Lietuvos istorija 1795-2004/Lietuva 1918-1939 metais
Navigacija
Turinys - Lietuva 1795-1917 metais - Lietuva 1918-1939 metais - Lietuva 1940-1989 metais - Lietuva 1990-2004 metais - Apibendrinamoji dalis
Nepriklausomybė tarp dviejų pasaulinių karų[keisti]
Įsigilinus į Lietuvos valstybės tapsmą 1917-1920 m. aiškėja, kad tuometinėje politinėje mintyje egzistavo aiškus supratimas apie parlamentinės santvarkos problemiškumą tuo atveju, jei Lietuvos valstybės ribos bus didesnės ir apims platesnes teritorijas, kuriose lietuvių kalba neskambėjo. Tačiau praradusi Vilnių ir dar neturėdama Klaipėdos krašto, Lietuvos valstybė atgimė su laikinąja sostine Kaune ribotoje teritorijoje, kurios plotas tebuvo nepilni 53 tūkst. km² (52 822 km²), o joje vyravo lietuvių kalba. Tos valstybės ploto pietinis kontūras (demarkacinė linija po kovų su lenkais) ėjo į šiaurę nuo Daugpilio - Vilniaus - Varėnos - Gardino - Seinų linijos. T. y. kaimiškų teritorijų, kur vyravo slaviškai kalbantys gyventojai (gudai, lenkai, rusai, "tuteišiai"), naujojon Lietuvon pakliuvo visai nedaug. Tokioje lietuviškai šnekančioje teritorijoje organizuojant parlamentinius rinkimus nekilo abejonių, kad laimės lietuviai, lietuvių partijos, lietuvių politikai. Lietuviai buvo ir visi 3 aptariamojo laikotarpio valstybės prezidentai: Antanas Smetona (1919-1920, 1926-1940), Aleksandras Stulginskis (1920-1926), Kazys Grinius (1926). Tai tarsi savaime suprantama, tačiau viskas būtų išrodę kitaip, jei Lietuva po I pasaulinio karo būtų atsikūrusi tose sienose, kokias turėjo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII a. pabaigoje, kai ji kaip valstybė nustojo egzistuoti. Po Pirmojo pasaulinio karo Europos žemėlapyje realiai atsiradusi Lietuvos nepriklausoma valstybė nebuvo naujomis tarptautinėmis aplinkybėmis atkurta senoji LDK. Žymusis teisininkas Mykolas Römeris Lietuvos konstitucinės teisės paskaitose Kauno Vytauto Didžiojo universitete šią naująją valstybę vadino „lietuviškąja Lietuva“ („nacionalinė - tautinė - lietuviškoji Lietuva“).
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba priėmė nutarimą, kurio tekste lietuvių ir vokiečių kalbomis užsienio valstybių vyriausybių prašoma pripažinti skelbiamą Lietuvos nepriklausomybę su sostine Vilniuje. Sienų klausimas šiame diplomatiniame akte nebuvo detalizuojamas. Vėliau vasario 16 d. nutarimas imtas laikyti Lietuvos valstybės atkūrimo sutartiniu ženklu, o Vasario 16-oji švenčiama kaip Lietuvos nepriklausomybės diena. Su šia švente Lietuvą nepriklausomybės laikais oficialiai sveikindavo ir užsienio valstybių vadovai bei diplomatai, tačiau 1918 metais dar buvo labai neaišku, kuo viskas pasibaigs. Pirmoji Lietuvos vyriausybė, vadovaujama Augustino Voldemaro, buvo sudaryta tik 1918 m. lapkričio 11 d. Žlugus kaizerinei Vokietijai ir jai pralaimėjus karą, Berlynas buvo suinteresuotas mažesnės, lietuviškai kalbančias teritorijas apimančios, Lietuvos valstybės atsiradimu, dėl to palaikė ją ir rėmė finansiškai teikdamas paskolas. Jauna Lietuvos valstybė su laikinąja sostine Kaune buvo paremta ir vokiečių karinių dalinių aktyviu dalyvavimu nepriklausomybės kovų laikotarpiu 1919 m., nors formaliai vokiečių kariškiai veikė kaip samdiniai, o ne kaip Vokietijos kariuomenė. Vėliau Vokietija Lietuvai skolas už paskolas, suteiktas nepriklausomos valstybės kūrimo laikotarpiu, nubraukė. Užtat Lietuvos valdžia nekėlė vokiečiams finansinių pretenzijų už karo meto vokiečių okupaciniu laikotarpiu padarytus nuostolius.
Pirmieji demokratiniai rinkimai į Lietuvos parlamentą (Steigiamąjį Seimą) įvyko 1920 m. pavasarį. Pirmajame posėdyje 1920 m. gegužės 15 d. St. Seimas proklamavo "Nepriklausomą Lietuvos Valstybę, kaipo demokratinę respubliką, etnologinėm sienom". Pagal tautinę sudėtį lietuviai sudarė virš 90% visų St. Seimo narių. Intensyvi lietuvių katalikiškų organizacijų visuomeninė veikla, legaliai plėtota dar prieš I pasaulinį karą, gausiai leidžiama katalikiška spauda, kaip ir tiesioginė kunigų agitacija nemažai lėmė, kad karo nualintoje Lietuvoje žmonės, visų pirma moterys, labiausiai pasitikėjo arčiausiai katalikų bažnyčios stovėjusia partija. Pergalę pirmuosiuose demokratiniuose rinkimuose iškovojo krikščionys demokratai, kurie laimėjo ir keletą vėlesnių rinkimų (trumpai veikusiame I Seime ir pilnos kadencijos II Seime), turėdami seimuose nežymią daugumą. Vis dėlto pirmoji parlamente patvirtinta vyriausybė (VI iš eilės, veikusi 1920-1922 m.) buvo koalicinė, jai vadovavo Kazys Grinius, atstovavęs Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partiją ir Lietuvos valstiečių sąjungą, kurios į rinkimus ėjo viename bloke. Prezidento pareigas 1920-1922 m. ėjo St. Seimo pirmininkas Aleksandras Stulginskis, priklausęs krikščionims demokratams.
1926 m. pavasarį, pirmą kartą rinkimuose dalyvaujant Klaipėdos krašto gyventojams, balsai persiskirstė būtent opozicijos naudai. Kartu su socialdemokratais ir tautinių mažumų atstovais organizavę koaliciją, liaudininkai įgijo santykinę daugumą seime ir sudarė naują vyriausybę, o nauju prezidentu, vietoj 1922-1926 m. buvusio A. Stulginskio, tapo valstiečių liaudininkų lyderis K. Grinius. Kairiosios pakraipos valdžia apribojo katalikų bažnyčios įtaką, pagerino tautinių mažumų padėtį, ėmėsi skelbti ryžtingų reformų būtinybę, ragino taupyti valstybės lėšas, pvz. sumažinti karininkams atlyginimus ir t. t. Žinoma, tai negalėjo patikti krikščionims demokratams ir nacionalistiškai nusiteikusiai karininkijai. Tarp dalies karininkų jau seniai brendo nepasitenkinimas parlamentine santvarka, o 1926 m. politiniai įvykiai tik paspartino imtis ryžtingesnių veiksmų. Nepatenkinti šalies politine raida tie karininkai (V. Grigaliūnas-Glovackis, V. Skorupskis, J. Petruitis ir kt.) ėmė ruošti valstybės perversmą, tačiau slaptai ieškojo politinės paramos tarp įtakingesnių valstybės vyrų. Kadangi tai buvo „nešvarus“ dalykas, krikščionys demokratai mielai užleido tam tikrą politinę iniciatyvą nacionalistinių intelektualų partijai - Tautininkų sąjungai, kuri liaudyje nebuvo itin populiari, todėl neatrodė būsianti pavojinga vėlesnėje kovoje dėl valdžios. Tautininkų lyderiai A. Smetona ir A. Voldemaras jau seniai svajojo apie sugrįžimą į valdžią perversmo keliu. Valstybės perversmas įvyko 1926 m. gruodžio 17 d. naktį. Teisėta valdžia veikė neryžtingai, nesuorganizavo pasipriešinimo, buvo priversta atsistatydinti, taip legalizuojant vyriausybės ir prezidento pasikeitimą. Prezidento funkcijų ėmėsi Antanas Smetona, o vyriausybei ėmė vadovauti Augustinas Voldemaras. Krikščionys demokratai parėmė juos Seime, taip sudarydami tam tikrą perversmininkų valdžios teisėtumo įspūdį. Tačiau 1927 m. A. Smetona Seimą paleido ir ėmė stiprinti savo autoritarinį režimą, ką atspindėjo ir jo 1928 m. dekretu paskelbta naujoji konstitucija. 1929 m. A. Smetona sugebėjo pašalinti A. Voldemarą iš valdžios ir liko vienvaldžiu lyderiu. Ministru pirmininku nušalinus A. Voldemarą tapo A. Smetonos svainis Juozas Tūbelis, išbuvęs šiame poste nuo 1929 m. rugsėjo iki 1938 m. kovo. Jis ilgiausiai išbuvo Ministru pirmininku tarpukario Lietuvoje.
