Lietuvos istorija 1795–2004/Lietuva 1940–1989 metais: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
|||
| 25 eilutė: | 25 eilutė: | ||
Šie nemaži pasiekimai buvo siejami su ilgamečiu Lietuvos kompartijos vadovu Antanu Sniečkumi (užėmė tą postą 1940-1974 m.), kuris iš karingo stalinisto tapo nuosaikiu, kartais vadinamu „nacionaliniu komunistu“. 6-ojo dešimtmečio antroje pusėje A. Sniečkui ir jo aplinkos žmonėms pavyko sulietuvinti partinį ir valdymo aparatą. Antra vertus, išliko komunistinė pusiau totalitarinė sistema (ne tiek totalitarinė kaip Stalino laikais). Buvo varžoma katalikų bažnyčios veikla, slopinamas disidentinis judėjimas. Nepasitenkinimas esama tvarka ir nepriklausomybės siekimas pasireikšdavo bruzdėjimais, kaip 1972 m. gegužės mėn. Kaune po Romo Kalantos susideginimo. Tada įvyko jaunimo politinės manifestacijos, o Vakarų spauda pranešė, kad jaunimas protestuoja prieš katalikų bažnyčios persekiojimą Lietuvoje. Tas fonas sudarė galimybę JAV prezidentui R. Niksonui savo vizito metu Maskvoje 1972 m. gegužės mėnesį pokalbiuose su L. Brežnevu iškelti klausimą dėl tikinčiųjų persekiojimo Lietuvoje. |
Šie nemaži pasiekimai buvo siejami su ilgamečiu Lietuvos kompartijos vadovu Antanu Sniečkumi (užėmė tą postą 1940-1974 m.), kuris iš karingo stalinisto tapo nuosaikiu, kartais vadinamu „nacionaliniu komunistu“. 6-ojo dešimtmečio antroje pusėje A. Sniečkui ir jo aplinkos žmonėms pavyko sulietuvinti partinį ir valdymo aparatą. Antra vertus, išliko komunistinė pusiau totalitarinė sistema (ne tiek totalitarinė kaip Stalino laikais). Buvo varžoma katalikų bažnyčios veikla, slopinamas disidentinis judėjimas. Nepasitenkinimas esama tvarka ir nepriklausomybės siekimas pasireikšdavo bruzdėjimais, kaip 1972 m. gegužės mėn. Kaune po Romo Kalantos susideginimo. Tada įvyko jaunimo politinės manifestacijos, o Vakarų spauda pranešė, kad jaunimas protestuoja prieš katalikų bažnyčios persekiojimą Lietuvoje. Tas fonas sudarė galimybę JAV prezidentui R. Niksonui savo vizito metu Maskvoje 1972 m. gegužės mėnesį pokalbiuose su L. Brežnevu iškelti klausimą dėl tikinčiųjų persekiojimo Lietuvoje. |
||
Po A.Sniečkaus mirties užėmęs jo postą P.Griškevičius neturėjo pirmtako autoriteto ir todėl sumažėjo reliatyvios Lietuvos autonomijos laipsnis. P.Griškevičiaus mirtis 1987 m. lapkritį sutapo su M. Gorbačiovo inicijuota pertvarkos politika TSRS. Michailas Gorbačiovas TSKP CK Generaliniu sekretoriumi tapo 1985 m., 1986 m. pirmą kartą viešoje kalboje pavartojo žodį "perestroika", kuris neužilgo tapo pagrindine sąvoka ir lozungu, apibūdinančiu Kremliaus vadovybės vykdomą sovietinės sistemos esminių reformų politiką. |
Po A. Sniečkaus mirties užėmęs jo postą P.Griškevičius neturėjo pirmtako autoriteto ir todėl sumažėjo reliatyvios Lietuvos autonomijos laipsnis. P.Griškevičiaus mirtis 1987 m. lapkritį sutapo su M. Gorbačiovo inicijuota pertvarkos politika TSRS. Michailas Gorbačiovas TSKP CK Generaliniu sekretoriumi tapo 1985 m., 1986 m. pirmą kartą viešoje kalboje pavartojo žodį "perestroika", kuris neužilgo tapo pagrindine sąvoka ir lozungu, apibūdinančiu Kremliaus vadovybės vykdomą sovietinės sistemos esminių reformų politiką. |
||
== Internetinės nuorodos == |
== Internetinės nuorodos == |
||
07:13, 8 rugpjūčio 2009 versija
Navigacija
Turinys - Lietuva 1795-1917 metais - Lietuva 1918-1939 metais - Lietuva 1940-1989 metais - Lietuva 1990-2004 metais - Apibendrinamoji dalis
Trumpa apžvalga
Prasidėjus II-ajam Pasauliniam karui Lietuvos Respublika laikėsi anksčiau oficialiai paskelbto neutralumo. Tačiau jos teritorijoje nuo 1939 m. spalio buvo dislokuotos Raudonosios armijos įgulos, kas reiškė neutralios valstybės statuso praradimą, nors Lietuva dar ir išliko nepriklausoma. Maskva privertė ir Latviją su Estija leisti įkurti sovietų karines bazes jų teritorijose. 1940 m. gegužės pradžioje visose trijose Baltijos šalyse sovietų karinėse bazėse buvo apie 67 tūkst. žmonių. Tuo metu, sovietų duomenimis, trijų Baltijos šalių kariuomenės žmonių skaičius siekė 73 tūkstančius. 