Lietuvos metraštis/1994

Lietuvos administracinio-teritorinio suskirstymo chronologija
1993 ←	1994 m.	→ 1995
Dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo:
Lietuvos Respublika: 44 rajonai ir 11 respublikinio pavaldumo miestų → 56 savivaldybės

Lietuva 1994 metais

Herbai

Herbas	Data	Gyvenvietė ir savivaldybė	Patvirtinimo dokumentas
	1994-03-29 Maišiagalos herbas	Maišiagala, Vilniaus rajono savivaldybė	LR Prezidento dekretas Nr. 257
	1994-04-19 Druskininkų herbas	Druskininkai, Druskininkų miesto savivaldybė	LR Prezidento dekretas Nr. 273
	1994-05-23 Šeduvos herbas	Šeduva, Radviliškio rajono savivaldybė	LR Prezidento dekretas Nr. 298
	1994-05-23 Babtų herbas	Babtai, Kauno rajono savivaldybė	LR Prezidento dekretas Nr. 299
	1994-07-11 Lazdijų herbas	Lazdijai, Lazdijų rajono savivaldybė	LR Prezidento dekretas Nr. 351
	1994-09-08 Pagėgių herbas	Pagėgiai, Šilutės rajono savivaldybė	LR Prezidento dekretas Nr. 383
	1994-10-24 Kuršėnų herbas	Kuršėnai, Šiaulių rajono savivaldybė	LR Prezidento dekretas Nr. 408
	1994-12-21 Garliavos herbas	Garliava, Kauno rajono savivaldybė	LR Prezidento dekretas Nr. 479