Lietuva pirmoji iš Baltijos valstybių pasuko diktatūros keliu (Latvijoje ir Estijoje perversmai įvyko 1934 m.). Lietuvoje valdžios atrama palaipsniui tapo tautininkų partija, iki 1933 m. virtusi masine, o 4 dešimtmečio viduryje buvo uždrausta visų kitų politinių partijų veikla. A. Smetona siekė savo valdžios legitimavimo regimybės. Iš anksto kruopščiai parinkti atstovai 4 dešimtmetyje porą kartų (1931 ir 1938 metais) išrinko A. Smetoną šalies prezidentu (kitų kandidatų nebuvo). Nedemokratiškai buvo išrinktas ir Lietuvos 1936 m. Seimas, kurį sudarė tik 49 atstovai (visi - vyrai). 1938 m. jis priėmė 3-iąją nuolatinę konstituciją, dar labiau iškeliančią prezidento galias. Kadangi A. Smetona valdė daugiau kaip pusę nepriklausomybės laikotarpio (nuo 1926 m. pabaigos iki 1940 m. birželio vidurio), tai šis laikotarpis daugelio žmonių sąmonėje po II pasaulinio karo siejosi būtent su „Smetonos laikais“. Komunistai Smetonos režimą vadino „fašistiniu“, 1940 metais — „plutokratiniu“, sovietmečiu buvo vartojamas ir „smetoninis“, ir „smetoninis-fašistinis“ įvardijimai. Šiuolaikinėje akademinėje literatūroje jis vadinamas „autoritariniu“. A. Štromas vartojo „patriarchalinės diktatūros režimo“ sąvoką. Smetonos gerbėjai mieliau vartoja „aksominės“ diktatūros ar „autoritetinio“ režimo terminus. Dar yra sutinkamas „prezidentokratijos“ terminas, kuris šiuo atveju suprantamas ne kaip demokratijos su stipriu prezidentu, o kaip diktatoriaus, atliekančio Prezidento funkcijas, režimo apibūdinimas. Pats A. Smetona jo valdymo metu oficialiai dar buvo vadinamas „Tautos Vadu“. Dėl to, o ir dėl A. Smetonos valdymo pobūdžio, tas režimas lietuvių išeivijoje kartais dar buvo vadinamas „vadistiniu“.
Gruodžio 17-osios perversmo politinė vadovybė suprato, kad Lietuvos nepriklausomybė yra trapi ir laikina. Lietuva anksčiau ar vėliau gali būti užimta galingesnių kaimynų. Kol dar yra laiko būtina sustiprinti tautą ir paruošti ją lemtingiems išbandymams. O tai per A. Smetonos ir tautininkų valdymo laikotarpį buvo stengiamasi padaryti. Intensyviai vyko lietuvių kalbos įtvirtinimas visose gyvenimo sferose, jaunosios kartos auklėjimas tautiškos nepriklausomybės dvasia ir kiti valstybiniai dalykai, reiškę lietuvių valstybės ir nacionalinės civilizacijos kūrimą bei plėtotę. Buvo neaišku, kiek dar liko laiko iki to momento, kai Lietuvą pavergs kaimyninės valstybės, nepalankios Lietuvos nepriklausomybei. Į ją tiek Maskvoje, tiek Berlyne, tiek Varšuvoje buvo žiūrima kaip į laikiną dalyką. „Lietuva trijų imperialistų replėse“ — taip galima būtų apibūdinti padėtį pasirėmus lietuvių istoriko Jono Švobos formuluote. Dėl to gali būti geriau suprantama, dėl ko A. Smetonos režimas skubėjo per trumpą laiką nuveikti tiek, kiek kitoms Europos tautoms pavyko pasiekti per žymiai daugiau metų. Istorijos duotas laikas buvo palyginus trumpas, bet lietuvių kalbai pirmą kartą istorijoje tapus valstybine, buvo spėta įtvirtinti ją šiame statuse. Lietuvos nepriklausomybė buvo trapi visą 1918-1940 m. laikotarpį, tačiau ji nesubyrėjo pati savaime. Nepriklausomybės praradimą lėmė hitlerinės Vokietijos ir stalininės Sovietų Sąjungos konfrontacija ir tarpusavio susitarimai pasidalijant Lenkiją ir Baltijos kraštų teritorijas. Lietuvos valdžia, 1939 m. kovo 22 d. sutartimi atiduodama Klaipėdos kraštą nacionalsocialistų valdomai Vokietijai sumažėjo teritoriškai, tačiau 1939 m. spalio 10 d. sutartimi su Sovietų Sąjunga atgavo Vilnių ir dalį teritorijų, 1920 m. atplėštų nuo Lietuvos.
Bendroji padėtis[keisti]
Plotas nuo 1921 m. gegužės iki 1923 m. pradžios – 52 822 km².
Plotas 1923-1939 m. (iki 1939 m. kovo) – 55 670 km².
Plotas nuo 1939 m. spalio – 59 731 km² (kitais duomenimis - 59 477 km²).
1923 m. gyventojų surašymas kainavo 605,6 tūkst. litų, dabartinis – 30 mln. litų [Straipsnio autorius: Antanas Seibutis. Paskelbta: lrytas.lt, 2011-03-04]
Kiek Lietuvoje būta „respublikų“? Valstybės kontinuiteto problema politinėje istorinėje simbolikoje [Aivo Ragausko straipsnis akademiniame žurnale „Parlamento studijos“ 2006, Nr. 6.]