1940 m. gegužės mėnesio paskutinį dešimtadienį (kaip spėjama tarp gegužės 20 ir 24 d.) Kremlius nusprendė daryti spaudimą Lietuvai, Latvijai ir Estijai, numatant karinės persvaros sudarymą, šių valstybių okupavimą ir valdžios pakeitimą. Birželio 14 d. TSRS įteikė Lietuvos vyriausybei ultimatumą, reikalaudama porą aukštų valstybės pareigūnų atiduoti į teismą, pakeisti vyriausybę ir įsileisti į šalies teritoriją papildomus Raudonosios Armijos dalinius. Birželio 15 d. naktį posėdžiavusi Lietuvos vyriausybė nepritarė prezidento A.Smetonos siūlymui demonstratyviai pasipriešinti ginklu ir nutarė Maskvos ultimatumą priimti. Tą pačią dieną A. Smetona su šeima pasitraukė į Vokietiją, o į Lietuvą buvo įvesti papildomi Raudonosios Armijos daliniai. Birželio 17 d. buvo sudaryta marionetinė vyriausybė su Justu Paleckiu priešakyje. Falsifikuotuose rinkimuose tų metų liepos mėnesį „išrinktas“ vad. Liaudies seimas paskelbė Lietuvą tarybų socialistine respublika ir „paprašė“ ją priimti į TSRS sudėtį kaip sąjunginę respubliką. Šis įjungimas – Lietuvos aneksija buvo įformintas 1940 m. rugpjūčio 3 d. Jau 1940 m. vasarą prasidėjo brutali Lietuvos visuomeninio gyvenimo, ekonomikos ir kultūros sovietizacija. Jos apogėjus – 1941 m. birželio mėn. deportacijos. Pagal TSRS valstybės saugumo liaudies komisaro V. Merkulovo ataskaitą, pateiktą VKP(b) CK, 1941 m. birželio 14 d. Lietuvoje buvo suimti 5664 žmonės, plius dar 10 187 žmonės buvo deportuoti. Analogiškai vyko ir Latvijos bei Estijos okupacija, aneksija, sovietizacija.
Kilus Vokietijos-TSRS karui dauguma Lietuvos gyventojų sutiko vermachtą palankiai, bet nauji nacistiniai okupantai nesuteikė Lietuvai ribotos nepriklausomybės, kurios tikėjosi bendradarbiavęs su Vokietija Lietuvių aktyvistų frontas (LAF). Toks nacistinės valdžios elgesys paradoksaliai išėjo į naudą lietuvių tautai, nes jos vyrai nebuvo pasiųsti į frontą ir netapo III-ojo Reicho „patrankų mėsa“. Okupantai toleravo vietinę lietuvių savivaldą, kurios tarnybos, deja, prisidėjo prie žydų persekiojimo bei naikinimo. Tačiau Lietuvoje nepavyko dėl savivaldos ir gyventojų pasyvaus boikoto suorganizuoti karinių SS junginių. Dėl to vokiečių okupacinė valdžia 1943 m. uždarė Vilniaus universitetą, o nemaža grupė lietuvių inteligentų buvo suimta ir ištremta į Štuthofo (Stutthof) konclagerį.
1944 m. vasarą į Lietuvos teritoriją vėl įžengė Raudonoji Armija, mūšių metu nukentėjo Vilniaus ir Šiaulių miestai, besitraukiantys vermachto daliniai susprogdino nemažai pastatų Kaune. 1945 m. sausio mėn. vermachtas buvo išstumtas iš Klaipėdos. Visa Lietuva vėl buvo TSRS valdžioje, o Lietuvos TSR plotas, atgavus Klaipėdos kraštą, padidėjo ir siekė oficialiais duomenimis 65,2 tūkst. km². Vėliau atlikus tobulesnius paskaičiavimus buvo nustatyta, kad tas plotas yra 65 tūkst. 300 km², tačiau kadangi į tarybines enciklopedijas ir žinynus jau buvo įrašytas 65, 2 tūkst. skaičius, tai jis ir toliau figūravo.
Karo pabaigoje daugiau kaip 60 tūkst. Lietuvos piliečių, bijodami sovietų pasitraukė į Vakarus. Raudonajai armijai išstūmus vermachtą Lietuvos teritorijoje 1944 m. rugpjūčio – 1945 m. gegužės mėn. buvo vykdoma prievartinė mobilizacija į sovietinę kariuomenę. Oficialiais duomenimis per šį laikotarpį Lietuvoje į Raudonąją armiją buvo paimta virš 100 tūkst. žmonių (108 378 žmonės, iš jų 82 tūkst. lietuvių). Nemažai Lietuvos lenkų pasirinko karinę tarnybą TSRS teritorijoje sudarytoje Maskvai paklusnioje Lenkijos liaudies armijoje.
1945-1952 m. buvo įgyvendinta sovietizacija: užbaigtas pramonės ir prekybos įmonių suvalstybinimas, naudojant įvairias spaudimo priemones valstiečiai apjungti į kolūkius, vykdomos represijos prieš „klasinius priešus“, tame tarpe trėmimai. 1945 m. buvo ištremta daugiau kaip 6 tūkst. žmonių (neskaitant vokiečių), o 1946-1952 m. iš Lietuvos į azijinę TSRS dalį buvo ištremta daugiau kaip 111 tūkst. žmonių. Nuo 1944 m. rudens Lietuvoje išsiplėtęs partizaninis antisovietinis judėjimas tęsėsi ligi 1953 m. pradžios, bet buvo sutriuškintas. Jėgos buvo perdaug nelygios. Ligi Stalino mirties Lietuvoje faktiškai egzistavo okupacinis režimas, centriniame valdžios aparate vyravo atvykėliai iš kitų TSRS respublikų. 1944 m. lapkritį - 1947 m. kovą veikė VKP(b) CK Lietuvos biuras , kuriam priklausė aukščiausia faktinė valdžia okupuotame krašte. Biurui nuo pradžių vadovavo iš Maskvos atsiųstas Michailas Suslovas, o nuo 1946 m. kovo mėn. - Vladimiras Ščerbakovas.
