tačiau rusams sunkiai sekėsi integruoti ne tik šią, bet ir visas kitas katalikiškas teritorijas, kuriose lenkiškai kalbantys bajorai sudarė privilegijuotą sluoksnį. Ribota autonomija nepatenkino radikaliųjų lenkų bajorų, kurie XIX a. padarė du didelius antirusiškus sukilimus, siekdami atkurti savo istorinę valstybę. Tiek 1830/31, tiek 1863/64 m. sukilimuose aktyviai dalyvavo ir nemažai Lietuvos bajorų su valstiečiais. Po kiekvieno iš šių sukilimų caro valdžia griebdavosi represijų ir maištavusio krašto teisių susiaurinimo. Po 1863/64 m. sukilimo netgi buvo oficialiai atsisakyta vartoti Lenkijos ir Lietuvos pavadinimus. Caro valdžia įsitikino, kad lenkai dėl savo tam tikro civilizacinio patrauklumo gali būti pavojingi rusams kovoje dėl įtakos lietuvių, baltarusių, ukrainiečių valstietijai. Dėl to Lietuvoje buvo siekiama susilpninti katalikų bažnyčios ir lenkų civilizacinę įtaką. Į lietuviškomis ar slaviškomis tarmėmis kalbančius katalikų valstiečius rusų valdžia žiūrėjo kaip į manipuliacinę masę, kurią reikia „atversti“ į savo tikėjimą (pravoslavų) ir surusinti. Dėl to, po 1864 m. lietuviams netgi buvo uždrausta spausdinti knygas lotyniška abecele, tikintis, kad jie pradės skaityti valdžios leistas lietuviškas knygas slavišku raidynu. Tačiau Lietuvos gyventojai tam priešinosi. Dalis katalikų, ypatingai Vilniaus vyskupijoje, intensyviau perėjo prie lenkų kalbos. Didžioji gi dalis, ypatingai Žemaičių vyskupijoje ir Suvalkų gubernijoje ėmė naudoti slaptą lietuvišką spaudą, leidžiamą Rytprūsiuose ir gabenamą į Lietuvą kontrabanda.

Nors dalis smulkiųjų lietuvių bajorų, visų pirma Žemaitijoje, išlaikė glaudų ryšį su valstiečiais, tačiau bajorų kaip valdančiojo sluoksnio vaidmens kritimas buvo neišvengiamas. 1861 m. baudžiava oficialiai buvo panaikinta visoje Rusijos imperijoje. Tokiomis sąlygomis vyko ekonominio valstiečių savarankiškumo didėjimas ir socialinė diferenciacija, o taip pat ir lietuvių valstietiškos prigimties išsilavinusio elito atsiradimas. Realias sąlygas valstiečių vaikui gauti gerą išsilavinimą ir aukštą būsimą socialinį statusą sudarė kunigo kelio pasirinkimas. Žymiausias lietuvių dvasininkas XIX a. neabejotinai buvo Motiejus Valančius. Tai buvo pirmasis iš valstiečių kilęs lietuvis, sugebėjęs tapti vyskupu. Juo tapo pačiame šimtmečio viduryje (1850 m.) ir išbuvo iki pat mirties (1875 m.), t. y. ketvirtį amžiaus. Pagal bažnytinę hierarchiją pavaldus Romai, o valstybine prasme Sankt Peterburgui, Valančius vykdė lietuvišką katalikišką politiką, daugeliu aspektų nepriklausomą nuo rusų ir lenkų interesų. Jam pavaldi Žemaičių vyskupija buvo išplėsta į rytus ir pagal plotą tapo viena didžiausių katalikiškame pasaulyje. 1854 metais Romos katalikų skaičius joje jau viršijo 800 tūkstančių ribą, o po to dėl natūralaus gyventojų prieaugio didėjo. 7-jo dešimtmečio pabaigoje M. Valančiaus valdomojoje vyskupijoje buvo beveik milijonas katalikų (969 330 – 1868 m. duomenimis).

