Asmenybės psichologija

Iš Wikibooks.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Asmenybės psichologija - psichologijos mokslo šaka, kuri tiria asmenybę ir jos asmeninius skirtumus. Šios krypties nagrinėjamos stirys: aiškaus asmenybės paveikslo sudarymas ir jo ar jos pagrindinių psichologinių vyksmų nustatymas, asmeninių skirtumų bei žmogaus prigimties nagrinėjimas. Asmenybę galime apibrėžti kaip dinamišką bei organizuotą būtybę turinčią savybių rinkinį, kurie iškirtiniu būdu paveikia jo ar jos tikrovės suvokimą, nulemia žmogaus elgseną bei paskatas įvairiose situacijose.

Pagrindinės asmenybės teorijos: bruožų, psichoanalitinės, humanistinės, biologinės, bihevioristinės (elgesio) ir kognityvinės (pažinimo). Iki šiol nėra vienintelio asmenybės apibrėžimo. Dažniausiai tyrėjai ir psichologai nesiremia griežtai vienu apibrėžimu, o laikosi eklektinio požiūrio. Kai kurie tyrimai yra empiriniai pav. Didžiojo penketo modelis, kiti pabrėžia teorijos plėtrą, pav. psichodinamika. Daug dėmesio skiriama taikomajai asmenybės tyrimų sričiai.


Filosofinės prielaidos

Daug idėjų, kurias išvystė praeities ir šiuolaikiniai asmenybės teoretikai, kilo iš pagrindinių filosofinių prielaidų. Asmenybės tyrinėjimas - tai ne vien empirinė disciplina, kadangi norėdama pateikti bendrąsias išvadas ji dažnai remiasi meno, mokslo ir filosofijos elementais. Žemiau įšvardytos penkios pagrindinės filosofinės prielaidos, dėl kurių iki šiol ginčijasi mokslininkai:

1. Laisvė ar determinizmas Diskutuojama, ar mes kontroliuojame savo elgesį ir suprantame jo motyvus (Laisvė), ar mūsų elgesys yra kontroliuojamas nepriklausomai nuo mūsų valios (Determinizmas).

2. Paveldimumas ar aplinka Yra trys atsakymai į šį klausimą, kiekvieną iš jų patvirtina įvairių tyrimų rezultatai. Asmenybei daro įtaką genetika ir biologija, aplinka ir patyrimai, arba t. t. jų kombinacija. Šiuolaikiniai tyrimai parodo, kad daugumai asmenybės bruožų daro įtaką ir genetika, ir aplinka. Vienas iš šios teorijos pirmtakų yra C. Robert Cloninger, sukūręs Temperamento ir charakterio modelį.

3. Unikalumas ar universalumas Klausiama, ar mes visi esame unikalūs (Unikalumas), ar visi yra iš esmės panašūs (Universalumas). Gordon Allport, Abraham Maslow ir Carl Rogers teigia, kad mes visi esame unikalūs. Tuo tarpu bihevioristinės ir kognityvinės teorijos šalininkai pabrėžia universalių principų svarbą.

4. Aktyvus ar atsakomasis Ar mes veikiame mūsų pačių iniciatyva (Aktyvus), ar atsakome į išorės dirgiklius (Atsakomasis). Bihevioristai mano, kad žmonės yra savo aplinkos pasyviai formuojami, tuo tarpu humanistai ir kognityvistai teigia, kad žmonės yra aktyvūs.

5. Optimizmas ar pesimizmas Vieni asmenybės teoretikai teigia, kad žmogus gali pakeisti savo asmenybę (Optimizmas), kiti mano, kad žmogus yra pasmerktas likti tokiu pačiu visą savo gyvenimą (Pesimizmas). Teorijos, pabrėžiančios mokymosi svarbą dažnai, tačiau ne visada, yra labiau optimistinės negu tos, kurios jo neakcentuoja.