1953 m. Lietuvoje prasidėjo destalinizacija, palaipsniui sugrįžo dauguma ištremtųjų, atvykėlius valdininkus pakeitė vietiniai, atsigavo lietuviška kultūra. Žemės ūkis įveikė kolektyvizacijos sukeltus sunkumus ir nuo 7-ojo dešimtmečio pradžios smarkiai didino gamybą. Mėsos produkcija 1950-1978 m. laikotarpiu išaugo 3,5 karto, pieno – 4 kartus, o bendroji pramonės produkcija 28 kartus (oficialiais duomenimis). Sparčiai vyko Lietuvos urbanizacijos procesas, augo ne tik Vilnius, Kaunas, bet ir mažesni miestai. Tai buvo pasekmė racionalaus regioninio planavimo. Gyvenimo lygiu Lietuvos TSR, sudariusi tik 0,3% TSRS ploto, tapo pirmaujančia Tarybų Sąjungos respublikų tarpe.
Šie nemaži pasiekimai buvo siejami su ilgamečiu Lietuvos kompartijos vadovu Antanu Sniečkumi (užėmė tą postą 1940-1974 m.), kuris iš karingo stalinisto tapo nuosaikiu, kartais vadinamu „nacionaliniu komunistu“. 6-ojo dešimtmečio antroje pusėje A. Sniečkui ir jo aplinkos žmonėms pavyko sulietuvinti partinį ir valdymo aparatą. Antra vertus, išliko komunistinė pusiau totalitarinė sistema (ne tiek totalitarinė kaip Stalino laikais). Buvo varžoma katalikų bažnyčios veikla, slopinamas disidentinis judėjimas. Nepasitenkinimas esama tvarka ir nepriklausomybės siekimas pasireikšdavo bruzdėjimais, kaip 1972 m. gegužės mėn. Kaune po Romo Kalantos susideginimo. Tada įvyko jaunimo politinės manifestacijos, o Vakarų spauda pranešė, kad jaunimas protestuoja prieš katalikų bažnyčios persekiojimą Lietuvoje. Tas fonas sudarė galimybę JAV prezidentui R. Niksonui savo vizito metu Maskvoje 1972 m. gegužės mėnesį pokalbiuose su L. Brežnevu iškelti klausimą dėl tikinčiųjų persekiojimo Lietuvoje.
Po A. Sniečkaus mirties užėmęs jo postą P.Griškevičius neturėjo pirmtako autoriteto ir todėl sumažėjo reliatyvios Lietuvos autonomijos laipsnis. P.Griškevičiaus mirtis 1987 m. lapkritį sutapo su M. Gorbačiovo inicijuota pertvarkos politika TSRS. Michailas Gorbačiovas TSKP CK Generaliniu sekretoriumi tapo 1985 m., 1986 m. pirmą kartą viešoje kalboje pavartojo žodį "perestroika", kuris neužilgo tapo pagrindine sąvoka ir lozungu, apibūdinančiu Kremliaus vadovybės vykdomą sovietinės sistemos esminių reformų politiką.
Internetinės nuorodos
TSRS himnas —— Lietuvos TSR himnas [Chorinė versija, MP3] —— LTSR himno tekstas
Bendra padėtis
CONSEQUENCES OF THE MOLOTOV-RIBBENTROP PACT FOR LITHUANIA OF TODAY INTERNATIONAL LAW ASPECTS
"Genocidas ir rezistencija" [Žurnalą „Genocidas ir rezistencija“ leidžia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras. Jame publikuojami moksliniai straipsniai, dokumentai ir kt. medžiaga, daugiausiai susijusi su 1940-1990 m. laikotarpio Lietuvos istorija]
SAVILAIDOS MODELIS IR MOLOTOVO–RIBBENTROPO PAKTO DOKUMENTŲ SKLAIDOS ATVEJIS
KGB in the Baltic States: Documents and Researches
Jonas Puzinas. THE SITUATION IN OCCUPIED LITHUANIA: ADMINISTRATION, INDOCTRINATION AND RUSSIANIZATION [LITUANUS, Volume 19, No.1 - Spring 1973]
Okupuotos Lietuvos istorija [Arvydo Anušausko straipsnis, pristatantis 2005 m. išleistą knygą „Lietuva 1940-1990: okupuotos Lietuvos istorija“]
Arvydas Anušauskas: KGB ir teritorijos kontrolė [Bernardinai.lt, 2006-09-19]
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika
LKB Kronika – išsaugoję viltį —— „„LKB Kronika“ buvo ilgiausiai leistas ir plačiausiai pasklidęs pogrindinis žurnalas, kurį 1972–1989 m. leido Lietuvos kunigai bei disidentai.“
Ernst Benz: Rezension von: Martin Jungraitmayr: Der Staat und die Katholische Kirche in Litauen seit dem Ende des Zweiten Weltkriegs. Berlin: Duncker & Humblot, 2002 [sehepunkte 3 (2003), Nr. 4]
Istorinės atminties sovietizavimas —— „Šią temą mums padiktavo labai įdomus istoriko Arūno Streikaus straipsnis, publikuotas „Naujajame Židinyje“ ir kiek vėliau portale „Bernardinai.lt.“ Taip kilo mintis pakalbinti patį istoriką ...“
Algirdas Brazauskas: “Ir tuomet dirbome Lietuvai” [lrytas.lt, 2007-09-28] II dalis
Sovietinė okupacija ir aneksija
Algirdas Jakubčionis. Vilniaus krašto atgavimas ir Lietuvos nepriklausomynės netekimas [„Genocidas ir rezistencija“, 2003, Nr. 1(13)]
Documents diplomatiques lituaniens à propos des relations lituano-soviétiques 1939-1941
Lietuvos nepriklausomybės praradimas: svarbiausiu istorinių faktų apžvalga [Bernardinai.lt informacija remiantis knyga: Dainius Žalimas. Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. tarptautiniai teisiniai pagrindai ir pasekmės, Vilnius: Demokratinės politikos institutas, 2005]
Likimo ironija, arba kas yra kas?