Kitas iš valstiečių kilęs lietuvių kunigas, Antanas Baranauskas, XIX a. pab. Suvalkų gubernijoje tapo Seinų vyskupu. Jis yra išsireiškęs, kad Valančius „išgelbėjo lietuvišką liežuvį“. Didele dalimi dėl visapusiško lietuvių kunigų aktyvumo Žemaičių vyskupijoje išsaugojo savo lietuvišką pobūdį ir kartu su Suvalkų gubernijos lietuviška dalimi sudarė tą geopolitinį pagrindą, ant kurio po I pasaulinio karo susikūrė nepriklausoma Lietuvos valstybė.

XIX a. paskutiniaisiais dešimtmečiais atsirado lietuvių valstietiškos kilmės pasaulietinė inteligentija, kuri taipogi ėmėsi reikšti lietuvių nacionalinius interesus. Daugelis šių lietuvių inteligentų buvo kilę iš Suvalkų gubernijos lietuviškos dalies. Mat čia, dar Napoleonui panaikinus baudžiavą, valstiečiai anksčiau prisitaikė prie naujų ekonominių sąlygų ir dalis galėjo bent vieną vaiką išleisti į aukštesnį mokslą. Pespektyvu buvo leisti gabesnį sūnų ne tik „į kunigus“, bet ir į medicinos ar teisės studijas, mat lietuvių gydytojams bei advokatams carinė valdžia leido dirbti ir Lietuvoje. Šio naujų išsilavinusių lietuvių aktyvumo rezultatas buvo 1883 m. Rytprūsiuose pradėtas leisti pirmas pasaulietinis lietuviškas laikraštis „Aušra“, nelegaliai gabenamas į Lietuvą. Laikraštis buvo leidžiamas iki 1886 m., o pagrindiniais redaktoriais buvo Jonas Basanavičius ir J. Šliūpas. 1889 m. pradedamas leisti laikraštis „Varpas“ (žymiausias redaktorius – Vincas Kudirka). Šiuose laikraščiuose buvo keliama tautos vienybės idėja, tačiau jau XIX a. pask. dešimtmetyje lietuvių tautinis judėjimas ima ryškiau diferencijuotis į katalikišką, tautinę demokratinę ir socialistinio pobūdžio sroves, ką atspindi šių srovių atskirai leidžiami periodiniai leidiniai. Iki I pasaulinio karo partiniai ir ideologiniai skirtumai toliau auga, tačiau lemiamais momentais lietuvių veikėjai gali ieškoti bendro sutarimo. Tai parodė 1905 m. bendro revoliucinio pakilimo visoje Rusijos imperijoje metu Vilniuje įvykęs I lietuvių suvažiavimas, kuriame keltas Lietuvos politinės autonomijos reikalavimas. Lietuviškose kaimuose ima organizuotis vietinė savivalda, vejami rusų mokytojai ir valdininkai. Po 1905 m. revoliucinių įvykių, carinė valdžia, panaudodama kariuomenę sugebėjo dalinai stabilizuoti padėtį. Po to legaliai partinei veiklai Lietuvoje sąlygos buvo nepalankios, tačiau tapo įmanomas lietuvių nacionalinių garantijų kūrimas organizuojant įvairias kultūrines, švietimo, ūkio draugijas, leidžiant spaudą, knygas ir pan.

Prasidėjus I pasauliniam karui kaizerinės Vokietijos kariuomenė iki 1915 m. pab. užėmė visą etninės Lietuvos teritoriją ir įtraukė ją į naujai administraciškai sudarytą okupuotų kraštų teritoriją – das Land Ober Ost. Nuo 1917 m. Berlyno nurodymu vokiečių okupacinė valdžia ima labiau proteguoti lietuvių veikėjus. Tų metų rugsėjį leidžia jiems Vilniuje sušaukti Lietuvių konferenciją ir išrinkti 20 žmonių „krašto tarybą“ (Landesrat) su Antanu Smetona priešakyje. Tačiau ši krašto taryba pasivadina Lietuvos Taryba ir bendradarbiaudama su okupantais bando siekti savų valstybingumo tikslų.

