Ubuntu Linux žaliems/Perėjimas iš Windows

Nors Windows yra populiariausia operacinė sistema tarp kasdieninių naudotojų, tai nereiškia, kad ji yra "geriausia". Linux versija Ubuntu turi daug savybių, kurios daro ją patraukia alternatyva Windows operacinei sistemai.

Pagrindiniai skirtumai tarp Windows ir Ubuntu

Katalogų struktūra

Daugelis Windows naudotojų puikiai žino kas yra C: arba D: diskai. Ubuntu OS tokių diskų nėra, įdomu kur gi tie diskai? Ubuntu, kaip ir kitose Unix tipo operacijų sistemose viskas paremta failais ir katalogais. Windows OS esantys C: ar D: diskai simbolizuoja tam tikrą diską, į kurį galima rašyti informaciją, Ubuntu OS diskai gali būti prijungti prie bet kokio katalogo, prijungimo operacija vadinama mount.

Kad būtų aiškiau palyginsiu kaip elgiasi su diskais Windows OS ir Ubuntu.

Tarkime kompiuteryje yra fizinis diskas ir CD skaitytuvas (CD-ROM). Windows OS šie diskai atrodys taip:

• C: - fizinis kietasis diskas, esantis kompiuteryje
• D: - CD skaitymo įrenginys (CD-ROM)

Ubuntu šie įrenginiai būtų prijungti prie tam tikrų katalogų:

• / - fizinis kietasis diskas, esantis kompiuteryje
• /media/cdrom/ - CD skaitymo įrenginys (CD-ROM)

Kaip matote Ubuntu OS fizinis kompiuterio diskas yra prijungtas prie šakninio katalog „/“, kadangi CD skaitymo įrenginys yra prijungtas prie katalogo „/media/cdrom/“, atrodo lyg jis būtų pačiame diske, tačiau taip nėra. Ubuntu OS diskus galima prijungti prie bet kurio katalogo.

Prie katalogo prijungti galima ne tik diskus, bet ir CD atvaizdus. CD atvaizdai yra visas CD turinys perkeltas į vieną failą, kuris pavadintas su .iso plėtiniu. Windows sistemoje šių failų turinį galimą peržiūrėti specialių programų pagalba, o Ubuntu sistemoje CD atvaizdus galima prijungti prie katalogo kaip ir diskus. Kad viskas būtų aišku pažingsniui paaiškinsiu prijungimo procedūrą. Šiame paaiškinime bus naudojamos komandos, tačiau nebūtina į jas gilintis, svarbu suprasti kaip veikia diskų ar kitų dalykų prijungimas.

Tarkime savo namų kataloge turime CD atvaizdą:

~/atvaizdas.iso

Sukuriame katalogą, prie kurio prijungsime CD atvaizdą:

mkdir isoatvaizdas

Šis naujai sukurtas katalogas yra tuščias, toliau vykdome komandą, kuri prijungs CD atvaizdo failą:

sudo mount -o loop -t iso9660 atvaizdas.iso isoatvaizdas/

Po šios komandos, kataloge „isoatvaizdas“ atsidūrė failo atvaizdas.iso turinys ir šis katalogas jau nebetuščias. Dabar vykdome komandą, kuri atjungs CD atvaizdą nuo katalogo:

sudo umount isoatvaizdas/

Po šios komandos katalogas „isoatvaizdas“ vėl tampa tuščias.

Panašiu principu veikia visą diskų prijungimas prie katalogų, tiek prijungus USB atmintinę ar įdėjus CD plokštelę. Tik prijungimo procesas yra automatizuotas ir diskai prijungiami automatiškai. Dažniausiai visi diskai prijungiami kataloge /media/. Jei įdėsite USB atmintinė, ji bus prijungta prie katalogo /media/usbdisk. Visi /media/ kataloge prijungti diskai automatiškai pasirodo darbo lauke.