Lietuvos Respublikos vyriausybė 1918-1940 m. [LNM virtuali paroda, archyvuotas pradinis tinklalapis]
Parlamentarizmo I Lietuvos Respublikoje (1918–1940 m.) bruožai [Straipsnio autorius: Liudas Truska]
J. Le Bideau tyrimai: naujas požiūris į Lietuvos ir Lenkijos santykius tarpukariu iš Šiaurės Afrikos
THE STRUCTURE AND OPERATION OF LITHUANIA'S PARLIAMENTARY DEMOCRACY 1920 — 1939 [Straipsnio autorius: JUOZAS B. LAUČKA]
Kaune veikia unikali paroda „Iš lito istorijos“ [Teksto autorė: Jurga Chomskytė-McGeever]
Valstybinė kalba Lietuvos kariuomenėje (1918–1940 m.) [Monografija, išleista 2010 m. Vilniuje]
Palangos grąžinimas Lietuvai [Teksto autorė: Danutė Mukienė] —— „Nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo pradėta rūpintis Palangos ir jos apylinkių grąžinimu Lietuvai. Ši teritorija daugiau kaip 100 metų (1819-1921) priklausė Kuršo gubernijai.“ -- Palangos įspūdžiai [Lietuvos Ūkininkas. 1921 04 07, p. 6]
Litauen zwischen Deutschland, Polen und der Sowjetunion, 1918-1945 [Straipsnio autorius: Joachim Tauber]
1918-1940 m. teisės aktų paieška [Duomenų bazė]
Lietuvos Aidas, 1917-1940 [Nuskanuoti „Lietuvos Aido“ numeriai duomenų bazėje epaveldas.lt]
Parlamentinių procedūrų raida Lietuvos Respublikos Seime 1918-1940 m. [Irenos Kryžanauskienės magistro baigiamasis darbas]
Shared Destiny: The Lithuanian State and Diplomacy between the two World Wars [Teksto autorius: Algimantas Kasparavičius]
Motociklininkų judėjimo Lietuvoje istorija (I) --- II dalis --- III dalis [Rimas Bružas, www.DELFI.lt]
Tarpukario automobilių istorijos [Publikuota: 2008-11-07. Autorius: LAIMONAS GRYVA. Pilna straipsnio versija prieinama „Verslo žinių“ prenumeratoriams.]
Из справки об антисоветских политических партиях [Из сборника документов "Органы государственной безопасности СССР в Великой Отечественной войне", том 1 "Начало 22 июня - 31 августа 1941 года"]
1918-1922 m.[keisti]
1918-1922 metai — tai nepriklausomos Lietuvos pagrindų kūrimo laikotarpis. Natūraliai atrodytų nagrinėti jį 2 dalimis, apimant ir 1917 metus, kaip įžangą į tolesnius įvykius, t. y. 1917-1920 metus (ypač nuo Lietuvių konferencijos ir Lietuvos Tarybos atsiradimo 1917 m. rugsėjį iki Steigiamojo Seimo darbo pradžios 1920 m. gegužę). Po to galima išskirti 1920-1922 m. laikotarpio dalį, kai veikė Steigiamasis Seimas. Pastaruoju atveju yra labai patogu, kad svetainėje epaveldas.lt yra paskelbtos Steigiamojo Seimo posėdžių stenogramos. Dėl to šio svarbaus istorijos šaltinio nagrinėjimas yra lengvai realizuojamas.
Vasario 16-osios Aktas ir jo priėmimo istorinės aplinkybės
Lietuvos Valstybės atkūrimui – 95 [Virtuali paroda]
Kodėl signatarų dvidešimtuką sudarė vieni vyrai?
Lietuvos nepriklausomybės akto paskelbimas [Teksto autorius: Juozas Skirius. Skyrelis iš elektroninio vadovėlio „Gimtoji istorija“]
Istorikas A.Jakubčionis: „Nepriklausomybės deklaracija - tai tarsi pirmasis kūdikio klyksmas“ [lrytas.lt, 2008-02-13, iš "Ūkininko patarėjas"]
„Lietuvos Aido“ 1918 m. vasario 19 d. titulinis puslapis [+ kiekvieno signataro nuotrauka ir gimimo bei mirties duomenys]
Vasario 16-osios Akto signatarai [S. Jegelevičiaus straipsnis] --- Žemaičiai: Lietuvos nepriklausomybės akto signatarai [„Žemaičių žemė“ 2013 Nr. 1. p. 15-20.] --- Tarp Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarų – net 5 masonai
Tomas Baranauskas. Vasario 16-osios Aktas pabrėžė valstybės tęstinumą [Pirmą kartą paskelbta omni.lt, 2006 02 16]
Lietuvos Tarybos Prezidiumas [1918 m. fotonuotrauka]
Vasario 16-ji: skirtingi istorikų vertinimai [Povilo Lasinsko straipsnis laikraštyje „Universitas Vytauti Magni“, 2002 m. Nr. 1]
Jonas Vileišis ir Vasario 16-osios Aktas [Straipsnio autorius: Dobilas Kirvelis. Skelbta: žurnale „Mokslas ir gyvenimas“ 2001 m. Nr. 12.]
Redakcijos paštas. Jonas Vileišis ir Vasario 16-osios aktas [Straipsnio autorius - Jonas Aničas. Skelbta: lzinios.lt, 2017.10.05]
Vasario 16 d. Akto veikos politinis ir etninis arealas [Straipsnio autorius – Antanas Tyla. Paskelbta žurnale „Mokslas ir gyvenimas“ 1998 Nr. 2]
Istorikas A.Kasparavičius: Vasario 16-osios akto reikšmė?
Viltis rasti Vasario 16-osios akto originalą vis labiau blėsta [BNS ir lrytas.lt informacija, 2006-02-13]
Klaipėda 1918-ųjų vasario 16-ąją: tarp laisvės ir naudos [Kauno diena, 2012-02-15]
Deklaration des Kommissars für Litauische Angelegenheiten Mickevičius vom 9. Februar 1918 [Dokumento internetinė publikacija remiantis paskelbtu šaltiniu leidinyje: Der Friede von Brest-Litowsk. - Düsseldorf, 1971, S. 520-524]
Vasario 16-ąją švenčia ir „Google“
Lietuviams valstybingumą geriausiai įprasmina Vasario 16-oji, ne Kovo 11-oji
Ar Vasario 16-osios Aktas užgesins nesantaiką? [Respublika.lt, 2017 balandžio mėn. 18 d.]
Istorikas: aspektai, kodėl niekas neieškojo Nepriklausomybės Akto Vokietijoje
Juozas Skirius. Vasario 16-osios Akto genezė tarptautinių santykių 1917-1918 m. kontekste
Vasario 16-osios aktas: penkios dienos ir šimtas metų... [Bernardinai.lt, 2018-01-25]
Kas 1918 metais nuvežė Nepriklausomybės Aktą į Berlyną [Viktoras Jencius-Butautas]
Petro Klimo "Dienoraštis" [ištrauka]
Vasario 16-osios Akto mįslės: kas slypi senų rūmų Vilniuje sienose
Kita medžiaga
Der Friedensvertrag von Brest-Litovsk, 3. März 1918 [1918 m. kovo 3 d. Brest-Litovsko taikos sutarties dokumentų akademinė publikacija internete.]
Sergej von Cube. Ein württembergischer Prinz auf dem Thron von Litauen, 1918 [Annaberger Annalen, Ausgabe 8, 2000]
A King in Lithuania [The New York Times, July 28, 1918]
Suvedžiotas ir pamestas karalius [Straipsnio autorius: Aras Lukšas. Pirmą kartą publikuota žurnale „Veidas“, 2008-07-28 Nr. 30.]
Karališkojo kraujo paieškos: Lietuva ir šimto dienų karalius [Mindaugas Peleckis karališkais klausimais pakalbino istoriką Tomą Baranauską. Skelbta: bernardinai.lt, 2006-10-24]
Urachas – Mindaugas II: popierinis Lietuvos karalius?
ALFRED ERICH SENN. THE ACTIVITY OF JUOZAS GABRYS FOR LITHUANIA'S INDEPENDENCE, 1914 - 1920 [Lituanus, Volume 23, No.1 - Spring 1977]
Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatiniai dėsniai [Valstybės Tarybos priimta 1918 m. lapkričio mėn. 2 d.]
1919 m. balandžio 22 d. Vilniuje lenkų ir lietuvių kalbomis paskelbtas J. Pilsudskio atsišaukimas į Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės gyventojus [Atsišaukimo atvaizdas JPG formatu]
Politiniai ir teisiniai veiksniai, lėmę ankstyvą Lietuvos Tarybos pasitraukimą iš politinės arenos [Straipsnio autorius: Mindaugas Maksimaitis. Paskelbta akademiniame tęstiniame leidinyje „Jurisprudencija/Jurisprudence“ 2009, Nr. 4(118), p. 7–20.]