Lietuvos komunistų tautinė ir socialinė sudėtis 1939 m. pabaigoje–1940 m. rugsėjo mėn.
Alfred Erich Senn. Mūšio laukas – Pabaltijys [Straipsnis iš: "Kultūros barai" 2005 Nr. 10] ––– „Šios esė tikslas yra tik punktyriškai nuženklinti trijų Baltijos respublikų bendras patirtis Antrajame pasauliniame kare ir tuoj po jo ...“
A. E. Sennas: Įvertinant skaudžią praeitį [Straipsnis paskelbtas mėnraštyje „Akiračiai“, o po to Delfi.lt, 2007 liepos mėn. 10 d.]
Antanas Tyla. Sovietų Sąjungos karas prieš Lietuvą [Horizontai. "XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį. 2005 m. balandžio 27 d., Nr. 8 (101)]
L. Vitkauskaitė-Matukonienė. Generolas Vincas Vitkauskas mano atmintyje [Mokslas ir gyvenimas, 2001 Nr. 2]
A.Anušauskas: „Rastas dokumentas įrodo - Lietuva SSRS ultimatumo nepriėmė besąlygiškai“
Приказ наркома обороны СССР маршала Советского Союза С.К.Тимошенко № 0028 3 июня 1940 г.
Телеграмма наркома иностранных дел СССР В.М.Молотова полпредам СССР в Литве, Латвии, Эстонии и Финляндии [1940-06-14]
Запись беседы наркома иностранных дел СССР В.М.Молотова с министром иностранных дел Литвы Ю.Урбшисом [1940-06-14]
Запись беседы наркома иностранных дел СССР В.М.Молотова с министром иностранных дел Литвы Ю.Урбшисом [1940-06-15]
Сообщение ТАСС от 16 июня 1940 г. [Izvestija, 1940-06-16]
Сообщение ТАСС от 23 июня 1940 г. ["Известия", 23 июня 1940 г.]
Rugpjūčio 3-oji: nuolankumo kaina [Straipsnio autoriai: Tomas Čyvas, Aras Lukšas. 2007]
Makarov. Die Eingliederung der baltischen Staaten in die Sowjet-Union [Zeitschrift für ausländisches öffentliches Recht und Völkerrecht, Band 10 (1940), S. 682-707)
Areštai ir kitos prievartos formos (1940-1941 m.) [Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti išvados]
Didžiųjų tremčių pradžia - 1941 [LNM virtuali paroda]
Tremties ženklai [LNM parodos "Tremties ženklai" tekstas]
G. Vaskela. Žemę išdalysim iki rudens...: Monografija.— V.: Mintis, 1990 [Internetinė knygos versija] —— Tai knyga apie 1940–1941 m. Lietuvoje įvykdytą žemės reformą. Nagrinėjama Lietuvos, Latvijos ir Estijos kaimo gyventojų socialinė struktūra, jos ypatybės XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje. Socialiniai pertvarkymai Rytų Pabaltijo žemės ūkyje 1940—1941 m. analizuojami lyginant juos su analogiškais procesais Rusijoje (1917–1919 m.), Baltarusijos ir Ukrainos vakarinėse dalyse (1939 m.), Rytų Europos šalyse (1944–1949 m.).
Der Anschluß der baltischen Staaten Litauen, Lettland und Estland an die Sowjetunion 1940 und seine Folgen [Horst Schützler straipsnis žurnale „UTOPIE kreativ“, H. 95 (September) 1998, S. 24-29.]
Britanija ir Pabaltijo valstybės pasaulinio karo metu [Parašė Juozas Liepinis]
Suomių rašytojo tiesos žodis apie sovietinę Baltijos šalių okupaciją
Nacių okupacijos laikotarpis
The Baltic Tragedy [Dokumentinio filmo anotacija. Filmo videokasetę ar DVD galima įsigyti už $34.95]
Lietuvos laikinoji Vyriausybė [2007 m. radijo laidos tekstas. Autoriai: Ričardas Čekutis, Dalius Žygelis]
Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti [Stasio Raštikio parašyta recenzija Kazimiero Škirpos knygai „Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti“]
Vilniaus miesto Apygardos Komisaro Hingsto "Privalomas Nutarimas Nr. 1" [1941 m. rugpjūčio 2 d.]
