Dviračių turizmas
Dviračių turizmas – viena populiariausių turizmo šakų, nuo 1980 m. ypač plėtojama Vidurio Europoje. Tinkamiausias metas keliauti dviračiais po Lietuvą priklausomai nuo orų, vyraujančių sezono metu – nuo gegužės iki rugsėjo mėn.
Pasirengimas
Kelionės planavimas
Lietuvoje dviračių turizmas nėra išplėtotas pakankamai, daugiau specialių trasų tik pajūryje ir apie didžiuosius miestus. Informacijos apie dviračių trasas, lankytinas vietas ir turistines paslaugas su tiksliomis jų geografinėmis koordinatėmis galima rasti internete Nacionalinėje turizmo informacinėje sistemoje www.travel.lt arba kreipiantis į turizmo informacijos centrus, kuriuose galima gauti ir kitus leidinius. Naujausią informaciją apie specializuotas paslaugas dviratininkams (dviračių parduotuves ir taisyklas, dviračių nuomą, žemėlapius ir leidinius, „BalticCycle“ žygius) galite rasti Lietuvos dviratininkų bendrijos įkurtame Virtualiajame dviračių informacijos centre, adresais www.dviratis.lt ir www.bicycle.lt. Norint užsisakyti kelionės dviračiais paslaugų paketą, paruoštą pagal asmeninius poreikius, galima kreiptis į vietines turizmo agentūras.
Kokį dviratį pasirinkti?
Kelionei paruoštas dviratis turi būti tvarkingas, kad juo važiuoti būtų patogu ir malonu. Nuolat gendantis dviratis gadins kelionės planus ir nuotaiką. Dviračio paruošimą geriausia patikėti patyrusiems meistrams. Šiuolaikiniai dviračiai yra sudėtingi mechanizmai, kurių remontas reikalauja specialių žinių, įgūdžių ir prietaisų. Dviratis visada privalo būti techniškai tvarkingas ir švarus, sutepti visi mazgai, grandinė. Renkantis dviratį būtina atkreipti dėmesį į svarbiausias dalis:
- Stiprus, ūgį atitinkantis rėmas, tvirti, dvigubomis sienelėmis ratlankiai.
- Priekinė ir galinė bagažinės – svorio paskirstymas tausoja dviratį.
- Specialūs neperšlampami krepšiai, tvirtinami prie bagažinių ir ant vairo.
- Geros, nesuskeldėjusios ir nesuplyšusios padangos, patartina – atsparios dūriams. Didesni ratai (28 colių) tinkamesni kelionėms asfaltu. Mažesni ratai (26 colių) su storomis padangomis patogesni keliaujant laukų ir miškų keliukais, vieškeliais, ypač smėlėtais pajūrio takais ir net suplūktu paplūdimio smėliu. Kelionėms kalnuose gaminami specialūs kalnų dviračiai.
- Kuo patogesnė sėdynė – plati, su spyruoklėmis ir grioveliu per vidurį.
- Vairas su plačiomis, švelniomis rankenėlėmis.
- Vasaros Lietuvoje lietingos, todėl purvasargiai apsaugos nuo taškymo ant nugaros ir veido.
- Atšvaitai – baltos spalvos priekyje ir raudonos spalvos gale bei oranžinės spalvos ratuose privalomi pagal Kelių eismo taisykles. Važiuojant tamsiuoju paros metu priekinis šviestuvas ir raudonai šviečiantis galinis žibintas būtini paties dviratininko saugumui.
- Tvarkingos priekinių ir galinių stabdžių sistemos, gerai veikiantys pavarų jungikliai, spidometras greičiui ir nuvažiuotam atstumui nustatyti.
- Gertuvės laikiklis – labai patogu ir praktiška ilgose kelionėse.
- Dviračiui apsaugoti nuo ilgapirščių būtinos geros spynos. Geriausia dviratį rakinti dviem spynomis. Viena – storas trosas, kita – „U“ formos, ištiso metalo.
Ką pasiimti į kelionę?