Failų teisių sistema

Bendrai apie failų teises Ubuntu OS

Ubuntu OS failų teisės skiriasi nuo Windows OS. Ubuntu, kiekvienas failas gali turėti tris pagrindines teises, kurios žymimos viena raide:

• r - tik skaityti (angl. read-only)
• w - tik rašyti (angl. write)
• x - vykdomasis failas, kurį galima paleisti kaip programą (angl. executable)

Pagal šias failo teises apsprendžiama ką tam tikras naudotojas gali su tam tikru failu daryti - ar jis gali tik jį peržiūrėti, į jį įrašyti ar gali jį paleisti kaip programą.

Taip pat minėtos trys pagrindinės failų teisės dar suskirstytos į tris grupes:

• u - tik naudotojas, kuris turi failo autoriaus statsą (angl. user)
• g - tik naudotojai, kurie priklauso tai pačiai grupei kaip ir pats failas (angl. group)
• a - visi naudotojai (angl. all)

Pagal šias grupes nustatoma kokie naudotojai ir kokius veiksmus gali atlikti su konkrečiu failu. Detaliau panagrinėsime šį pavizdį:

rw-rw-rw- failas.txt

Kaip matote šis failas turi teises vienodas visų grupių naudotojamas, tiek u, tiek g, tiek a, visi turi tas pačias teises rw. O rw reiškia, kad failą galima peržiūrėti ir į jį įrašyti. Tačiau negalima šio failo paleisti kaip vykdomojo, nes trūksta teisės x.

Paleidžiamieji failai

Windows OS failo tipas pagrinde atpažystamas pagal failo išplėtimą. Failo išplėtimas yra dažniausiai trys simboliai esantys failo pavadinimo pabaigoje, po taško. Tačiau simbolių gali būti ir daugiau ir mažiau nei trys. Žiūrėkite failo pavadinomo pavyzdį:

failo_pavadinimas.txt

Šiame pavadinime išplėtimas yra txt, kuris nurodo kad tai yra paprastas tekstinis failas.

Tai gi Windows OS, paleidžiant programas failo išplėtimas yra pagrindinis kriterijus, nes paleidžiamieji failai (failai, kurie gali būti įvykdyti kaip programos) yra tie, kurių išplėtimas yra exe arba com.

Ubuntu OS failai taip pat turi išplėtimus, bet jie naudojami daugiau dėl aiškumo, kad iš failo pavadinimo matytūsi, kokio tipo failas tai yra. Tačiau, failai, kurie gali būti įvykdyti kaip programos turi turėti tam tikras teises ir visiškai nesvarbu kokį išplėtimą jie turi.

Detaliau panagrinėsime failą failo_pavadinimas.txt. Tarkime jo teisės yra tokios:

rw-rw-r-- failo_pavadinimas.txt

Iš šių teisių matome, kad naudotojai kurie priklauso failo grupei ir failo autorius gali failą ir nuskaityti ir į jį įrašyti, o visi kiti gali ji tik nuskaityti. Jei komandos chmod pagalba pakeistume šio failo teises taip:

chmod +x failo_pavadinimas.txt

tai šis failas įgys x teisę, kas reiškia, kad dabar šį failą bus galima ir įvykdyti, jo teisės taps tokios:

rwxrwxr-x failo_pavadinimas.txt

Iš šio pavyzdžio matyti, kad Ubuntu OS, skirtingai nei Windows, failų išplėtimas neapspredžia ar failas yra vykdomasis ar ne.

Paslėptieji failai

Windows OS failai gali turėti teisė paslėptas (angl. hidden), o Ubuntu OS tokios teisės nėra, tačiau bendru sutarimu, jei failo pavadinimo pirmas simbolis yra taškas (.), tada laikoma, kad šis failas yra paslėptas ir programos paprastai išvesdamos failų sąrašą jo nerodo. Ubuntu OS failai paslepiami tam, kad įvairūs konfigūraciniai ar panašios paskirties failai tiesiog nesimaišytų bendrame failų sąraše. Tarkime atsidarę savo namų katalogą, jame matote tik kelis failus ir katalogus, tačiau iš tikrųjų tame kataloge yra daugybę paslėptų failų katalogų, kurie prasideda tašku. Daugelis tokių failų yra įvairių programų konfigūraciniai failai. Kad pamatytumėte visus paslėptus failus, namų kataloge paspauskite CTRL+H arba iš viršutinio menių pasirinkite: Rodinys - Rodyti paslėptus failus (angl. View - Show Hidden Files).