1918–1920 m. laisvės kovos [Iš radijo laidų ciklo „Laisvės kryžkelės“]
LIETUVOS KARIUOMENĖ ILŪKSTĖS APSKRITYJE 1919–1920 METAIS [Autorius: Ēriks JĒKABSONS. Vertimas iš latvių kalbos]
Z ORŁEM PRZECIW POGONI. Powstanie sejneńskie 1919.
Tadeusz Radziwonowicz. Rok 1920 na Suwalszczyźnie [Rocznik Augustowsko-Suwalski. Tom I, 2001]
Kaip atsitiko, kad lietuviais gimėm? [Kęstučio Skrupskelio straipsnis žurnale „Kultūros barai“ 2007 Nr. 9. Internetinė straipsnio versija paskelbta lrytas.lt, 2007-10-06.]
Sutartis, atnešusi nusivylimą [Tomas Čyvas, Aras Lukšas, žurnalas „Veidas“] —— Apie Lietuvos ir Sovietų Rusijos 1920 m. taikos sutartį.
Nauja pažiūra į buvusius Lietuvos-Lenkijos santykius (P. Lossowskio knyga) [Parašė A. Bendorius. Tai 1966 m. Varšuvoje išleistos P. Lossowskio knygos "Stosunki polsko-litewskie w latach 1918-1920" recenzija.]
Ar reikėjo Lietuvai priimti Hymanso projektą? [Dr. Audronė Veilentienė (www.voruta.lt, 2010-12-26)]
Nacionalinės pinigų sistemos ir Lietuvos banko sukūrimas 1922 m. [Mokslinio straipsnio autorius: Vladas Terleckas]
Lito „tėvas“ - Vytautas Petrulis [Straipsnio autorius: Antanas Seibutis. Paskelbta: balsas.lt, 2009.09.10.]
E. J. Harrison. Lithuania Past and Present [1922 m. anglų kalba išleistos knygos pilnas tekstas]
Steigiamasis Seimas
Kaunas. Steigiamojo Seimo Rūmai [Atvirukas. O. Vitkauskytės knygyno Kaune leidinys. ~1920 m.]
Steigiamasis Seimas (1920-1922) [Lietuvos Respublikos Seimo svetainėje patalpinta medžiaga]
Steigiamasis Seimas [Parašė A. K.]
Lietuvos Steigiamojo Seimo sukaktis [Paskelbta: „XXI amžius“, 2005 Nr. 38. Teksto autorius: Zigmas Tamakauskas.]
Prieš 90 metų tapome demokratine valstybe [veidas.lt, 2010.05.19.]
Pirmasis demokratijos egzaminas [Straipsnio autorius: Aras Lukšas. Paskelbta laikraštyje „Lietuvos žinios“ 2010 balandžio 16 d., Nr. 85 (12614).]
Santaros rinkiminis 1920 m. plakatas [Nuskanuotas spaudinio vaizdas portale epaveldas.lt]
Steigiamojo Seimo rinkimų dieną [Agitacinis lapelis, kuriame raginama balsuoti už Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partiją ir Valstiečių sąjungos kandidatus]
Steigiamasis Seimas ir jo oratoriai [Straipsnio autorius: Algis Kasperavičius. Paskelbta: LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 12.]
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir Lietuvos Steigiamasis Seimas [Teksto autorius: Leonas Kaziukonis]
Socialdemokratai 1922m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo procese (1920-1922 m.) [Tekstas, paskelbtas Vytenio Andriukaičio svetainėje]
Steigiamojo Seimo darbai [Posėdžių stenogramų skanuotas leidinys, patalpintas epaveldas.lt portale]
Piliečiai! [Steigiamojo Seimo 1920 m. rugsėjo 25 d. atsišaukimas, raginantis ginti Lietuvą nuo lenkų puolimo]
Šimtas dvylika karalių [Straipsnio autorius: A. Jakštas. Paskelbta: laikraštyje „Tauta“, 1920 05 22, nr. 22 (31), p. 1]
Aleksandras Stulginskis - pirmasis Lietuvos Respublikos prezidentas [Straipsnio autorius Gintautas Čižiūnas nepagrįstai A. Stulginskį įvardija kaip pirmąjį konstitucinį Lietuvos prezidentą. Formaliai pirmuoju Lietuvos prezidentu yra laikomas Antanas Smetona. Antra vertus, straipsnio pavadinime savotiškos logikos yra, mat A. Smetona buvo prezidentu 1919-1920 m. dar iki St. Seimo, paskelbusio Lietuvą Respublika. Kitaip sakant, A. Smetona buvo pirmas prezidentas, bet tada Lietuvos Respublikos formaliai dar nebuvo. O St. Seimui paskelbus Lietuvos Respubliką seimo pirmininku išrinktas A. Stulginskis ėmė vykdyti prezidento funkcijas.]
KONSTITUCIJOS PERŽIŪRĖJIMO INSTITUTAS LIETUVOS STEIGIAMAJAME SEIME
Steigiamasis seimas Kaune [Portale kaunozinios.lt, 2010-10-09 paskelbtas straipsnis]
Valstiečiai liaudininkai Steigiamajame seime (1920 06 19–1922 02 02) : tarp koalicijos ir opozicijos [Danutės Stakeliūnaitės straipsnis leidinyje: Politikos mokslų almanachas. 2010, [T.] 7, p. 35-62.]
Socialdemokratų santykis su Lietuvos Respublikos demokratizacijos procesu Steigiamojo Seimo darbo metu 1920-1922 m. [Straipsnio autorius: Gintaras Mitrulevičius. Paskelbta žurnale „Parlamento studijos“ Nr. 9, 2010 m. ]
Apie Steigiamojo Seimo konstitucinės kūrybos pritaikymą išsivaduosiančiai Lietuvai: išeivijos požiūris (1945–1990) [Straipsnio autorius: Mindaugas Maksimaitis]
Demokratijos gimimas Lietuvoje: Steigiamojo Seimo atvejis [Teksto autorius: Algimantas Kasparavičius]
Nepriklausomybė ar unija? Steigiamojo Seimo požiūris į santykius su Lenkija [Straipsnio autorė: Audronė VEILENTIENĖ. Paskelbta: „Istorija“. Mokslo darbai. T. 76 (2009 Nr. 4.)]
1924 m. leidinyje – Steigiamojo Seimo narių biografijos ir atvaizdai [Straipsnio autorius: Antanas Seibutis]
Lietuvos suverenumas Steigiamajame Seime [Parašė Vytautas Vaitiekūnas]
Lietuvos valstybės pagrindus tiesiant [Parašė Pranas Pauliukonis]
3 ir 4 dešimtmečiai[keisti]
Seminaro tikslas būtų aptarti bendrą tarpukario Lietuvos padėtį, raidą, esmines tendencijas, pasiekimus, trūkumus ir t. t. Galima išskirti du esminius laikotarpius tarp dviejų pasaulinių karų: parlamentinės demokratijos (1920-1926 m.) ir autoritarinio režimo (nuo 1926 m. gruodžio 17-osios valstybės perversmo iki 1939 m. rudens, kai rugsėjo 1 d. prasidėjo II pasaulinis karas ir nuo tų metų spalio mėn. nepriklausomoje Lietuvoje buvo įkurtos sovietų karinės bazės).
Lietuvos kariuomenės skaičiai 1920-1939 m. [Jono Vaičenono straipsnis žurnale „Karo archyvas“ T. XVII, p. 144-180.]
Antanas Smetona [Nuotrauka iš knygos: Lietuvos albumas. Kaunas, 1921.]
