Programinis valdymas

Informacija šiame straipsnyje nėra sutvarkyta.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį puslapį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Programinis valdymas - tai strateginis valdymas atliekamas per paruoštas programas, kaip atskiras sritis, tačiau turi atsiskaityti organizuotos veiklos vienetams, siejančius išteklius su nustatytais uždaviniais. Esmė yra, kad pamatiniai valdymo uždaviniai yra priklausomi vieni nuo kitų ir sudaro ištisą valdymą.

Raida

Istoriniu atžvilgiu terminas ,,šiuolaikinis programinis valdymas” atsirado XX a. septintajame dešimtmetyje. Programinis valdymas ragino, kad būtų suskirstytos veiklos sferos. Naujesnis programinio valdymo atžvilgis, kad sprendimus dažniau turi priimti žemesnių lygių viršininkai.

Funkcijos

• Strateginis planavimas – tai eiga programos uždaviniams nustatyti, strateginei būklės tyrimui, kuri yra susieta su veikla ir aplinka, atlikti, strateginiams sprendimams nustatyti.

• Programos/projekto planavimas– tai valdymo priemonė. Problema turėtų būti anksti nustatyta, tada būtų galima ją išspręsti; vykdytojas turi nustatyti tikslus; sukaupti reikiamus resursus; su juo turi sutikti vadovai; sukurtų bešališką progreso vertinimo pagrindą.

• Programinio sąmatų sudarymas- tai vadovavimo požiūris į biudžeto sudarymą, sąnaudos gali būti apskaičiuojamos pagal programų tikslus.

• Sandaros nustatymas- tai organizacijos programinių ir organizacinių padalinių nustatymas, perdalijimas ar įkurimas ištiriant valdžios, atsakomybės ir savitarpio ryšius.

• Stebėjimas ir tikrinimas- tai įrankiai, jie gali laiku pranešti apie problemas ir padeda laiku imtis priemonių.

• Įvertinimas (analizė)- tai įrankis, kuris yra skirtas, kad būtų išaiškinta, kaip atliekami uždaviniai,kurie gali sukelti sėkmę ar nesėkmę.

Privalumai

• Tikslūs norai. Gali būti pakeisti arba ištirti programų veiklos tendencijos, tai padaro programinis valdymas. • Svarbiausia yra rezultatai. Rezultatai, kuriuos organizacija nori pasiekti turi būti nustatyti programinio valdymo.

• Didesnė atskaitomybė. Žmonės atlikę darbą turi griežtai už jį atsakyti.

• Nuolatinis vertinimas. Organizacijos ir žmonių veiklos vertinimas turi būti bešališkas, tai yra visų individų vertinimas, kurie dirba organizacijoje.

• Aprėpiamas veiksmingumas. Tai gali parodyti, ką organizacijos daro ne taip ir nustato jos efektyvumą.

• Kūrybingas vadovavimas. Svarbu, kad institucijos reaguotų i pokyčius, planuotų savo ateitį.

• Dėmesys potencialui. Organizacijai norint patirti sėkmę reikia skirti dėmesį į potencialą, tai gali padėti peržengti nesekmes.

• Patikimumas. Programinis valdymas pateisina institucijų viltis dėl finansavimo ir priežiūros.

• Svarbu sudaryti komandą. Sukuriamos darbo sąlygos, tam kad individai galėtų dirbti komandoje. Turi teisę dalyvauti priimant svarbius sprendimus ir tai gali sumažinti konfliktų galimybę.

• Motyvas. Nustato labai svarbius tikslus ir uždavinius, kai žmonės dalyvauja juos kuriant bei tikslinant.

• Poveikis sąsajai su visuomene bei lėšų rinkimui. Numatant tam tikrus uždavinius, tikslus, resursus ir rezultatus programinis valdymas padaro naudingesnius ir paprastesnius santykius su visuomene bei lėšų gavimą.

• Tęstinumas. Programinis valdymas užtikrina uždavinių visiškumą, numato veiklos tęstinumą.

Trūkumai

• Gali būti labai didelė kanceliarinio darbo našta. Jei kanceliarinio darbo atlikimas yra veiksmingas, tai gali būti efektyvus programinio vadovavimo eigos įrankis. Neaktualūs eigos dokumentai, gali sutrukdyti programinio vadovavimo tikslams.

• Kartais darbuotojų buvimas priimant sprendimus gali pralenkti racionalias ribas. Reikėtų sumažinti dalyvių skaičių priimant sprendimus, nes kitaip gali reikėti daug lėšų ir laiko.

• Prikaupiama labai daug duomenų. Labai sunku greitai ištirti turimus duomenis ir juos vertinti, todėl prieš tai reikėtų įvertinti turimos informacijos panaudojimą.

• Reikia nemažai metų programinio vadovavimo sistemai perkurti. Labai dažnai gali reikėti dvejų trejų metų, kad būtų sukurtas reikalavimams prilygstantis atitinkantis programinio vadovavimo procesas.

• Didelis griežtumas ir nelankstumas. Būtinas toks atžvilgis, kuris padėtų sistemai būti lanksčiai ir jeigu reikėtų galėtų pasikeisti.

• Analitinis ribų peržengimas.Programinis vadovavimas skatina progresyvių analitinių technikų panaudojimą. Tai dažnai sukelia ,,analitinį perlenkimą”, kai vykdoma labai vertinga ir daug laiko užimantis tyrimas, kuris negali būti pritariamas dėl sprendimo įprastumo.

• Nesutikimas su disciplina. Programinio vadovavimo eiga turi garantuoti paskirų aktų kokybiškumą nepereinant turimų laiko bei resursų ribų. Pernelyg didelę discipliną reikia sumažinti propaguojant veikėjų pasitikėjimą savimi.

• Perdėta savivalda ir laisvė. Didelės asmeninės programos gali skaidyti organizaciją į ,,feodalines sritis”, kurios yra pernelyg nepriklausomos. Daugelyje būklių perdėtas savarankiškumas gali priešintis organizacijos apsaugos viršininkavimui ir tikrinimo prietaisui. Programos derinimo ir organizacijos viršininkų lemiami sprendimai gali būti ne visiškai suderinti, kad garantuotų racionalius sprendimus.

Šaltiniai

Šaltiniai: Malvina Arimavičiūtė Programinis valdymas // Viešojo sektoriaus institucijų strateginis valdymas, leidykla: Mykolo Romerio universitetas, 2005m. p.59