Alternatyvios programos

Daugelis Windows OS naudojamų programų turi alternatyvas ir Ubuntu OS ir dažnai yra ne viena alternatyva, o kelios.

MS Word

• OpenOffice.org Word Processor
• AbiWord

MS Excel

• OpenOffice.org SpreadSheet
• Gnumeric

MS PowerPoint

• OpenOffice.org Presentation

mIRC

• XChat
• Chatzilla

Winamp

• XMMS

Windows OS skirtų programų paleidimas

Dažnai skirtingos operacinės sistemos turi specifinį būdą vykdyti programoms, taip yra ir su Ubuntu, kurioje paleisti Windows programų normaliuoju būdu negalima. Taip yra todėl, kad pati Ubuntu architektūra labai skiriasi nuo Winodws. Tačiau yra speciali programa Wine, kuri skirta Ubuntu OS, tačiau veikia taip kaip Windows. Tai reiškia, kad Windows OS skirtas programas, galima paleisti ir su Ubuntu OS, naudojantis specialia Wine programa.

Tam, kad programos skirtos Windows OS būdų sėkmingai įvykdytos, jos kreipiasi į tam tikras Windows sistemos dalis. Ubuntu savaime suprantama šių dalių neturi, tačiau Wine programoje visos reikalingos dalys yra sukurtos, tam kad Windows OS skirta programa sėkmingai galėtų pasileisti.

Naudojantis Wine galima sėkmingai paleisti apie 50% visų Windows OS skirtų programų. Programos, kurios naudoja nestandartines Winows OS dalis gali nepasileisti.

Norinti paleisti Windows OS skirtas programas reikia, kad būtų įdiegta Wine programa ir tada paprasčiausiai atsidarius katalogą, kuriame yra Windows skirta programa, su .exe galūne pavadinime pasileis, tiesiog du kart spranktelėjus pelės kairiuoju klavišu. Norint paleisti šią programą iš komandinės eilutės reikia įrašyti tokią komandą:

cd /kelias/iki/windows/programos
wine programos_pavadinimas.exe

Programos Wine diegimas

Šia programą galima įdiegti keliais būdais, paprasčiausias būdas - diegimas naudojantis Automatix programa, kurioje kairiajame šone reikia pasirinkti Virtualization ir atsiradusiame sąraše pažymėti Wine. Po šių veiksmų, reikia paspausti viršuje esantį mygtuką „Start“ ir Wine programa bus įdiegta.

Kitas, sudėtingesnis diegimo būdas, naudojantis komandine eilute.

Atidarykite terminalo langą ir parašykite:

wget -q http://wine.budgetdedicated.com/apt/387EE263.gpg -O- | sudo apt-key add -

Taip įtrauksite wine į patikimų programų sąrašą. Dabar pridėkite saugyklos nuorodą į sistemos APT sąrašą

Ubuntu Feistry (7.04):

sudo wget http://wine.budgetdedicated.com/apt/sources.list.d/feisty.list -O /etc/apt/sources.list.d/winehq.list

Ubuntu Edgy (6.10):

sudo wget http://wine.budgetdedicated.com/apt/sources.list.d/edgy.list -O /etc/apt/sources.list.d/winehq.list

Tada terminalo lange parašykite:

sudo apt-get update

Dabar galima instaliuoti wine:

sudo apt-get install wine

Windows OS diskų prijungimas ir naudojimas

Jei kompiuteryje iš karto įdiegta ir Windows OS ir Ubuntu, tada galima pilnai naudoti diską, kuris priklauso Windows OS. Paprasčiausias būdas tai padaryti - pasinaudoti Automatix programa, kaip ją įdiegti ir paleisti, galite pasiskaityti skyrelyje „Kaip įdiegti naujas programas“. Programoje Automatix, šone esančioje juostoje reikia pasirinkti „Miscellaneous“, tada dešinėje pusėje reikia pasirinkti „Automatix read/write NTFS and FAT32 Mounter“. Galiausiai reikia paspausti mygtuką „Start“ ir akimirksniu galėsite naudotis Windows OS diskais.