Cenzūros laikai: kai prezidentas buvo vadinamas Moze, Mesijumi ir Antanuku
Kai žodis „Seimas“ Lietuvoje buvo šventas [Straipsnio autorius: Mindaugas Tamošaitis]
Parlamentinė demokratija: pabaigos pradžia [Autorius: Aras LUKŠAS. Paskelbta: lzinios.lt, 2010 m. gegužės 21 d.]
Augustinas Voldemaras [Straipsnis anglų kalba akademiniame žurnale "LITUANUS" Volume 30, No.3 - Fall 1984. Straipsnio autorė: Kristina Vaičikonis.]
Dangiras Mačiulis. Kultūros paveldo apsauga nepriklausomoje Lietuvoje (1918-1940) [Lituanistica, 2003, Nr. 4(56), p. 18-40]
Algimantas Kasparavičius. Kunigas ir politika: Mykolo Krupavičiaus veiklos štrichai [XXI amžius, 2005 Nr. 96]
Valentinas Stundys. Prelatas M.Krupavičius – krikščionių demokratų ir Lietuvos valstybės patriarchas [lrytas.lt, 2006-09-21]
Kazio Griniaus 140-osios gimimo metinės [Lietuvos centrinio valstybės archyvo paroda]
Paroda, skirta Kazio Griniaus jubiliejui paminėti [Veikė Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje 2016 02 15 - 2016 03 10]
Lithuania Through Polish Eyes, 1919-1924 [LITUANUS, Volume 26, No.1 - Spring 1980. Straipsnio autorius: Alfred Erich Senn]
Jonas Rudokas. Pirmasis Lietuvos prezidentas, tapęs diktatoriumi [Veidas, 2004.08.12 - Nr. 33]
Du prezidentai: keliai ir kryžkelės [Straipsnio autorius: Aras Lukšas]
Achilo kulnas: parlamentarizmo ir politinės kultūros problemos Lietuvoje 1920—1926 metais [Lrytas.lt skaitytojams –žurnale „Kultūros barai“ 2007 m. Nr. 3 išspausdintas istoriko Algimanto Kasparavičiaus tekstas apie parlamentarizmo ir politinės kultūros problemas Lietuvoje tuoj po nepriklausomos valstybės atstatymo.]
2. Achilo kulnas: parlamentarizmo ir politinės kultūros problemos Lietuvoje 1920-1926 m. —— „Išėjo žurnalo „Kultūros barai“ [2007 m.] balandžio mėnesio numeris. Žurnalo redakcija leido lrytas.lt skaitytojams pateikti antrąją istoriko A.Kasparavičiaus straipsnio apie parlamentarizmo ir politinės kultūros problemas Lietuvoje 1920-1926 metais.“
Slaptoji policija prieškario valstybininkų biografijose (1) —— Tęsinys (2) —— Tęsinys (3) —— Tęsinys (4) [Vidmantas Valiušaitis, Žurnalas „Valstybė“. Internete publikuota DELFI.lt, 2009]
Change in the Studies of Education in Lithuania in the Period of 1918-1940 [By Juozas Žilionis; Asta Meškauskienė. Source: „Pedagogika“, T. 85 / 2007, p. 14-21, on www.ceeol.com.]
Z. Butkus: Kremlius visada siekė valdyti politinius procesus Lietuvoje [Balsas.lt, 2008.01.29.]
ALBERT N. TARULIS. SOVIET POLICY TOWARD THE BALTIC STATES 1918-1940 [1959 m. išleistos knygos pilnas tekstas]
Lietuvos III Seimas ir 1926 m. gruodžio 17-osios perversmas
III Seimas (1926–1927) [© Seimo kanceliarija]
Pasirodė knyga apie Lietuvos III Seimą (1926–1927) [lzinios.lt, 2014.02.18]
Gimtadienio dovana – perversmas [Vita Ulytė-Grigelevičienė | 2011-11-25]
Visuomenės pasirinkimas: kodėl (pra)laimėjo III Seimas [Straipsnio autorė: Dr. Danutė Blažytė-Baužienė. Skelbta: „PARLAMENTO STUDIJOS“ NR. 8. 2009 m.]
Istorikas Mindaugas Tamošaitis apie III Seimo veiklos pobūdį
LYDERIO PROBLEMA PARLAMENTINĖJE VALSTYBĖJE. SEIMO FRAKCIJŲ VADOVAI PARLAMENTINĖS KRIZĖS LAIKOTARPIU 1926 M. [Straipsnio autorė: Audronė Žemaitytė-Veilentienė]
Lietuvos socialdemokratu politika III Seimo darbo metu (1926-1927 m.) [Čia pateikiamas tekstas buvo išspausdintas 2006 m. žurnale „Gairės“, Nr. 12. Straipsnio autorius: Gintaras Mitrulevičius.]
Nepuolimo sutartis su Maskva: pergalė ar pralaimėjimas? [Autorius: Aras LUKŠAS]
1926 gruodis: perversmas ar sukilimas? [Straipsnio autorius: Aras Lukšas, 2008]
Savanorių kūrėjų vienijimosi idėjos įgyvendinimas 1926 m. rudenį [Teksto autorė: Aušra Jurevičiūtė]
1926 m. valstybės perversmas [Gedimino Kulikausko tekstas skaitmeniniame vadovėlyje „Gimtoji istorija“.]
Perversmas ar išgelbėjimas? [Populiariai parašytas Petro Katino straipsnis leidinyje „XXI amžius“ 2007 sausio 4 d., Nr. 1.]
1926 m. gruodžio 17-osios valstybės perversmas – žvilgsnis po 80 metų [Kultūros barai, 2006 Nr. 12]
Į visuomenę → Išlikusio originalo vaizdas [Laikinosios Karo Valdžios atsišaukimas į visuomenę po 1926 m. gruodžio 17-osios perversmo]
„Šių metų gruodžio 17 dieną, kada buvo sukviesti dalių vadai sveikinti Respublikos prenibentą, dešiniųjų grupės, vadinamos fašistais, padedami nesąziningų karininkų - Plechavičiaus, Glovackio ir Skorupskio ...“ [Spausdintas atsišaukimas, kurį pasirašė pulkininkas Jakaitis]
Lietuvos Respublikos Prezidento aktas, 1926 m. gruodžio 20 d. [Faksimilinis LCVA saugomo dokumento atvaizdas]
Valstybiniai perversmai Baltijos šalyse(1926 ir 1934 m.): panašumai ir skirtumai [Straipsnio autorius: Zenonas Butkus. Paskelbta: Lietuvos istorijos studijos. T. 18, 2006, p. 69-82.]
Dėl 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo vertinimo lietuvių sovietinėje istoriografijoje [Straipsnio autorė: Aldona Gaigalaitė]
Naujas žvilgsnis į Kazio Griniaus ir Mykolo Sleževičiaus veiksmus 1926 m. gruodžio 17 d. įvykiuose [Straipsnio autorius: Mindaugas Tamošaitis]
Du prezidentai: keliai ir kryžkelės [A. Smetonos ir K. Griniaus biografijų sugretinimas]
Ar nuteisti mirties bausme keturi komunistai buvo tik keturi? [Straipsnio autoriai: Aleksandras Vitkus, Peisachas Freidmanas]
1926 m. gruodžio 17 d. perversmas Kaune [Paskelbė: Renatas Jakimavičius / kaunozinios.lt, 2010-10-16.]
1926-ųjų perversmo sukakties paraštėje [Straipsnio autorius: Vidmantas Valiušaitis]
Demokratijos „išdavimo“ pamoka Lietuvos valstiečių liaudininkų partijai [Straipsnio autorius: Mindaugas Tamošaitis]
Perversmas ir parlamentinė kontrolė [Parašė Andrius Vaišnys]
Views of Western Countries on the 1926 Coup d′État in Lithuania [Author: Algimantas Kasparavičius. In: LITHUANIAN HISTORICAL STUDIES. Vol. 12: 2007. Vilnius: LII leidykla, 2009, p. 113-140.]