Tuometiniai lietuvių politikai tikrai nenorėjo, kad būsimos Lietuvos valstybės plotas apsiribotų grynai lietuviškai kalbančiomis teritorijomis. Kita vertus, 1917 m. rugsėjį ir spalį dar buvo galvojama, kad nėra realu siekti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės buvusių plotų atkūrimo. Bet bolševikams užgrobus centrinę valdžią Rusijoje ir vykstant didžiulės imperijos faktiniam byrėjimui lietuvių politikai nutarė išnaudoti geopolitinę situaciją. Tokiomis sąlygomis Lietuvos Taryba paskelbė atkurianti Lietuvos nepriklausomybę (1917 m . gruodžio 11 d. deklaracija) ir ėmė lošti teritoriškai didesnės atkuriamos Lietuvos valstybės variantą. 1918 m. spalio 8 d. rašte A. Smetona, informuodamas naująjį Vokietijos reichskanclerį Maksą Badenietį, pripažino, kad 1917 m. pabaigoje buvo orientuojamasi į Lietuvos sienas, kurias Lietuva turėjo tuo metu, kai ji paliovė buvusi valstybė.

WWW nuorodos

Rozbiory Polski - statystyka

Traktat tylżycki 9 lipca 1807 [1807 m. Tilžės taikos sutarties tekstas, išverstas į lenkų kalbą]

Napoleons Ende in Russland

Die lituanistische Bewegung zu Anfang des 19. Jahrhunderts [Santrauka vokiečių kalba iš Vinco Maciūno 1939 m. knygos]

Aušra Martišiūtė. Teatro kultūros atspindžiai Dionizo Poškos veikloje ir raštuose [Metai, 2005 Nr. 1]

Simas Sužiedėlis. Su dalgiu prieš patranką

1830 metų sukilimas [Teksto autorius: Antanas Kulakauskas]

Stasys Vansevičius. Teisinio režimo sugriežtinimas Lietuvoje po 1831 metų sukilimo [Teisė, 2004, t. 50]

Simonas Daukantas. BŪDAS SENOVĖS LIETUVIŲ, KALNĖNŲ IR ŽEMAIČIŲ

Motiejaus Valančiaus portretas [Iš J. K. Vilčinskio (1806-1885) „Vilniaus albumo“]

Zum Zusammenhang zwischen nationaler Identitätsbildung und Katholischer Kirche in Litauen In der zweiten Hälfte des 19. Jahrhunderts bis zum Beginn des 20. Jahrhunderts [Christina Juditha Nikolajew. Dissertation, 2005]

National census in the service of Empire: The Western Borderlands of the Russian Empire in the mid-19th century [Darius Staliūnas (Vilnius). Pranešimo, skaityto 45-ajame vokiečių istorikų suvažiavime, 2004 m. vaizdo įrašas]

Gediminas Kulikauskas: Kontrabandos karai XIX a. Lietuvoje [Balsas.lt, 2007.10.31]

Termino “rusinimas” prasmės istorija (XIX a. 7 dešimtmetis) [Autorius: Darius Staliūnas]

Lietuvių tautinis atgimimas [Leidykla „Briedis“]

Koriko paminklas Vilniuje. 100 metų [Gedimino Ilgūno straipsnis žurnale „Mokslas ir gyvenimas“ 1998 Nr. 11-12]

Mikhail Dolbilov. The Civic Identity of Russifying Officials in the Empire’s Northwestern Region after 1863

Motiejus Valančius

Ieva Šenavičienė. Tautos budimas ir blaivybės sąjūdis [Istorija. Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. T. XL, 1999, p. 3-11, 46]

Галина Кобецкайте. Почему мы вышли из Империи?(1)

Jonas Basanavičius. Mano gyvenimo kronika ir nervų ligos istorija, 1851-1922 [Tai Jono Basanavičiaus autobiografija, parašyta 1922 m. Atskira knyga pirmą kartą buvo išleista 1936 m.]

Aušrinė Slavinskienė. Litauische Maler in München [zeitenblicke 5 (2006), Nr. 2]

Arvydas Jockus. Šventasis Sostas ir Lietuva: pasakojimas tęsiasi [XXI amžius, 2003 Nr. 21]

1863/64 m. sukilimas

Augustinas Janulaitis. 1863 - 1864 metų sukilimas Lietuvoje ir Lenkijoje [Išleista 1921 metais Kaune. © Lietuvos.net pataisymai ir papildymai 2005 Spalis]

Minima 1863 m. sukilimo 145-ųjų metinių sukaktis

Petras Katinas. Garbingas tautos istorijos puslapis [„XXI amžius“, 2003 Nr. 9]

Ieva Šenavičienė. 1863 m. sukilimas ir lietuvių kalba [Metai, 2006 Nr. 6]

Lietuvių kalba 1863 m. sukilimo agitacijoje [Ievos Šenavičienės straipsnis žurnale „LITUANISTICA“, 2006, T. 67, Nr. 3, p. 13–23.]