Įvykiai

Data	Teisės aktas	Adm. subjektas	Pokyčiai
1994-05-17	LR įstatymas Nr. I-463	Varėnos rajonas	Priskirti Varėnos miesto 292,77 ha ploto žemės sklypus šio rajono Varėnos apylinkei ir vadinti priskiriamą teritoriją Senąja Varėna. Priskirti Varėnos apylinkės du 0,76 ha ploto žemės sklypus Varėnos miestui.
1994-07-19	LRS nutarimas Nr. I-558: LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas	Lietuvos Respublika	Lietuvos Respublikoje nustatyti administraciniai vienetai – apskritys ir savivaldybės. Šiame reformos etape įsteigtos 56 savivaldybės ir 10 apskričių, respublikinio pavaldumo miestams suteiktas atskirų savivaldybių statusas, įsteigta Visagino miesto savivaldybė. straipsnis. Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai vienetai ir gyvenamosios vietovės. Lietuvos Respublikos teritorija skirstoma į administracinius vienetus, kurie susideda iš gyvenamųjų vietovių. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinis vienetas yra teritorijos dalis, kurioje valdymą organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba savivaldos institucijos. Teritorijos administracinis vienetas turi savo ribas, centrą ir pavadinimą. Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai vienetai yra apskritys ir savivaldybės. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovės skirstomos į miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves. Miesto gyvenamosioms vietovėms priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietovėms priskiriami miesteliai ir kaimai. straipsnis. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų samprata. Savivaldybė yra Lietuvos Respublikos teritorijos administracinis vienetas, kurį valdo jos gyventojų bendruomenės išrinktos savivaldos institucijos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą ir kitus įstatymus. Savivaldybė sudaroma iš gyvenamųjų vietovių. Pagrindiniai savivaldybės steigimo kriterijai yra jos pasirengimas tvarkyti ir prižiūrėti savo aplinką, komunalinį ūkį, teikti gyventojams paslaugas ir vykdyti kitas funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme. Apskritis yra Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnysis administracinis vienetas, kurio valdymą organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymą ir kitus įstatymus. Apskritis sudaroma iš savivaldybių teritorijų, pasižyminčių socialinių, ekonominių ir etnokultūrinių interesų bendrumu. straipsnis. Lietuvos Respublikos teritorijos gyvenamųjų vietovių samprata. Miestai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų, kurių daugiau kaip 2/3 dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse. Mažiau kaip 3 tūkst. gyventojų turintys Lietuvos Respublikos miestai, rajonų miestai bei miesto tipo gyvenvietės, turėję miesto statusą, kaip gyvenamosios vietovės yra laikomi miestais ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymui. Miesteliai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai. Kaimai yra kitos gyvenamosios vietovės, neturinčios miesto ir miestelio požymių. straipsnis. Lietuvos Respublikos savivaldybės. Lietuvos Respublikoje pirmajame teritorijos administracinių vienetų reformos etape steigiamos šios savivaldybės: Vilniaus miesto, Alytaus miesto, Birštono miesto, Druskininkų miesto, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Marijampolės miesto, Neringos miesto, Palangos miesto, Panevėžio miesto, Šiaulių miesto, Visagino miesto, Akmenės rajono, Alytaus rajono, Anykščių rajono, Biržų rajono, Ignalinos rajono, Jonavos rajono, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kaišiadorių rajono, Kauno rajono, Kėdainių rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Kupiškio rajono, Lazdijų rajono, Marijampolės rajono, Mažeikių rajono, Molėtų rajono, Pakruojo rajono, Panevėžio rajono, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Prienų rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono, Rokiškio rajono, Skuodo rajono, Šakių rajono, Šalčininkų rajono, Šiaulių rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Tauragės rajono, Telšių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Utenos rajono, Varėnos rajono, Vilkaviškio rajono, Vilniaus rajono, Zarasų rajono. straipsnis. Lietuvos Respublikos apskritys ir jų teritorijos. Lietuvos Respublikos teritorijoje yra šios apskritys: Alytaus apskritis (centras – Alytus, priskirtos Alytaus ir Druskininkų miestų, Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonų savivaldybių teritorijos); Kauno apskritis (centras – Kaunas, priskirtos Kauno ir Birštono miestų, Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Prienų ir Raseinių rajonų savivaldybių teritorijos); Klaipėdos apskritis (centras – Klaipėda, priskirtos Klaipėdos, Neringos ir Palangos miestų, Klaipėdos, Kretingos, Skuodo ir Šilutės rajonų savivaldybių teritorijos); Marijampolės apskritis (centras – Marijampolė]], priskirtos Marijampolės miesto, Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio rajonų savivaldybių teritorijos); Panevėžio apskritis (centras – Panevėžys, priskirtos Panevėžio miesto, Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio ir Rokiškio rajonų savivaldybių teritorijos); Šiaulių apskritis (centras – Šiauliai, priskirtos Šiaulių miesto, Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių rajonų savivaldybių teritorijos); Tauragės apskritis (centras – Tauragė, priskirtos Jurbarko, Šilalės ir Tauragės rajonų savivaldybių teritorijos); Telšių apskritis (centras – Telšiai, priskirtos Mažeikių, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybių teritorijos); Utenos apskritis (centras – Utena, priskirtos Visagino miesto, Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos ir Zarasų rajonų savivaldybių teritorijos); Vilniaus apskritis (centras – Vilnius, priskirtos Vilniaus miesto, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės ir Vilniaus rajonų savivaldybių teritorijos). straipsnis. Apskričių nustatymas ir jų ribų keitimas. Apskritis nustato ir panaikina, taip pat jų teritorijų ribas bei centrus nustato ir keičia Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu. Apskrities ribos turi būti tikslinamos pasikeitus savivaldybių skaičiui arba jų riboms. Savivaldybės teritorija apskričių ribomis