Anordnung zur Übernahme der Verwaltung durch den Reichskommissar für das Ostland den 18. August 1941
ЗАМЕЧАНИЯ И ПРЕДЛОЖЕНИЯ «ВОСТОЧНОГО МИНИСТЕРСТВА» ПО ГЕНЕРАЛЬНОМУ ПЛАНУ «ОСТ» [1942]
ПИСЬМО ГИММЛЕРА ПО ПОВОДУ ГЕНЕРАЛЬНОГО ПЛАНА «ОСТ» [1942]
Vokietijos politika, įtraukiant II pasaulinio karo metais užimtų Baltijos šalių gyventojus į policijos ir karinius dalinius, ir jos rezultatai [Petro Stankero straipsnis, perspausdintas iš "Karo archyvo" T. XIX, 2004. ("Word" dokumento formatu)]
Linas Jašinauskas. Jei būtų likę naciai [Politikos savaitraščio "Atgimimas" pokalbis su istoriku L. Jašinausku, 2005.04.20] —— Straipsnyje aptariama Lietuvos padėtis nacių okupacijos laikotarpiu. Keliamas klausimas, kodėl Lietuvos gyventojai vokiečiams priešinosi mažiau nei sovietams. Nurodomas masinio inteligentijos naikinimo nebuvimas, okupantų nuolaidos mokymo įstaigų atžvilgiu. Konstatuojama, kad nacių okupacinis laikotarpis Lietuvoje nėra visapusiškai ištirtas.
Generaliniai tarėjai: lietuviška savivalda ar nacių tarnai? [Bernardinai.lt, 2006-03-13]
Ateitininkai pirmosios sovietų ir nacių okupacijos metais
Parlamentarizmo idėja antinacinio pasipriešinimo kontekste [Autorius: Sigitas Jegelevičius]
Holokaustas Lietuvoje
"Lietūkio" garažas - klastočių pinklėse? [Rimanto Varnausko straipsnis iš žurnalo "Ekstra", paskelbtas Delfi.lt, 2007]
Vilniaus getas [Irit Abramskij ir Andrejus Šapiro, 2002] —— Trumpai aprašoma Vilniaus žydų geto istorija nuo vokiečių okupacijos pradžios iki geto likvidavimo 1943 m. rugsėjo 23-24 d. Parodomas žydų žudynių mąstas. Cituojama nemažai ištraukų iš atsiminimų, kurie padeda atskleisti žmonių išgyvenimus, požiūrį į vykstančius reiškinius, geto sukūrimą, vidinį, dvasinį gyvenimą, pasipriešinimo judėjimą.
Die Auflösung des Gettos in Wilna: Bericht einer Zeugin [Aus: Schoschana Rabinovici: Dank meiner Mutter. Frankfurt am Main 1994. S. 86-106]
Ponar: Die geheimen Notizen des K. Sakowicz
Die geheimen Notizen des K. Sakowicz
Protokoll der Hölle [Die Zeit, 2004.04.29, Nr.19]
Konzert- und Theaterplakate aus dem Wilnaer Ghetto 1941 - 1943 [Gudrun Schroeter – haGalil, 2002]
Hidden History of the Kovno Ghetto [United States Holocaust Memorial Museum]
Из дневника секретаря юденрата г. Шауляй Элиазера Ерусалимского (1943 г.)
Bernhard Chiari. Review of "Vincas Bartusevicius, Joachim Tauber, Wolfram Wette (Hrsg.), Holocaust in Litauen. Krieg, Judenmorde und Kolloboration im Jahre 1941. - Köln: Böhlau Verlag, 2003." [H-Soz-u-Kult, H-Net Reviews, March, 2004. Recenzija vokiečių kalba]
Alfred E. Senn. REFLECTIONS ON THE HOLOCAUST IN LITHUANIA: A NEW BOOK BY ALFONSAS EIDINTAS [LITUANUS, Volume 47, No. 4 - Winter 2001]
Der Judenmord im Reichskommissariat Ostland
Karo metai sovietiniu požiūriu
Яцовскис Е. Я. Забвению не подлежит. — М.: Воениздат, 1985.
Sovietinė kino kronika apie „Vilniaus išvadavimą“ 1944 m.
К 65-летию освобождения Вильнюса [Из книги В.Карвялиса «Освобождение Советской Литвы»]
Lietuvių - lenkų santykiai
Vilnius jaunųjų „škočių“ akimis [Solveigos Daugirdaitės straipsnis žurnale "Metai", 2005, Nr. 7]
Sebastian Chosiński. Trzy okupacje Józefa Mackiewicza (1939 – 1944): „Okupacja” litewska (X 1939 – VI 1940) [Esensja, 2005]
Lietuviai ir lenkai: istorinės neapykantos pėdsakais [Arūno Ivaškevičiaus straipsnis savaitraštyje „Panorama“, paskelbtas Delfi.lt, 2007.06.08]
Žudynių byloje - aukšto Lietuvos komunistų partijos veikėjo žymė
Piotr Niwiński. Przed Warszawą było Wilno
Архив о мечте поляков: "Вильно должно войти в состав Украины или Белоруссии, но не Литвы" [Regnum, 2006.03.28]
Jonas Rudokas. Paskutinės kautynės dėl Vilniaus [Veidas, 2004.07.15 - Nr. 29]
Vitalija Stravinskienė. RYTŲ IR PIETRYČIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ REPATRIACIJA Į LENKIJĄ (1944 M. PABAIGA–1947 M.) [LITUANISTICA. 2007. T. 69. Nr. 1. P. 36–50]
Sovietinis saugumas ir repatriacija iš Lietuvos į Lenkiją (1956–1959)
Lenkijos lietuvių bendruomenė 1944-2000 II skyrius [Vitalijos Stravinskienės knygos, išleistos 2004 m., tekstas]
Pokario stalininis laikotarpis
Lietuvos partizaninis karas su SSRS
B.Gailius: Partizanai yra tikrieji mūsų herojai [lrytas.lt, 2006-11-24]
Partizanų apygardos 1949-1950 m. [Spalvotas žemėlapis ir tekstas]
Partizanų nuotraukos [Autoriai: Ričardas Čekutis ir Dalius Žygelis, 2006-11-27]
Karas po karo: Biržų kalėjimo užpuolimas [Antano Seibučio straipsnis lrytas.lt, 2007-05-22]
Gegužės 1-oji Tauragėje: paženklinta maištu
Žaliojo Velnio legenda ir Erelio išdavystė [Autoriai: Ričardas Čekutis, Dalius Žygelis]
Vytautas Jakelaitis. Tai kas Tu toks, Antanai Miškini?