Vilniaus vyskupijos katedros kapitula ir 1863 m. sukilimas

1863 m. sukilimas ir dvasiškija —— Tęsinys 1 —— Tęsinys 2

Lietuvos katalikų dvasininkai ir 1863 metų sukilimas [Alfonso Zubrecko straipsnis laikraštyje „XXI amžius“, 2003 Nr. 62]

Paroda „1863 m. sukilimas — 145“ [Straipsnio autorius: Tadas Šėma. Paskelbta žurnale „Lietuvos muziejai“ 2008 Nr. 2, p. 19-20.]

Savas ar svetimas paveldas? 1863-1864 m. sukilimas kaip lietuvių atminties vieta

1863 metų sukilimo muziejus —— „1863 metų sukilimo muziejus Paberžėje pradėjo veikti 1993 metais. Muziejus įkurtas vokiečių kilmės barono Stanislovo Šilingo dvare, statytame 1793 metais. Šiame dvare dažnai pietaudavo ir tardavosi apie sukilimo organizavimą kunigas Antanas Mackevičius ir Stanislovas Šilingas.“

Powstanie Styczniowe w zbiorach Biblioteki Narodowej

Manifest Tymczasowego Rządu Narodowego [22 stycznia 1863 r.]

Manifest Rządu Narodowego do Ludów i Rządów Europy [31 lipca 1863, Warszawa]

Польша и русская угроза [Karlo Marxo 1867 m. kalbos tekstas, išverstas į rusų kalbą. Kalba pasakyta minint ketvirtąsias 1863 m. sukilimo metines]

Александр Широкорад. Парадоксы Польского восстания 1863 года [«Независимая газета», 6 июня 2008 года]

А.Д. Гронский. Кастусь Калиновский: конструирование героя [Беларуская думка 2008, №2, С. 82-87.]

The Russian government in Poland : with a narrative of the Polish Insurrection of 1863 (1867)

Spaudos draudimas

Vanda Stonienė. Spaudos draudimas ––– „SPAUDOS DRAUDIMAS, caro valdžios draudimas, spausdinti, įvežti iš užsienio ir platinti Lietuvoje bei Rusijos europinės dalies gubernijose lietuvišką spaudą lotyniškomis raidėmis. Galiojo 1864 – 1904.“

Lietuvių spaudos draudimas: Lietuvos knygnešiai, jų politinė ir kultūrinė reikšmė [Antano Tylos straipsnis, 1996]

Lietuviškas žodis [Leidinys skirtas lietuviškos spaudos atgavimo šimtmečiui]

Lietuvių draudžiamosios spaudos ir tautinės tapatybės sąsajos [Vytauto Merkio straipsnis žurnale „Knygotyra“ 2005, T. 44]

Kovos metai dėl savosios spaudos [Straipsnio autorius: Vincas Trumpa]

Lietuvių rašytojai spaudos draudimo metais [Straipsnio autorė: Nijolė Raižytė]

Raidynų konkurencija ir karas

Spaudos draudimo laikus prisimenant

Spaudos draudimo drama

Lotyniški rašmenys - tiltas į Europą

Raidžių draudimo metai lietuvių kultūroje [Knygotyra, 2005, T. 45]

Spaudos draudimo dokumentas

XIX a. pab. — XX a. pr.

Lietuvoje pirmąją lemputę vyrai bandė užpūsti [Delfi.lt, 2007.04.17 iš www.salve.lt]

Ar buvo Vilniuje cirkas?

Vilniaus Žemės Bankas (1872-1915 m.)