Der Staatsstreich von 1926 in Litauen: Verlauf und Hintergründe [Jahrbücher für Geschichte Osteuropas. Neue Folge, Bd. 28, H. 2 (1980), S. 220-242. Straipsnio autorius: Manfred Hellmann.]
Ignas Paškevičius [Ignas Paškevičius – trumpiausiai dirbęs Lietuvos saugumo struktūrose Politinės policijos vadovas (1926 m. liepos 20 d.–gruodžio 17 d.)]
Antanas Račys [Vadovavo Lietuvos saugumo tarnybai 1926 m. gruodžio 23 d.–1927 m. sausio 12 d.]
Augustino Voldemaro vyriausybės ministrų personalijos (1926 m. gruodis–1929 m. rugsėjis) [Straipsnio autorius - Algis Bitautas. Paskelbta: „Istorija“. Mokslo darbai. 89 tomas (2013 nr. 1), p. 4-19.] ]
Gruodžio 17 – oji – tautinės Lietuvos valstybės gimimas [Straipsnio autorius: Algimantas Liekis]
Skandalingas karinio perversmo metinių minėjimas Kaune [Straipsnio autorius: Tomas Tomilinas]
Legenda apie keturis komunarus [Autorius: Aras LUKŠAS. lzinios.lt, 2012.10.26]
Laiko ženklai. Klaipėdos krašto grąžinimas Lietuvai, 1926m. politinis perversmas [LRT televizijos laidos įrašas]
Lietuvos III Seimo prezidiumo 1936 m. rugpjūčio mėn. 27 d. posėdžio protokolas
Tautininkų ir krikščionių demokratų pasitarimų protokolai (1927 m. balandis, spalis–lapkritis) [Publikaciją parengė Mindaugas Tamošaitis]
Antanas Martinionis. DVIKOVA BAIGĖSI LYGIOSIOMIS: Kodėl krikščionys demokratai nemėgo tautininkų ir Antano Smetonos? [Komjaunimo tiesa, 1989 m. gruodžio 14 d., Nr. 237]
Ar Lietuvai reikalingi perversmai? [Česlovo Iškausko žurnalistinis dienoraštis, 2010-12-17]
7-oji Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda. Kaunas, 1928 m. [Lietuvos centrinio valstybės archyvo virtuali paroda]
Gediminas Rudis. Antisemitinės tendencijos voldemarininkų judėjime 1928-1940 m. [2006.05.31]
Lietuvos politinės dešinės radikalizacija XX a. ketvirtajame dešimtmetyje [Straipsnio autorius: Artūras Svarauskas]
Kultūrbolševizmas Lietuvoje XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Režimas prieš parlamentarizmą: „penktosios kolonos“ telkimo pradžia [Straipsnio autorius: Mindaugas Tamošaitis]
Tautininkai prieš komunizmą: tarp kūjo ir priekalo [veidas.lt]
LIETUVOS DARBO FEDERACIJOS NESUTARIMAI SU KATALIKŲ POLITINE SROVE PO 1926 m. PERVERSMO [Straipsnio autorius: Artūras Svarauskas]
Lietuva tautininkų epochoje: tarp autoritarinės diktatūros ir konsoliduotos demokratijos [Straipsnio autorius: Marius Kundrotas]
Lietuvos kariuomenės kūrėjų sąjunga ir jos vaidmuo vidaus politikoje 1927-1940 metais [Mokslinio straipsnio autorė: Aušra Jurevičiūtė]
Freudenschafts- und Zusammenarbeitsvertrag zwischen den Baltischen Staaten, 12.September 1934 [1934 m. draugystės ir bendradarbiavimo sutartis tarp Baltijos šalių]
Gintautas Surgailis. Lietuvos karinis laivynas 1935-1940 [2003 m. išleistos knygos tekstas internete]
Karinis rengimas Lietuvos mokykloje (1929-1940 m. [2009 m. monografija, pilnas tekstas]
Prastą nuotaiką J. Šliūpui praskaidrindavo jūra
Totalitarian and authoritarian regimes in Europe: legacies and lessons from the twentieth century [2006 m. išleista knyga]
1938-1939[keisti]
Seminaro tikslas būtų įsigilinti į tarptautinę Lietuvos padėtį aštrėjant tarptautiniams santykiams Antrojo pasaulinio karo išvakarėse ir jam prasidėjus. Tai galėtų būti ir įvadinė tema nagrinėjant 1940 m. įvykius, kai Lietuvos nepriklausomybė buvo prarasta.
Careful Smetona [From the Dec. 26, 1938 issue of TIME magazine]
1938 m. Lietuvos Konstitucija [Konstitucijos tekstas Vikišaltiniuose]
Lenkų karinio diplomato Lietuvoje atsiminimai [Parašė Antanas Bendorius]
Ultimatum i nawiązanie stosunków z Litwą w 1938 r. [Mariusz A. Roman, 2009-03-17]
80 lat temu Polska i Litwa nawiązały stosunki dyplomatyczne [Mariusz Jarosiński]
Ultimatum wobec Litwy - 1938 [Lenkų filmuota medžiaga]
"Ultimatum Polskie do Litwy 17 marca 1938 roku” - P. Łossowski - recenzja [Recenzijos autorius: RAFAŁ KUZAK]
Дневник Временного поверенного в делах СССР в Литве Н.Г. Позднякова [N. Pozdniakovo dienoraščio 1939 m. kovo 20 d. ir 22 d. įrašai.]
Tuščias šūvis: galimybės atremti Vokietijos karinę grėsmę 1939 metais [Mokslinio straipsnio autorius: Vytautas Jokubauskas]
Сталин И. Речь на заседании политбюро ЦК ВКП(б) 19 августа 1939 года [J. Stalino kalbos VKP(b) CK 1939 m. rugpjūčio 19 d. posėdyje tekstas rusų kalba, paskelbtas Библиотека Гумер, duodant nuorodą į archyvą: Центр хранения историко-документальных коллекций, бывший ОСОБЫЙ архив СССР, ф.7, оп.1, д.1223.]
Lietuvos generalinio konsulo Karaliaučiuje L. Dymšos pranešimas 1939 m. rugpjūčio 23 d.
Lietuvos pasiuntinio L. Natkevičiaus pranešimas iš Maskvos 1939 m. spalio 11 d. [Archyvinio dokumento faksimilė]
Lietuvos generalinis konsulatas Vilniuje (1939 m. rugsėjis–spalis)
The Meaning of the Soviet-German Non-Aggression Pact [V. M. Molotovo kalba, pasakyta TSRS Aukščiausioje Taryboje 1939 m. rugpjūčio 31 d., vertimas į anglų kalbą]
SAULIUS SUŽIEDĖLIS. THE MOLOTOV-RIBBENTROP PACT AND THE BALTIC STATES: AN INTRODUCTION AND INTERPRETATION [LITUANUS, Volume 35, No.1 - Spring 1989]
The Molotov-Ribbentrop Pact: The Documents [LITUANUS, Volume 35, No.1 - Spring 1989]
Hitlerio–Stalino pakto priežastys ir padariniai [Teksto autorius: Joachim Tauber iš Vokietijos]
Piotr Łossowski. Neutralność Litwy ["Apokryf" Nr. 15. Dodatek do "Tygodnika Powszechnego", 1999, Nr. 39]
Lietuva tiesė pagalbos ranką lenkų kariškiams [Valdas BARTASEVIČIUS ("Lietuvos rytas") 2009-08-29]
Beistandspakt zwischen der UdSSR und Litauen vom 10.Oktober 1939 [TSRS ir Lietuvos 1939 m. spalio 10 d. sutarties tekstas, išverstas į vokiečių kalbą]
The Reich Foreign Minister to the German Ambassador in the Soviet Union, (Schulenburg) [Labai slapta telegrama iš Berlyno į Maskvą 1939 m. spalio 5 d., vertimas į anglų kalbą]
Речь по радио Председателя СНК СССР тов. В.М. Молотова 17 сентября 1939 г.