nedaloma. straipsnis. Savivaldybių nustatymas ir jų ribų keitimas. Savivaldybes nustato ir panaikina, taip pat jų teritorijų ribas bei centrus nustato ir keičia Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu, atsižvelgdamas į savivaldybių pasiūlymus. straipsnis. Apskričių ir savivaldybių pavadinimai. Apskritims pavadinimus suteikia ir juos keičia Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu. Savivaldybėms pavadinimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu suteikia ir juos keičia Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į savivaldybių tarybų siūlymus. straipsnis. Pavadinimų suteikimas gyvenamosioms vietovėms ir jose esantiems objektams bei jų keitimas. Gyvenamosioms vietovėms pavadinimus savivaldybės tarybos teikimu suteikia ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į vietos gyventojų siūlymus. Gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems savivaldybių teritorijoje esantiems jų nuosavybės objektams pavadinimai suteikiami atitinkamų savivaldybių tarybų sprendimais, pritarus Valstybinei lietuvių kalbos komisijai. Valstybinės nuosavybės objektams pavadinimus suteikia ir juos keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. straipsnis. Gyvenamųjų vietovių panaikinimas ir jų ribų keitimas. Gyvenamąsias vietoves panaikina, jų teritorijų ribas nustato ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė savivaldybių tarybų teikimu. straipsnis. Apskričių, savivaldybių registravimas ir apskaita. Remiantis šiuo įstatymu nustatytos apskritys ir savivaldybės registruojamos, o jų teritorijų pakeitimai apskaitomi Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių rejestre Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. straipsnis. Gyvenamųjų vietovių registravimas ir apskaita. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovės registruojamos, o jų teritorijų arba pavadinimų pakeitimai apskaitomi Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių rejestre Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. straipsnis. Dokumentų teikimas teritorijos administraciniams vienetams ir gyvenamųjų vietovių teritorijoms nustatyti ir riboms keisti. Institucijos, teikdamos pasiūlymus dėl teritorijos administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų nustatymo bei jų ribų keitimo, turi pateikti atitinkamos savivaldybės tarybos sprendimą, savivaldybės tarybos paaiškinamąjį raštą, kuriame pagrindžiamas teikiamų siūlymų tikslingumas, pertvarkomų teritorijų administracinių vienetų 1:100000 mastelio planus (2 egzempliorius) su siūlomais pakeitimais, o jeigu keičiamos teritorijos ribos nesutampa su žemės naudotojų ribomis – 1:10000 mastelio ribų planus (2 egzempliorius). Planai turi būti suderinti su apskrities valdytoju bei Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių rejestro tvarkytoju. straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas. Šis įstatymas įgyvendinamas pagal Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo įgyvendinimo“.
1994-07-21	LRS nutarimas Nr. I-586 dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo įgyvendinimo	Lietuvos Respublika	Lietuvos Respublikos Seimas, stengdamasis, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir savivaldos sistema atitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos X skirsnio „Vietos savivalda ir valdymas“ 119 ir 123 straipsnių nuostatas ir būtų įgyvendintas Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas, nutaria: Pertvarkyti Lietuvos Respublikos teritorijos administracinius vienetus ir jų valdymą dviem etapais. Pirmasis etapas pradedamas paskelbus rinkimus į savivaldybių tarybas. Šiame etape nustatomos Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4 straipsnyje nurodytos savivaldybės ir patikslinamos dabartinių aukštesniosios pakopos savivaldybių teritorijų ribos. Nurodytoms savivaldybėms pradėjus dirbti ir suformavus jų valdymo institucijas, visų žemesniosios pakopos savivaldybių įgaliojimai nutraukiami. Turtines ir kitas jų prievoles perima suformuotos pagal atitinkamą teritoriją naujos savivaldybės. Apskričių valdymo institucijas pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 5 straipsnį steigia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įsigaliojus Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymui. Antrasis reformos etapas gali būti pradėtas vykdyti prieš kitus rinkimus į savivaldybių tarybas. Siūlymus dėl naujų savivaldybių sudarymo Lietuvos Respublikos Seimui teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į būsimų savivaldybių pasirengimą vykdyti savo funkcijas ir į darbo grupės parengtą Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo alternatyvinį projektą, įregistruotą Seime 1994 m. vasario 9 d., Nr. 661-2A(3). Nustatyti, kad iki bus baigti rengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai, naujų savivaldybių teritorijos formuojamos iš miestų ir buvusių apylinkių teritorijų, jų paprastai neskaidant. Baigus rengti nurodytuosius projektus, anksčiau sudarytų savivaldybių teritorijos gali būti tikslinamos atsižvelgiant į gyventojų pageidavimus. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti antrojo reformos etapo kriterijus, pagal kuriuos bus sprendžiama, ar formuojamos naujos savivaldybės pasirengusios vykdyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nurodytas funkcijas. Dabar esančių Lietuvos Respublikos miestų ir rajonų savivaldybių administracinės teritorinės ribos turi būti patikslintos iki rinkimų į savivaldybių tarybas taip, kad būtų įteisinta faktinė dabar užstatyta ir suprojektuota užstatyti Respublikos miestų teritorija. Nustatyti, kad valstybės valdžios ir valdymo regioninės institucijos nuo šio nutarimo įsigaliojimo steigiamos tik Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių teritorinių vienetų ir jų ribų įstatymo 5 straipsnyje nustatytose apskrityse, o šiuo metu esančios per 5 metus turi būti įkurdintos apskričių centruose. Šių institucijų veiklos zonos turi atitikti apskričių ribas. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei per metus parengti ir pateikti Seimui svarstyti valstybės valdymo reformos ir jos įgyvendinimo etapais programą. Kartu pateikti valstybės valdymo decentralizacijos ir dekoncentracijos įstatymo projektą.