Litauen: Partisanen - Banditen [Iš Berlyne 2004-2005 m. vykusios parodos "Mythen der Nationen"]
The Partisan Movement in Postwar Lithuania - V. Stanley Vardys [Lituanus, Volume 15, No.1 - Spring 1969]
Istorikė B.Burauskaitė: „Trys kartos buvo paverstos trąša būsimai sovietinei gerovei“
Severinas Vaitiekus. Tuskulėnai: egzekucijų aukos ir budeliai (1944-1947) [2002 m. išleistos knygos recenzija. Recenzijos autorius: Visvaldas Butkus]
Sovietinis plakatas Lietuvoje 1940-1953 metais [Almos Bajoraitės straipsnis paskelbtas 2006 m. žurnale „Knygotyra“ T. 47, p. 171-185.]
Juozas Marcinkevičius. Lituanikos paieškos Rytų Prūsijoje ir Klaipėdos krašte po Antrojo pasaulinio karo [KNYGOTYRA. 2000. T. 36, p. 184-194.
Rytprūsių „vilko vaikų“ siaubai įžengus sovietams
Švietimas partizanine tematika
Лесные братья [Rusų dokumentinis filmas]
... 1956-1972 ...
Kuo svarbus Lietuvai 1956 metų vengrų sukilimas?
1956-ųjų Vėlinės – su laisvės šviesa
Советская Прибалтика не разобралась в колебаниях линии партии
Chronik: Litauen [1959]
Komunistas ar nacionalistas? [Veidas / 2005.11.24 - Nr. 47]
Antanas Sniečkus
„Ryškiausias sovietinės Lietuvos veikėjas Antanas Sniečkus vertinamas nevienareikšmiai.“ [„Veidas“, 2007.03.08 - Nr. 10]
Antanas Sniečkus. 1940 metų fotografija.
Antano Sniečkaus mitas [Audronės Urbonaitės straipsnis savaitiniame žurnale „Ekstra“, 2003 m. sausio 6 d., NR.1 (213)] —— Straipsnyje aptariama ilgamečio LKP CK I-ojo sekretoriaus A. Sniečkaus asmenybė, jo veikla bei prieštaringi jos vertinimai. Remiamasi 1974 m. JAV mėnraštyje „Akiračiai“ pasirodžiusiu straipsniu „Pasibaigusi Lietuvos gyvenimo epocha“, taip pat pokalbiu su dabartiniu istoriku A. Anušausku. Išsakyti ir Sniečkų pažinojusių inteligentų atsiliepimai. Straipsnyje vyrauja neigiami Sniečkaus vertinimai, nors kai kurie asmenys pripažįsta jo nuopelnus Lietuvai.
Antanas Sniečkus. Kas jis? [Kazio Blaževičiaus straipsnis laikraštyje „XXI amžius“, 2003 m. susio 24 d., Nr. 7]
Ir vėl Sniečkus [Juozo Paparčio straipsnis laikraštyje „XXI amžius“, 2003 Nr. 65]
Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus pasisakymas per Lietuvos radiją apie minėjimą, skirtą Antanui Sniečkui [2003.01.27]
Antanas Snieckus, le bolchevik qui dirigea la Lituanie
Romas Kalanta ir jo laikmetis
Pasipriešinimas sovietiniam režimui Lietuvoje septintajame–aštuntajame dešimtmetyje
Į Lietuvą bus grąžintas „Septyniolikos tūkstančių memorandumas“ [BNS ir lrytas.lt informacija 2007-06-28] —— „1971 metų Lietuvos katalikų memorandumą dėl tikinčiųjų represijų Sovietų Sąjungoje pasirašė daugiau kaip 17 tūkst. asmenų.“
Į Lietuvą grįžta 1971 metų Lietuvos katalikų memorandumas [Bernardinai.lt, 2007-07-09] —— „Lietuvos kovose su sovietų režimu memorandumo pasirodymas buvo ne mažiau svarbus įvykis nei „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ pirmojo numerio pasirodymas 1972 kovo mėnesį ir Romo Kalantos gyvybės auka ant Lietuvos laisvės aukuro.“
1972 m. kovo 19-oji: “Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos” gimimas
Žymūs Kauno žmonės: Romas Kalanta [Kauno apskrities viešosios bibliotekos parengto žinyno straipsnis apie R. Kalantą]
Kauno istorijos metraštis. T. IV. (Kaunas, 2003) [Straipsnių anotacijos. Leidinys skirtas 1972 m. įvykiams Kaune]
Romas Kalanta: biografija [Draugas]
Romo Kalantos susideginimo 30-osios metinės Vytauto Didžiojo universitete [Arūno Streikaus pranešimas apie Vytauto Didžiojo universitete 2002 m. gegužės 14–15 d. surengtą mokslinę konferenciją „Kaunas 1972: alternatyvioji kultūra, politinis protestas ir kultūrinė rezistencija“]
Kaunas 1972: alternatyvioji kultūra, politinis protestas ir kultūrinė rezistencija [Kastyčio Antanaičio straipsnis laikraštyje „Kauno diena”, 2002 m. gegužės 15 d., perspausdintas laikraštyje „Universitas Vytauti Magni“, 2002 m. Nr.3]
Skaistė Plaušinytė. Hipių judėjimas Lietuvoje
Neformalūs jaunimo judėjimai sovietmečiu (kaip pasipriešinimo forma) [Bernardinai.lt, 2006-07-10]
Egidija Ramanauskaitė. Jaunimo kultūrinė rezistencija sovietmečiu: hipių kultūrinės idėjos Lietuvoje [Kauno istorijos metraštis. T. IV. (Kaunas, 2003), p. 127-163.]