Ruošiantis ilgesnei kelionei dviračiu imami tik būtiniausi daiktai, jie turi būti kuo lengvesni, tvarkingai supakuoti. Drabužiai ir avalynė parenkami pagal sezoną, žygio trukmę ir maršrutą. Keliautojas turi būti nepriklausomas nuo kitų, kad, kelyje atsiskyręs nuo grupės, galėtų bet kokiomis sąlygomis susikurti laužą, pasigaminti valgį, šiltai išsimiegoti ir kt. Rekomenduojamas ant dviračio vežamo bagažo svoris – iki 20–25 kg. Ilgoms kelionėms parengtas dviratis su kroviniu gali sverti net iki 60 kg. Kraunant daiktus, svoris paskirstomas tolygiai – kairė, dešinė, priekis, galas. Geriau daugiau pustuščių krepšių, negu mažiau, bet visiškai prikimštų. Daiktus patogiausia dėti atskirai pagal paskirtį į polietileninius arba medžiaginius maišelius, kad būtų lengvai pasiekiami ir liktų sausi bei švarūs.
Rekomenduojamų daiktų sąrašas
1. Priekiniai krepšiai: lietpaltis, asmeninės higienos reikmenys, dviračio remonto komplektas, žibintas, puodai, indai (lėkštė, puodelis, šaukštas, šakutė) ir viryklė maistui ruošti, sausai supakuoti degtukai ir sausas spiritas laužui kurti, indų plovimo priemonės, muilas skalbti. Galima pasiimti ir sulankstomą sodininko kastuvėlį laužavietei paruošti bei kirvuką malkoms.
2. Galiniai krepšiai: termosas arbatai/kavai, plastikiniai buteliai su vandeniu, staltiesėlė ir maistas: duona, cukrus, druska, prieskoniai, sūris, sausainiai, kruopos, riebalai, rūkyta dešra arba lašiniai, medus, saldainiai. Atskirai dedami „greiti užkandžiai“. Maistą geriausia laikyti viename krepšyje kairiojoje pusėje. Kitame krepšyje gali būti drabužiai: šilta striukė ar liemenė, megztinis, kepurė, ilgos kelnės, apatinių baltinių komplektas, kojinės, miegui skirti drabužiai, sportiniai bateliai, virvė skalbiniams džiauti. Kelionei skirta literatūra, žemėlapis, dienoraščiai dedami atskirame neperšlampančiame maišelyje.
3. Ant bagažinės: miegmaišis (gerai apsaugotas nuo lietaus), palapinė ir kilimėlis. Jie dedami į specialų neperšlampamą krepšį arba timpomis tvirtinami virš galinių krepšių.
4. Krepšyje ant vairo rekomeduojama laikyti vertingiausius daiktus, šį krepšį visada pasiimkite su savimi, net trumpam palikę dviratį kelionės metu arba nakvynės vietoje. Šiame krepšyje gali būti fotoaparatas, užrašų knygutė, tai dienai skirti žemėlapiai, rašymo priemonės, prožektorius, siūlai, adatos, akiniai, tualetinis popierius, vaistinėlė, skystis nuo uodų, kiti asmeniniai daiktai.
Vaistinėlė
Net ir neturint sveikatos sutrikimų būtina turėti vaistinėlę. Jei nuolat vartojate vaistus, nepamirškite jų ir kelionėje. Vaistinėlę laikykite steriliai. Joje turi būti tvarstis, baktericidinis pleistras, dezinfekuojamasis skystis, jodo tirpalas, vaistai nuo virškinimo sutrikimų, galvos skausmo, tepalai skaudantiems raumenims ir raiščiams, nuo vabzdžių įkandimo, nedidelėms žaizdelėms ar įsipjovimams. Saugokite sveikatą žygio metu, kad vaistinėlės neprireiktų.
Dviračių pervežimas
Dažniausiai ilgalaikėms kelionėms pasirenkami maršrutai toliau nuo namų, todėl dviračius tenka pervežti kitu transportu. Jeigu neplanuojate dviračio nuomotis vietoje, tada renkantis transporto priemonę svarbu atsižvelgti į galimybę transportuoti dviratį. Dviračius galima pervežti traukiniais, autobusais, keltais, laivais arba automobiliu.
Dviračių gabenimas traukiniais
Lietuvoje pervežti dviračius priemiestiniais traukiniais galima tam įrengtose vietose arba pašto vagonuose. Vasaros sezono metu dviračius į Lietuvos pajūrį galima atsivežti tarpmiestiniais greitaisiais traukiniais „Pajūris“ ir „Baltija“, kuriuose neišardyti dviračiai statomi specialiai tam įrengtuose stovuose arba neįgaliesiems skirtoje vagono dalyje. Dviračių vietų skaičius ribotas, todėl didesnėms kaip 4 dviratininkų grupėms gali kilti problemų užsakant bilietus iš anksto. Daugiau informacijos ieškokite traukinių stotyse arba „Lietuvos geležinkeliai“ tinklalapyje www.litrail.lt.