Teritorija

Suskirstymas buvo reformuotas – pradėta Lietuvos savivaldybių reforma, vietoje rajonų įsteigiant 56 savivaldybes, priklausančias 10 apskričių. 1989 m. Lietuvos administracinius-teritorinius vienetus sudarė respublikinio pavaldumo miestai, miesto tipo gyvenvietės, rajonai ir apylinkės. 1994 m. priimtas LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas, kuriuo buvo nustatyti teritorijos administraciniai vienetai – apskritys ir savivaldybės. Respublikinio pavaldumo miestams suteiktas atskirų savivaldybių statusas. Vadovaujantis šiuo įstatymu, pirmajame teritorijos administracinių vienetų reformos etape buvo įsteigtos 56 savivaldybės ir 10 apskričių: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus.

Lietuvos administracinė-teritorinė padėtis 1994 m. gruodžio 31 d.

Apskritis	Savivaldybė	Plotas, km²	Miestai	Seniūnijos
Alytaus apskritis	Alytaus miesto savivaldybė		Alytus
	Alytaus rajono savivaldybė		Daugai, Simnas
	Druskininkų miesto savivaldybė		Druskininkai
	Lazdijų rajono savivaldybė		Lazdijai, Veisiejai
	Varėnos rajono savivaldybė		Varėna
Kauno apskritis	Birštono miesto savivaldybė		Birštonas
	Jonavos rajono savivaldybė		Jonava
	Kaišiadorių rajono savivaldybė		Kaišiadorys, Žiežmariai
	Kauno miesto savivaldybė		Kaunas
	Kauno rajono savivaldybė		Ežerėlis, Garliava, Kačerginė, Kulautuva, Vilkija
	Kėdainių rajono savivaldybė		Kėdainiai
	Prienų rajono savivaldybė		Jieznas, Prienai
	Raseinių rajono savivaldybė		Ariogala, Raseiniai
Klaipėdos apskritis	Klaipėdos miesto savivaldybė		Klaipėda
	Klaipėdos rajono savivaldybė		Gargždai, Priekulė
	Kretingos rajono savivaldybė		Kretinga, Salantai
	Neringos miesto savivaldybė		Neringa
	Palangos miesto savivaldybė		Palanga
	Skuodo rajono savivaldybė		Skuodas
	Šilutės rajono savivaldybė		Šilutė
Marijampolės apskritis	Marijampolės miesto savivaldybė		Marijampolė
	Marijampolės rajono savivaldybė		Kalvarija, Kazlų Rūda
	Šakių rajono savivaldybė		Gelgaudiškis, Kudirkos Naumiestis, Šakiai
	Vilkaviškio rajono savivaldybė		Kybartai, Vilkaviškis, Virbalis
Panevėžio apskritis	Biržų rajono savivaldybė		Biržai, Vabalninkas
	Kupiškio rajono savivaldybė		Kupiškis, Subačius
	Panevėžio miesto savivaldybė		Panevėžys
	Panevėžio rajono savivaldybė		Ramygala
	Pasvalio rajono savivaldybė		Joniškėlis, Pasvalys
	Rokiškio rajono savivaldybė		Juodupė, Obeliai, Pandėlys, Rokiškis
Šiaulių apskritis	Akmenės rajono savivaldybė		Akmenė, Naujoji Akmenė, Venta
	Joniškio rajono savivaldybė		Joniškis, Žagarė
	Kelmės rajono savivaldybė		Kelmė, Tytuvėnai, Užventis
	Pakruojo rajono savivaldybė		Linkuva, Pakruojis
	Radviliškio rajono savivaldybė		Radviliškis, Šeduva, Tyruliai
	Šiaulių miesto savivaldybė		Šiauliai
	Šiaulių rajono savivaldybė		Kuršėnai
Tauragės apskritis	Jurbarko rajono savivaldybė		Jurbarkas, Smalininkai
	Šilalės rajono savivaldybė		Šilalė
	Tauragės rajono savivaldybė		Skaudvilė, Tauragė
Telšių apskritis	Mažeikių rajono savivaldybė		Mažeikiai, Seda, Viekšniai
	Plungės rajono savivaldybė		Plungė
	Telšių rajono savivaldybė		Telšiai, Varniai
Utenos apskritis	Anykščių rajono savivaldybė		Anykščiai, Kavarskas, Troškūnai
	Ignalinos rajono savivaldybė		Dūkštas, Ignalina
	Molėtų rajono savivaldybė		Molėtai
	Utenos rajono savivaldybė		Utena
	Visagino miesto savivaldybė		Visaginas
	Zarasų rajono savivaldybė		Dusetos, Turmantas, Zarasai
Vilniaus apskritis	Šalčininkų rajono savivaldybė		Baltoji Vokė, Eišiškės, Šalčininkai
	Širvintų rajono savivaldybė		Širvintos
	Švenčionių rajono savivaldybė		Pabradė, Švenčionėliai, Švenčionys
	Trakų rajono savivaldybė		Lentvaris, Rūdiškės, Trakai
	Ukmergės rajono savivaldybė		Ukmergė
	Vilniaus miesto savivaldybė		Grigiškės, Vilnius
	Vilniaus rajono savivaldybė		Nemenčinė

Geležinkeliai

Grafikus žr. Traukinių tvarkaraščiai/1994.