Hitlerio ir Stalino suokalbio dokumentai
Mykolas Juozapavičius. Dar apie istorijos vadovėlius [Publikuota bernardinai.lt, 2005 m.]
Фальсификаторы истории (Историческая справка) [ОГИЗ, Главполитиздат, 1948г.]
The German Campaign in Poland: September 1 to October 5, 1939 [United States Government Printing Office Washington: 1942]
Tautinės mažumos[keisti]
Tautinių mažumų dalyvavimas rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą 1920-1926 m.: kiekybinių charakteristikų projekcija [Straipsnio autorius: Saulius Kaubrys]
Tautinių mažumų problemos Stasio Šalkauskio tautiškumo sampratoje [Straipsnio autorius: Bernaras Ivanovas, paskelbta: Sociologija. Mintis ir veiksmas 2001 3-4 (8), p. 78-85.]
Lenkų mokyklų steigimas Lietuvoje 1926 m. [Straipsnio autorius: Benediktas Šetkus. In: Istorija. Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. T. 65. 2007, p. 38-47.]
Polacy w niepodległym państwie litewskim 1918-1940 [Lenkų istoriko Krzysztof Buchowski knyga apie lenkus nepriklausomoje Lietuvoje 1918-1940 m.]
Rusų mažumos visuomeninė padėtis Lietuvoje 1918–1940 m.: socialiniai aspektai [Straipsnio autorius: Andrius Marcinkevičius. Paskelbta akademiniame žurnale „Filosofija. Sociologija“, 2006, Nr. 4, p. 20–28]
Русские староверы Польши и Литвы в 1920 - 1930-х гг. (по материалам старообрядческой печати) [© Григорий Поташенко, 2002 - 2003. Публикация © Русские творческие ресурсы Балтии, 2003.]
Imperijos epilogas Lietuvoje: rusų emigrantai 1918–1940 m. [Straipsnio autorė: Regina Laukaitytė]
Žydai: "kaimynai" ar "svetimieji"? Etninių mažumų problematika [Straipsnio autorius: Šarūnas Liekis]
Žydai Lietuvoje [Tautinė autonomija. Po 1926 m. valstybės perversmo / © Žydai Lietuvoje, Vilnius, 1999-2000]
Sionistinio judëjimo tendencijos Lietuvos Respublikoje (1918 - 1940) [Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2001, Nr.3/4, p. 68-77. Straipsnio autorė: Eglė Bendikaitė]
Lietuvos vokiečių Kulturverbando ryšiai su Vokietija 1933-1940 metais [Straipsnio autorė: Ingrida Jakubavičienė]
Lietuvos latvių mokyklos 1920–1940 [Vilmos Akmenytės straipsnis paskelbtas žurnale „Žiemgala“ 2007 Nr. 2.]
Latvių, Lietuvos–Latvijos pasienio gyventojų, tapatumo raida 1918–1940 m. [Daktaro disertacijos tekstas. Autorė: Vilma Akmenytė, 2008]
Vokiečių mažumos patirtis kaip nesektinas pavyzdys kitoms mažumoms
Klaipėdos kraštas[keisti]
Klaipėdos kraštas 1923–1939 metais
Savivalda prieškario Klaipėdoje ir Memelio obligacijos [Straipsnio autorius: Vygantas Vareikis. Skelbta: ve.lt, 2009-05-09]
Klaipėdos sukilimo 85-erių metų sukaktis [Lietuvos centrinio valstybės archyvo virtuali paroda]
Klaipėdos atvadavimas [Lietuviškas 1923 m. filmas (begarsis)]
J.Budrio vaidmuo Klaipėdos sukilime [Rimanto Morkvėno straipsnis iš žurnalo „Kultūros barai“ 2009 Nr.12, paskelbtas lrytas.lt, 2009-12-27]
Ko neįstengė suprasti Lietuvos valdžia ir klaipėdiškiai 1923-1939 metais? (I)
Ko neįstengė suprasti Lietuvos valdžia ir klaipėdiškiai 1923-1939 m. (II)
Ko neįstengė suprasti Lietuvos valdžia ir klaipėdiškiai 1923-1939 m. (III)
Sportas ir politika: vokiečių sportinė veikla Klaipėdos krašte 1923-1939 metais [Straipsnio autorė: Ingrida Jakubavičienė. Paskelbta „Lietuvos istorijos studijos“, 2006, T. 17, p. 38-53.]
Vygantas Vareikis. Die Rolle des Schützenbundes Litauens bei der Besetzung des Memelgebietes 1923 [Annaberger Annalen, Ausgabe 8, 2000]
Gajūs mitai: kas „atvadavo“ Klaipėdos kraštą? [Vyganto Vareikio straipsnis žurnale „Kultūros barai“ 2009 Nr.4, internete paskelbtas lrytas.lt, 2008-04-27)
Klaipėdos sukilimo 85–erių metų sukaktis [Parodos dokumentų sąrašas]
1923 m. dokumentinis filmas „Klaipėdos atvadavimas“
Ambasadorius V.Žalys: „Klaipėdos sukilimo nebuvo“ (garso įrašas, video, nuotraukos)
TAIKOMOSIOS STUDIJOS KLAIPĖDOJE 1934–1939 M.: LOKALINIO SPECIALIZAVIMO ASPEKTAI --- "Remiantis archyvinių, rankraštinių ir skelbtų šaltinių tyrimu, straipsnyje analizuojamos Respublikos pedagoginio (RPI) ir Prekybos instituto studijų organizavimo Klaipėdoje sąlygos, lokalinės profesinės specializacijos intencijos, siekiama įvertinti aukštojo mokslo įtaką šio krašto lietuvių inteligentijos socialinio ir kultūrinio tapatumo raiškai visuomenėje."
Klaipėdos krašto praradimas: tarp iliuzijų ir „realpolitik“ [Straipsnio autorius: Vygantas Vareikis. Skelbta žurnale „Kultūros barai“ 2009 Nr.4. Internete paskelbė lrytas.lt, 2009-04-29.)]
Das Litauertum in Ostpreußen südlich des Memelstromes im Jahre 1921 [Christoph Kairies 1921 m. tekstas apie lietuvių padėtį Rytprūsiuose į pietus nuo Nemuno]
K. Forstreuter. Memelland [Jahresberichte für deutsche Geschichte / Hrsg. v. Albert Brackmann u. Fritz Hartung. - Leipzig : Koehler. - 14. Jahrgang 1938. - 1940, S. 387-392]
Viktor Bruns. Die Memelfrage [Zeitschrift für ausländisches öffentliches Recht und Völkerrecht, Band 6 (1936), S. 645-666.]
Memel is Free! [Versta į anglų kalbą iš: Eugen Hadamovsky, Weltgeschichte im Sturmschritt (Munich: Zentralverlag der NSDAP., 1939), pp. 342-350.]
Das Memelland 1920 — 1939 und das Problem der Minderheiten [Vortrag von Universitätsprofessor Dr. Walther Hubatsch - Bonn gehalten am 22. März 1964 in Oldenburg]
Memel (Gebiet) [Enzyklopädie des europäischen Ostens (EEO)]
Klaipėdos atplėšimas 1939-aisiais [balsas.lt, 2010.03.23. Straipsnio autorius: Egidijus Papečkys]
Klaipėdos gynyba 1938. Durtuvais - prieš "Laivyno paradą" [2012.10.03. Straipsnio autorius: Egidijus Papečkys]
Lietuva ir Klaipėdos problema: istoriko akimis per klasikinės geopolitikos prizmę
Bochet Lucien. Klaipeda-Memel le port et la ville [In: Annales de Géographie. 1938, t. 47, n°268. pp. 373-392.]