Klaus Fuchs. Romas Kalantas Tod in der zeitgenössischen Presse der Bundesrepublik [Annaberger Annalen 11, 2003, S. 239-273]
Birutė Burauskaitė. Résistance au régime soviétique : le sacrifice de Romas Kalanta (1972) [Cahiers Lituaniens N°5 - Automne 2004, p. 7-10]
Stasys Vardys. Protests in Lithuania not Isolated [Lituanus, Volume 18, No.2 - Summer 1972]
SELF-IMMOLATIONS AND NATIONAL PROTEST IN LITHUANIA [„Lituanus“, Volume 18, No.4 - Winter 1972]
Kaltinimai santvarkai buvo rašomi ir ugnimi, ir krauju [Alvydo Dargio straipsnis "Lietuvos ryte" 2007-05-12]
Jis turėjo priežastį mirti [Straipsnis paskelbtas savaitraštyje „Veidas“, 2002.05.09 - Nr. 19. Autoriai: Dalia Jazukevičiūtė, Vaida Samuolytė]
R. Kalantos liepsnose apdegė ir jo mylimosios likimas [Žurnalistės Audronės Urbonaitės rašinys apie Romo Kalantos mylimąją, paskelbtas 2007 m. gegužės mėn. žurnale "MM", o internetinė publikacija — lrytas.lt, 2007-05-03]
R. Kalantos akys krypo į pajūrį [lrytas.lt, 2007-04-14. Straipsnio autorius: Alvydas Ziabkus]
Soviet Media Show Regime Sensitivity to Lithuanian Riots [This material was prepared for the use of the editors and policy staff of Radio Free Europe, 1972]
The Soviet Version of the Kaunas Riot [This material was prepared for the use of the editors and policy staff of Radio Free Europe, 1972]
1972-ųjų Kauno pavasaris [„Literatūra ir menas“ 2002-05-17 nr. 2899] —— „"Draugo" korespondentas Lietuvoje Vidmantas Valiušaitis kalbėjosi su R.Kalantos žūties liudininku, kauniečiu inžinierium energetiku Vidmantu Kiserausku, prieš trisdešimt metų savo akimis regėjusiu liepsnojantį gyvą fakelą.“
Ištikimybė Laisvės pavasariui neišblėso ir po 35 m. [Žilvinė Petrauskaitė, "Kauno diena", paskelbta Delfi.lt, 2007.05.13]
Romas Kalanta – į liepsną, Valdas Adamkus – į Lietuvą [Bernardinai.lt, 2007-05-15] —— „Apie gilumines prieš 35 metus Kaune vykusių masinių antisovietinių demonstracijų priežastis Lietuvos visuomenė šiandien žino taip pat fragmentiškai ir paviršutiniškai, kaip ir tuomet.“
Arvydas Anušauskas. KGB reakcija į 1972 m. įvykius [„Genocidas ir rezistencija“, 2003, Nr. 1(13)]
Tomas Viluckas: Kokius pėdsakus paliko Romo Kalantos liepsna? [Bernardinai.lt, 2006-05-17]
Širdžių barikados (Apie jauną žmogų, prieš 35-erius metus žuvusį už Lietuvos laisvę) [Kęstučio Kasparo straipsnis „XXI amžiaus“ priede jaunimui „Žvilgsniai“, 2007 m. gegužės 11 d., Nr. 5 (90)]
Minimos 36-osios R.Kalantos susideginimo metinės [lrt.lt ir lrytas.lt informacija, 2008]
D.Pūras: R.Kalantos žygis dar tik prasidėjęs [Mindaugas Jackevičius, www.DELFI.lt, 2007-05-14]
Słownik dysydentów : Kalanta Romas (1953 - 1972) [Trumpas tekstas lenkų kalba disidentų žodyne. Straipsnelio autorė: Jūratė Vosylytė]
The Secret of Kaunas [by Rokas M. Tracevskis, 23 May 2003] —— Литва: Тайна Каунаса [Rusiška straipsnio versija]
Хроника Текущих Событий: выпуск 26 [5 июля 1972 г.] —— Rusijos disidentų periodiniame leidinyje paskelbta informacija apie Romo Kalantos susideginimą ir po to sekusius įvykius, žr. rubriką События в Литве.