Dviračių gabenimas autotransportu
Pervežti dviračius maršrutiniais autobusais įmanoma tik jeigu juose yra pakankamai vietos. Už nedidelį mokestį dviratį galima gabenti priemiestinio autobuso viduje, o tarpmiestiniuose maršrutuose – tik erdvioje bagažinėje. Dviratis tilps lengviau, jeigu nuleisite jo sėdynę ir nuimsite priekinį ratą. Pajūrin vykstančių autobusų tvarkaraščius rasite transporto kompanijų tinklalapiuose: www.klap.lt , www.toks.lt, www.kautra.lt , www.busturas.lt.
Dviratininkų grupėms turizmo agentūros teikia pervežimo paslaugas mikroautobusu su specialia priekaba 16–20 dviračių. Gabenant dviratį automobiliu, ant jo stogo arba galinės dalies tvirtinami specialūs dviračių laikikliai – vadinamieji „ragai“. Jeigu dviračių laikiklių neturite, galite išsinuomoti juos kelioms dienoms didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Dviračių gabenimas laivais ir keltais
Patogiausias būdas užsienio svečiams atvykti į Lietuvą atsivežant ir savo dviračius – tarptautiniai jūrų keltai, kursuojantys tarp Klaipėdos ir Kylio (Vokietija) bei Karlshamno (Švedija). Daugiau informacijos yra keltų kompanijos LISCO tinklalapyje www.lisco.lt arba turizmo agentūrose.
Iš Klaipėdos į Smiltynę kursuojančių keltų mokestis yra vienodas tiek dviratininkams, tiek pėstiesiems. Tvarkaraščius ir kitą naujausią informaciją rasite Smiltynės perkėlos tinklalapyje www.keltas.lt arba perkėlos terminaluose:
- Senoji perkėla (d. l. 5.30–3.00 val.), Žvejų g. 8, tel. 31 11 17;
- Naujoji perkėla (d. l. 6.30–23.30 val.), Nemuno g. 8, tel. 36 70 03.
Persikelti su dviračiais iš Neringos į kitą Kuršių marių krantą (Šturmai, Uostadvaris, Šilutė, Rusnė, Mingė) arba atvirkščiai, iš Nemuno deltos į Neringos gyvenvietes, galima specialiai užsakytu laivu. Jo kaina priklauso nuo laivo dydžio. Laivų savininkų kontaktus rasite vietos turizmo informacijos centruose.
Kelionė
Kelių eismo taisyklės
Dviratininkams galioja visos Kelių eismo taisyklės, jie yra visateisiai eismo dalyviai. Dalis trasų paprastai eina esamais automobilių keliais, todėl būtina laikytis saugaus eismo taisyklių ir reikalavimų, nevažiuoti neblaiviam, tamsiuoju paros metu nepamiršti šviesų. Suaugusysis gali vežti dviračiu daugiausia iki dviejų vaikų, ne vyresnių kaip 6 metai. Dviratyje su prikabinta priekaba vaikams turi būti du savarankiški stabdžiai. Vaikai nuo 6 metų dviračiu gali važiuoti savarankiškai, bet važiuojant keliais rekomenduojama naudoti tandeminę priekabą.
Dviratininko apranga
Šiltuoju metų laiku dviratininkas vilkti trumpą aprangą (šortai, marškinėliai). Tinkamiausia avalynė – „kvėpuojantys“ sportiniai bateliai arba sandalai storesniu padu. Būtinas galvos apdangalas nuo žalingo saulės poveikio, geriausia – kepurė su snapeliu, kuri dengtų ir ausis. Važiuojant automobilių keliu ir ypač kalvota vietove patariama važiuoti su apsauginiu šalmu, kuris padeda išvengti sunkių galvos traumų stiprių griuvimų atvejais. Vaikams šalmas privalomas. Rekomenduojama įsigyti specialius dviratininko akinius nuo saulės, kritulių ir vabzdžių. Laikrodis, lenktinis peiliukas, piniginė, asmens dokumentas, nosinaitės laikomi specialioje kelioninės dėtuvėje prie diržo arba ant kaklo. Važiuojant dviračiu labiau prakaituojama, todėl lengvai pasiekiami turi būti pakaitiniai kelionės drabužiai. Kitais drabužiais persirengiama vakare, miegui.