Memelgebiet 1939 [Kartoschema]
V.Valiušaitis. Kodėl praradome Klaipėdos kraštą 1939-aisiais? I ---II
Lietuvos ir Vokietijos 1939 m. kovo 22 d. sutartis
Lietuviška knyga – visas mano gyvenimas [Paroda, skirta Enzio Jagomasto mirties 70-osioms metinėms]
V. Safronovas. Klaipėda – istorinė Lietuvos galimybė, kuria nesinaudojama
Einmarsch eines deutschen Marinelandungskorps in Memel [1939.03.23 nuotrauka]
Lietuvos vyriausybės reakcija į nacistinės Vokietijos politiką Klaipėdos krašto lietuvių atžvilgiu (1939 03 23–1940 06 15) [Straipsnio autorius: Saulius Grybkauskas]
SSRS požiūris į Klaipėdos atplėšimą nuo Lietuvos 1939 metais [Zenonas Butkus]
Vilnius ir jo kraštas[keisti]
Algirdas Grigaravičius. Jonas Basanavičius Vilniuje 1914–1927 m.
Generolo Želigovskio „maištas“ ir Vilniaus užėmimas [„Wojskowy przeglad historyczny“, 1996, Nr. 1. Vertė Vincas Martinkėnas.]
"Bunt" generała Żeligowskiego w 1920 roku [Scena iš lenkų serialo "Marszałek Piłsudski"]
20 lutego 1922 r. Przyłączenie Litwy Środkowej do Polski
„Mes be Vilniaus nenurimsim!“ [Nastazijos Kairiūkštytės straipsnis dienraštyje „Lietuvos žinios“, paskelbtas Delfi.lt, 2009.10.27.]
Vilniaus krašto dvasininkai - kovotojai už lietuvybę [Prano Buckaus straipsnis žurnale „Mokslas ir gyvenimas“ 1999 Nr. 10]
A.Bumblauskas: kova dėl Vilniaus buvo pilietinis konfliktas
Maršalas J.Pilsudskis lietuviukus kalbino lietuviškai [Izidoriaus Šimelionio straipsnis lrytas.lt, 2007-07-17]
Litwini o konflikcie z Polską o Wilno – dyskusja w DSH
Gertrud Pickhan: Rezension von: Marina Dmitrieva / Heidemarie Petersen (Hg.): Jüdische Kultur im Neuen Europa - Wilna 1918-1939, Wiesbaden: Harrassowitz 2004 [sehepunkte 5 (2005), Nr. 4 [15.04.2005]
Kultūrinis gyvenimas tarpukario Vilniuje (1918-1940)/ Muzikinių teatrų veikla [Laimos Budzinauskienės straipsnis žurnale „Menotyra“ 2003, Nr. 1(30), p. 26-30.]
Die Vielvölkerstadt Vilnius vor dem Zweiten Weltkrieg [Czesław Miłosz an Tomas Venclova]
Wilno. Sześć razy z rąk do rąk [Marek Sterlingow straipsnis "Gazeta Wyborcza" interneto svetainėje, 2009-09-18]
Lietuvos radijas mini lietuviškų transliacijų iš Vilniaus 70-metį [Justina Mitkaitė, Lietuvos radijas, www.lrt.lt. Paskelbta: Delfi.lt, 2009-10-29]
Vilnius kaip nostalgijos objektas [Tomo Venclovos straipsnis žurnale "Kultūros barai" 2009 Nr. 9.]
Traukinių maršrutai iš Vilniaus 1939 m. pavasarį [Lenkijos geležinkelių schema 1939 m.]
Ilgas kelias Į Vilnių (1) [Liudas Truska (“Kultūros barai” Nr.4)] --- Straipsnio tęsinys [LiudasTruska (Kultūros barai” Nr.5)]
Žurnalo „Mūsų Vilnius“ 1928-1938 visi numeriai [Pilnas tekstas]
Vilniaus vaizdinys Vilnių vaduojančioje Lietuvoje [Straipsnio autorius: Dangiras Mačiulis]
Dvi tautos istorijos ir emocijų nelaisvėje. Lietuvos Lenkijos santykiai tarpukaryje
Wileńszczyzna jako problem geopolityczny w XX wieku [2008 m. straipsnis, paskelbtas lenkų akademiniame periodiniame leidinyje „Prace Geograficzne = Geographical Studies“ Nr. 218. Straipsnio autorius: Mariusz Kowalski]
Kartografinė medžiaga[keisti]
Dalis Vokietijos tarp 1918 m. vasario 18 ir kovo 3 d. užimtos srities [Von Deutschland zwischen dem 18. Februar und 3. März 1918 besetztes Gebiet]
Poland & The New Baltic States [London Geographical Institute - The Peoples Atlas, 1920]
Germany [London Geographical Institute - The Peoples Atlas, 1920]
The World [Prepared especially for The National Geographic Magazine, 1922]
Lietuva ir kaimyninės valstybės 1923 m. [Vokiško žemėlapio fragmentas]
Litauen-Lietuva [1926 m. Hamburge spausdintas vokiškas žemėlapis]
Lietuvos žemėlapis [1928 m. leidinys]
Odbudowa Państwa Polskiego w latach 1918-1922 [An illustration from "Historia Polski 1914-1939" by Henryk Zieliński (a Polish historian) published by Wydawnictwo Ossolineum, printed in Poland in 1983, © by Henryk Zieliński]
Ludność Polski wg języka ojczystego według spisu powszechnego z 9 grudnia 1931 [1932]
Poland [Copyright by C.S.Hammond & CO, N.Y.]
Mapa drogowo-turystyczna województwa wileńskiego
Lenkija iki II pasaulinio karo [Administracinis suskirstymas]
Królewiec, Olsztyn, Białystok, Suwałki [Wojskowy Instytut Geograficzny 1925 m. lenkiškas žemėlapis, kuriame matosi ir dalis pietvakarinės Lietuvos teritorijos]
Koleje Rzeczypospolitej Polskiej według stanu z dnia 1 maja 1932 r.
Polish and Lithuanian boundaries, 1937 and present.
Baltijos valstybių sienos II-ojo pasaulinio karo išvakarėse [Šiuolaikinė vokiška kartoschema]
Демаркационная линия между германской и советской армиями, установленная Германским Правительством и Правительством СССР [Известия, 1939, 18 сентября]
Демаркационная линия между Германской и Советской армиями [Paskelbta laikraštyje "Правда", 1939.09.23.]
Граница обоюдных государственных интересов СССР и ГЕРМАНИИ на территории бывшего ПОЛЬСКОГО ГОСУДАРСТВА ["Пионерская правда", 30 сентября 1939г., №133(2303), стр.2.]
Карта передела Восточной Европы: приложение к "пакту Молотова - Риббентропа" [© AP]
History of Europe between the Two World Wars 1918-1942 [This map is part of a series of 19 animated maps showing the history of Europe from the end of World War I to the onset of World War II]
Maps from Germany show proposed partition of Poland [CLIPPED FROM The Tampa Tribune. Tampa, Florida 20 Sep 1939, Wed • Page 4]
Der deutsche Osten und Polen [1939]
Naujas Lietuvos žemėlapis [„Lietuvos žinios“, 1939 10 31, p. 12]
P. Mantnieko Lietuvos žemėlapis [A. Ptašeko knygyno leidinys (Kaunas). Išleistas 1940 m. I pusėje, rodo Lietuvos sienas po 1939 m. spalio 10 d.]
Политико-административная карта Белорусской ССР [1939]
Navigacija
Turinys - Lietuva 1795-1917 metais - Lietuva 1918-1939 metais - Lietuva 1940-1989 metais - Lietuva 1990-2004 metais - Apibendrinamoji dalis