Хроника Текущих Событий: выпуск 27 [15 октября 1972 года] —— Skyrelyje События в Литве pateikiama naujų detalių apie įvykius Kaune po R. Kalantos susideginimo.
Dying Without Killing: Self-Immolations, 1963–2002 [Tyrimo autorius: Michael Biggs (University of Oxford)]
Išnykę liepsnose —— „Spėjama, kad susideginimą kaip politinio protesto formą pasirinko keliolika lietuvių.“
1975-1986
Lietuvos TSR 1978 m. konstitucija
Ateistinės propagandos pobūdis Lietuvoje 1975–1988 m. [Arūno Streikaus straipsnis] —— „Remiantis sovietų valdžios institucijų archyviniais dokumentais, oficialios spaudos publikacijomis ir bibliografinėmis rodyklėmis, straipsnyje aptariamos ateistinės propagandos tendencijos Lietuvoje per paskutinius sovietų režimo egzistavimo dešimtmečius, bandoma išryškinti jos specifiką lyginant su ankstesniais metais Lietuvoje vykdyta ateistine indoktrinacija.“
T.Venclova: variau privatų karą su tarybų valdžia [lrytas.lt, 2007-01-15]
Aras Lukšas: Pilkasis Kremliaus tarnas
Diskoteka [Egidijus Sipavičius]
1987-1989
Sąjūdžio ir kelio į Nepriklausomybę chronologija
„Amerikos balso“ žinių pranešimas apie „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ 15-ąsias leidimo metines [1987 m. radijo laidos megėjiškas įrašas, sukomponuotas su filmuota religinių procesijų medžiaga, trukmė – 45 sek.]
1988 m. balandžio 20-oji: Arvydo Juozaičio pranešimas [Straipsnio autorius: Arvydas Kšanavičius, paskelbta Balsas.lt, 2009.04.20]
Sėdėjusieji krūmuose perrašo istoriją
Po mitingo prie A.Mickevičiaus paminklo laukė ideologinis farsas [Eglės Digrytės straipsnis, paskelbtas www.DELFI.lt 2007.08.23]
Istoriko dr. Arvydo Anušausko kalba "Pirmoji politinė demonstracija okupacijos metais. Reikšmė ir pasekmės" [2007.08.23]
Istorinis mitingas pranašavo atgimimą [Stasio Gudavičiaus straipsnis, paskelbtas laikraštyje „Kauno diena“ 2007.08.22, internete randamas vtv.lt portale]
Lietuvos Atgimimo epochą prisiminus [Arvydo Kšanavičiaus straipsnis laikraštyje „XXI amžius“, 2002 Nr. 80. Straipsnio paantraštė: Išsivadavimo raidos skerspjūvis. 1988 - 1990 metai]
Pakto paneigimo istorija [Bernardinai.lt, 2006-10-02]
Prieš 20 metų: rinkimai į SSRS parlamentą. Sąjūdžio pergalė
Egidijus Bičkauskas. Pasirinkimas (Politiko autobiografija) [2000 m. išleistos knygos tekstas]
Baltic Way / August 23, 1989 [Video]
Baltikum: Debatte mit Moskau um die Unabhängigkeit (Zeitraum August 1989)
Alfred E. Senn. Lithuania Awakening [Senn, Alfred Erich. Lithuania Awakening. Berkeley: University of California Press, 1990]
Jacques Lévesque. The Enigma of 1989 [Lévesque, Jacques. The Enigma of 1989: The USSR and the Liberation of Eastern Europe. Berkeley: University of California Press, 1997]
Sigitas Geda. Kaip išėjom iš Kremliaus ... [Sigitas Geda. Žydėjo mėlynos cikorijos //Šiaurės Atėnai. 2007 m. lapkričio 24 d. Nr. 44.]
Lietuvos kelias į Kovo 11-ąją [Gedimino Ilgūno straipsnis]
Marcelijus Martinaitis. Iš neužrašyto dienoraščio iki Sąjūdžio ir po jo
Sąjūdis brangus kaip pirmoji meilė
Algirdas Patackas. Sąjūdis ir Kaunas – abu labu tokiu
Per Lietuvą 1988 metais žengė persitvarkymo sąjūdis
Laisvės vėjas Kaune skriejo greičiausiai (V)
Pusės tūkstančio puslapių Sąjūdžio istorija – jau knygynuose
Varia
Lietuviška tematika SSRS pašto ženkluose
Sigita Nemeikaitė. Sovietmečio architektūra bloškia į akistatą su istorijos ženklais [Delfi, 2006-11-14. Straipsnis iš žurnalo „Statyba ir architektūra“]
GULAG: Soviet Forced Labor Camps and the Struggle for Freedom [Visit the online exhibit to learn more]
Kommunismen och Baltikum [Tekstas švedų kalba]
Vytautas Kubilius. Iš „Dienoraščio“ [Metai, 2006 Nr. 1]
Žemėlapiai ir kartoschemos
Ostland-Atlas [Riga, 1942]
Литовская ССР [Альбом схем автомобильных дорог СССР, 1945]
Карта формирования границ Литовской ССР
Lenkijos sienų kaita [Animacija]
Navigacija
Turinys - Lietuva 1795-1917 metais - Lietuva 1918-1939 metais - Lietuva 1940-1989 metais - Lietuva 1990-2004 metais - Apibendrinamoji dalis