Važiavimo tempas ir atstumai
Vidutinio pajėgumo dviratininkas važiuoja 10–12 km/h greičiu, iki 5–7 valandų per dieną. Labiau patyrę, fiziškai stipresni dviratininkai važiuoja 15–25 km/h greičiu. Kai grupėje yra vaikų, jų fizinė ištvermė lemia visos grupės nuvažiuojamą atstumą. Vienai dienai siūloma pasirinkti iki 50 kilometrų atstumą, atsižvelgiant į norimas aplankyti vietas, oro sąlygas, nenumatytas aplinkybes. Važiavimo tempas ir atstumas derinamas pagal savijautą. [1]
Pinigai
Daugelyje vietų galima atsiskaityti kreditinėmis kortelėmis „Visa electron“, „MasterCard“ ir kt. Dažniausiai korteles priima viešbučiai, didieji prekybos centrai ir degalinės. Beveik visose kaimo turizmo sodybose, kaimo parduotuvėse ir pakelės baruose atsiskaityti galima tik grynaisiais.
Maitinimasis
Keliaujant dviračiu patariama vartoti lengvai virškinamus kaloringus produktus, kuriuose gausu angliavandenių, baltymų, vitaminų ir mineralinių medžiagų. Tinka miltiniai, bulviniai, mėsos, daržovių patiekalai iš tradicinės lietuviškos virtuvės. Sočiai pavalgius būtina palaukti bent 30–40 minučių. Žygio metu patartina valgyti džiovintus vaisius, riešutus, daigintus grūdus, razinas. Vartokite tik šviežią maistą. Mėsos gaminius (dešras, kumpius, lašinius) naudokite tik šaltai rūkytus, supakuokite, kad nepelytų. Greitai gendančių produktų galėsite nusipirkti žygio metu, nesistenkite visko pasiimti iš namų. Kai prakaituojama, reikia gerti daugiau skysčių. Geriausia pirkti mineralinį vandenį, sultis.
Skaniai pavalgyti galima daugelyje vietų, kavinių ir barų gausu Klaipėdoje bei pajūrio kurortuose – Palangoje ir Neringoje, mažiau Pamario krašte. Prieš kelionę arba jos metu maisto produktų rasite parduotuvėse ir prekybos centruose, kurių dauguma išsidėstę prie pat dviračių trasos.
Nakvynė
Kelionės metu galima nakvoti palapinėse arba kaimo turizmo sodybose, viešbučiuose. Palapines galima statyti valstybinėje žemėje, išskyrus Kuršių neriją, arba specialiai tam skirtose vietose, kempinguose. Be leidimo apsistoti nakvynei privačioje valdoje draudžiama, visada būtina atsiklausti šeimininkų. Svečių namų ir viešbučių tinklas ypač tankus pajūrio kurortuose, tačiau liepą ir rugpjūtį, kai dauguma žmonių atostogauja, šios nakvynės vietos būna užimtos. Vietas patartina rezervuoti iš anksto, prieš kelionę.
Smulkus remontas kelionėje
Ilgesnei kelionei būtina pasiimti įrankių komplektą, priemones kamerų skylėms klijuoti, grandinės tepalo, skudurų, pompą, atsarginę kamerą, varžtų, veržlių, vielos, virvučių. Kartais kelionėje atsilaisvina arba pasimeta įvairūs tvirtinamieji varžtai ir veržlės. Smulkius gedimus pašalinsite patys, o esant rimtesniam gedimui, pagalbos ieškokite kelyje arba bandykite išsikviesti dviračių meistrą.
Sveikata
Važiuojant dviračiu dirba visi kūno raumenys – stiprėja širdies ir kraujagyslių sistemos veikla, kvėpavimas, gerėja medžiagų apykaita. Reguliariai važinėjant dviračiu, ugdoma ištvermė, mažėja nervinė įtampa. Važiuojant sėdėsena turi būti patogi. Nugarą, sprandą ir rankas laikykite kuo tiesiau. Sėdynės aukštis turi būti toks, kad ištiestos kojos kulnu siektumėte paminą apatinėje padėtyje. Kas valandą, o pavargę ir dažniau, sustokite trumpam pailsėti, pasimankštinkite. Dienos viduryje padarykite ilgesnę pertrauką.
Šaltiniai
- ↑ Pajūrio dviračių trasa. Kelionių vadovas, Sudarytojas Saulius Ružinskas. Lietuvos valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, Vilnius, S. Jokužio leidykla - spaustuvė, 2006, ISBN 9955-9864-0-9 psl. 90-93