1905 metų sąjūdis Lietuvoje

TARP ISTORINĖS IR ETNOGRAFINĖS LIETUVOS: AR BUVO BANDYTA IEŠKOTI LIETUVOS AUTONOMIJOS FORMULĖS 1905 METAIS? [Rimanto Miknio straipsnis žurnale „Parlamento studijos“, 2005, Nr. 5]

Socialdemokratų vaidmuo Lietuvos valstybingumo (at)kūrimo idėjos atgimimo procese (XIX a. pabaiga - 1918 m.) [Straipsnio autorius: Gintaras Mitrulevičius. Paskelbta žurnale „Gairės“ 2008 Nr. 2(167), p. 35-44]

Leonas Sabaliūnas. Social Democracy in Tsarist Lithuania, 1893-1904

Lithuanian Social Democracy in Perspective, 1893-1914 [Book by Leonas Sabaliūnas; Duke University Press, 1990. 205 pgs.]

Didžiojo karo metais

Das Land Ober Ost [DIE ZEIT 51/2002]

„… hat auch die Kownoer Zeitung das Neueste aus aller Welt“ [Ein Beispiel deutschsprachiger Kriegspresse im Verwaltungsgebiet Ober-Ost während des Ersten Weltkriegs]

Steffen Bruendel. Review of Liulevicius, Vejas Gabriel, Kriegsland im Osten: Eroberung, Kolonisierung und Militärherrschaft im Ersten Weltkrieg. [H-Soz-u-Kult, H-Net Reviews, May, 2004]

Vacys Bagdonavičius. Vydūnas pirmojo pasaulinio karo verpete [Mokslas ir gyvenimas, 2000 Nr. 3]

Prisiminimai iš kaizerinės okupacijos laikų Dūkšto ir Rimšės apylinkėse (1915 – 1918m.)

Lietuva paskelbia nepriklausomybę

Atidengta paminklinė lenta Vilniaus lietuvių konferencijai atminti

Proklamowanie niepodległej Litwy [Fragmentas iš Piotr Łossowski 2001 m. knygos]

Kartografija

Europe (end of 18th century)

A map of the Kingdom of Poland and Grand Dutchy of Lithuania including Samogitia and Curland, divided according to their dismemberments, with the Kingdom of Prussia [By Willm. Faden, Geographer to the King, M DCC XCIX. London, published by W. Faden, Geographer to the King & to H.R.H. the Prince of Wales, Charing Cross, April 2d, 1799. 2d edition.]

A new map of Poland, and the Grand Duchy of Lithuania, shewing their dismemberments and divisions between Austria, Russia and Prussia, in 1772, 1793 & 1795, from the latest authorities [By John Cary, engraver, 1799. London: Printed for J. Cary, Engraver & Map-seller, No. 181, Strand, Aug. 1st., 1799]

Europaeisches Russland [Schul-Atlas über alle Theile der Erde nach dem neuesten Zustande, und über das Weltgebäude. Nach Stieler’s Hand-Atlas verkleinert. Acht und Zwanzigste verbesserte und vermehrte Auflage. – Gotha: bei Justus Pertes, 1848]

Mapa bitew-potyczek 1863-1864 na Litwie i Rusi

OST-EUROPA, No. 3: Süd-Schweden, die Russischen Ostsee-Provinzen, Polen & West-Russland [Adolf Stielers Handatlas. Gotha: Julius Perthes, 1891, Ost-Europa, No. 46]

Gubernie Zachodnie i Królestwo Polskie [Litografija iš „S. Orgelbranda Encyklopedja Powszechna“, T. 12, 1902]

Nationalitäten-Karte der Provinz Ostpreussen [Nationalitäten-Karte der Provinz Ostpreussen / auf Grund amtlicher Angaben entworfen von Paul Langhans. Gotha : Perthes, 1907]

Les Provinces Baltiques De La Russie [Drawn by the cartographer G. Peltier, this map was first published as a supplement to a French newsmagazine in 1915 to map the eastern theatre during World War I. It shows East Prussia, western Russia, Poland, and much of the Austro-Hungarian Empire, including Galicia, Bukovina and Transylvania, in excellent detail, identifying small towns and villages, railroads, rivers and their tributaries. The text and legend are in French]


Navigacija

Turinys - Lietuva 1795-1917 metais - Lietuva 1918-1939 metais - Lietuva 1940-1989 metais - Lietuva 1990-2004 metais - Apibendrinamoji dalis